Vis dėlto dažnai šios svajonės tokios ir lieka. Ekspertai pastebi, kad dažnai taip nutinka dėl subjektyvių priežasčių: nuostatų, susijusių su verslo kūrimu, požiūriu į savo galimybes ir baimės.

Galėtų būti didesnis

"Pastebime, kad baimė dažnai yra veiksnys, kuris trukdo pradėti verslą. Ieškoma pasiteisinimų, abejojama savo gebėjimu pasiekti užsibrėžtų tikslų. Visgi, viena pagrindinių priežasčių – įgūdžių, kompetencijos trūkumas. Tačiau, kai noras tampa didesnis už baimę, visada atsiranda ir sprendimas šiam trūkumui eliminuoti", – teigia VšĮ "Versli Lietuva" Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė. 

Tai, kad visuomenės ryžtą imtis kurti verslą dažnai slopina baimė, rodo ir SEB banko apklausa. Šiemet vykdyto tyrimo metu paklausti, kas kliudo imtis nuosavo verslo kūrimo ar papildomo darbo, beveik pusė (42 proc.) gyventojų nurodė neturį geros verslo idėjos. Panašią dalį žmonių (39 proc.) sulaiko įsitikinimas, kad verslui pradėti reikia daug investicijų. Trečdalis (34 proc.) – baiminasi nesėkmės.

Mūsų visuomenėje dar dažnai egzistuoja baimė patirti nesėkmę.

"Svarbiausios kliūtys verslo link dažniausiai susijusios su žmonių nuostatomis. Mūsų visuomenėje dar dažnai egzistuoja baimė patirti nesėkmę. Verta atkreipti dėmesį, kad daugelis nuogąstavimų labiau būdingi moterims – jos kur kas dažniau negu vyrai minėjo nesiimančios verslo, nes neturi geros idėjos ir labiau baiminasi nesėkmės. Tokie rezultatai dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų būti kelis kartus didesnis, jei gyventojai susitelktų ne tik į savo trūkumus, bet ir galimybes, o vyrai ir moterys vienodai įsitrauktų į verslą", – komentuoja SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė, Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė Eglė Dovbyšienė.

Būtina pagalba

Pasak jos, baimė labiausiai kausto jaunesnius gyventojus. Beveik pusė 18–29 metų gyventojų nesėkmės baimę įvardija kaip kliūtį imtis verslo ar papildomos veiklos. "Tai – svarbi žinia visoms verslumo ir finansinio raštingumo ugdymu besirūpinančioms organizacijoms bei priminimas, kad augančiai naujai kartai svarbu ne tik suteikti žinių, bet ir skatinti pasitikėjimą savimi", – teigia banko atstovė.

Prognozė: I.Juozapavičienė ir E.Dovbyšienė neabejoja, kad artimiausioje ateityje inovatyvių, konkurencingų verslų Lietuvoje bus kuriama vis daugiau. / SEB nuotr.

Tokiam požiūriui pritaria "Verslios Lietuvos" Verslumo departamento direktorė, pabrėždama būtinybę ir ugdyti būsimus verslininkus, ir keisti visuomenės nuostatas.

"Tam tikrų minkštųjų verslumo įgūdžių jau turi būti mokoma mokykloje nuo pirmųjų klasių. Svarbu, kad keistųsi ir visuomenės požiūris į verslininkus, verslą, kaip karjeros pasirinkimą ir, žinoma, į klaidas. Beje, visuomenės požiūris į verslą yra vienas iš verslumo indikatorių apibūdinančių veiksnių. Taigi, turime investuoti į jaunus žmones ir keisti gyventojų požiūrį, kad kurti verslą yra gerai", – pabrėžia I.Juozapavičienė.

Gyventojus, kurie galvoja apie savo verslą, tačiau dėl baimės patirti nesėkmę vis atidėlioja jo kūrimą, I.Juozapavičienė kviečia semtis patirties iš šį barjerą jau įveikusių verslininkų. Tai gali padėti keisti požiūrį į galimą nesėkmę ir nuosavą verslą apskritai.

"Net ir tais atvejais, kai kuriant ar vystant verslą patiriama nesėkmė, tai nėra nuosprendis, o pamoka ir galimybė pradėti iš naujo. Nors tai ir neigiama patirtis, ji gali padėti kuriant naują ar stiprinant prikeltą verslą. "Versli Lietuva" teikiama verslo mentorystės paslauga puikiai padeda naujiems verslininkams rasti atsakymus į jų klausimus, padrąsinti ir palydėti pirmuosiuose žingsniuose", – pasakoja pašnekovė.

Lietuva versli

Į klausimą, ar esame versli tauta, abi pašnekovės atsako teigiamai. "Mūsų tyrimo duomenimis, beveik penktadalis visuomenės jau šiuo metu imasi veiksmų savo ir aplinkinių gerovei kurti užsiimdami papildoma veikla ar kurdami nuosavą verslą. Lietuvos visuomenė turi verslumo potencialą, tik jam būtina sudaryti kuo daugiau galimybių skleistis", – pabrėžia E.Dovbyšienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į nuolat augantį visuomenės susidomėjimą įvairiomis programomis ir iniciatyvomis verslumui skatinti.

Daugeliui gyventojų duris į verslą atvėrė pandemija. Šalyje paskelbus karantiną, "Versli Lietuva" ėmėsi iniciatyvos "Internete karantino nėra", prie kurios prisijungė per 1 500 smulkaus ir vidutinio verslo e.parduotuvių. Iš jų beveik 300 – karantino metu įkurtos internetinės parduotuvės.

"Daug verslininkų pasinaudojo neatlygintinomis mentorių konsultacijomis, e.komercijos rinkodaros mokymų mediateka, specialiais partnerių pasiūlymais. Visa tai rodo, kad pandemija smarkiai paveikė smulkiuosius ir vidutinius verslininkus, kurie nuo pat karantino pradžios suskubo ieškoti būdų tęsti ir plėsti savo veiklą", – sako I.Juozapavičienė.

Minint tarptautinę kovos su narkomanija dieną, ekspertai skelbia, kad Lietuvoje kvaišalų vartojimas mažėja. Tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje problemų gali kelti naujos narkotikų rūšys. Penktadienį pristatomi tyrimo apie narkotikų vartojimą ir paplitimą Lietuvoje rezultatai.

Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dažniausiai vartojama marihuana. Narkotikų Lietuvoje yra bandę daugiau nei 10 procentų gyventojų, tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė teigia, kad kvaišalų vartojimas mažėja.

Narkotikų vartojimo mažėjimą Lietuvoje specialistai sieja su gerai veikiančiomis prevencijos priemonėmis – vaikų švietimu apie narkotikų žalą, sveiko gyvenimo skatinimu. Tačiau perspėjama, kad pasaulyje kovojama su naujų narkotikų atsiradimu.

Nuo gegužės 1 d. įsigaliojęs draudimas rūkyti paaugliams turėtų sudrausminti ir savo vaikams leidžiančius rūkyti tėvus. Taip mano Alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos vadovas Aurelijus Veryga. Savo ruožtu psichologas Dmitrijus Škulis pabrėžia, kad būtent tėvai šiuo atžvilgiu ir gali padaryti didžiausią įtaką.

„Man sunku patikėti, kad paprastas nepažįstamas praeivis galėtų taip sudrausminti paauglį, kad jis apskritai nustotų rūkyti. Tai galėtų padaryti tėvai, jo bendraamžiai, tie žmonės, kurie turi su juo kontaktą ir yra jam autoritetai“, – teigia D. Škulis.

Policijos pareigūnai jau skaičiuoja, kiek nubaudė paauglių. Utenos apskrities policijos Prevencijos poskyrio viršininkas Audrius Micikevičius pabrėžia, kad paaugliams, sulaukusiems 16 metų, įspėjimai netaikomi, todėl jie iš karto baudžiami piniginėmis baudomis.

Paaugliai manipuliuodavo savo teisėmis

Anot Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento direktorės Ingos Juozapavičienės, nuo gegužės 1 d. į departamentą nesikreipė piliečiai, besidomintys įsigaliojusių draudimu. Jos nuomone, jeigu žmonėms ir kilo klausimų dėl naujosios tvarkos, jie dažniau kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie ir drausmina rūkančius jaunuolius.

„Per kelias savaites nuo šios įstatymo nuostatos įsigaliojimo vien Vilniaus nepilnamečių teisės pažeidimų prevencijos srityje dirbantys pareigūnai surašė 16 administracinių teisės pažeidimų protokolų būtent už minėtąjį pažeidimą. Kad turime problemą, buvo aišku seniai, bet tai rodo, kad bus dar kur padirbėti“, – įsitikinusi I. Juozapavičienė.

A. Veryga mano, jog besikreipiančių į policijos pareigūnus vis dėlto nebus daugiau nei iki draudimo įsigaliojimo. Jo pastebėjimu, dauguma žmonių jau iki tol manė, kad draudimas nepilnamečiams naudoti tabako gaminius galioja, o į pareigūnus kreipdavosi tik dėl piktybiškai besielgiančių rūkančių paauglių.

„Kildavo problemų tik su tais nepilnamečiais, kurie gana piktybiškai nesilaikydavo tvarkos, įsigydavo tabako gaminių, rūkydavo įvairiose vietose. Būdavo mada susižinoti savo [paauglių – LRT.lt] teises, kad rūkyti lyg ir nedraudžia įstatymas [...], bet suaugusių žmonių galvose ta nuostata buvo įsitvirtinusi labai seniai“, – tvirtina A. Veryga.

Seniau galėjo nubausti tik už vaiko nepriežiūrą

A. Verygos teigimu, bet kokios teisinės nuostatos galiojimas priklauso nuo to, kaip į ją žiūri visuomenė, – jeigu ji įstatymo pažeidimus toleruoja, įstatymas veikia neefektyviai. Šiuo atveju, įsitikinęs Alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos vadovas, žmonės yra nusiteikę drausminti ir prižiūrėti jaunus žmones, todėl draudimas turėtų būti efektyvus.

„Anksčiau savivaldybės bandydavo nepilnamečiams drausti rūkyti ir turėdavo problemų teismuose. Kai kurios mokyklos bandydavo įvesti savų taisyklių ir vėl susidurdavo su problemomis. Dabar tų problemų neturėtų kilti“, – tikina A. Veryga.

Jis pripažįsta, kad pasitaiko situacijų, kai patys tėvai leidžia savo vaikams rūkyti. Tokių atvejų, anot LRT Radijo pašnekovo, pasitaikydavo ir anksčiau, kai paaugliams nebuvo draudžiami vartoti tabako gaminius. Su tokiais atvejais itin dažnai, A. Verygos teigimu, susidurdavo mokyklos, kai tėvus bandydavo informuoti apie rūkantį vaiką.

„Iš tikrųjų yra tėvelių, kurie galvoja, kad yra labai modernūs. [...] Būdavo tokių pasakymų – aš žinau, kad mano vaikas rūko, ir jam leidžiu tai daryti. Manau, kad taip besielgiantys tėvai nelabai suvokia, ką jie išdarinėja. Tai yra įstatymų pažeidinėjimas, ir joks tėvas ar mama negali savo vaikui leisti pažeidinėti įstatymų. Manau, kad ta bauda galės būti tiesiogiai pritaikyta už nepilnamečio rūkymą“, – tvirtina A. Veryga.

Jis paaiškina, kad anksčiau, kol šis draudimas nebuvo įsigaliojęs, tokiais atvejais buvo galima skirti bausmes už vaiko nepriežiūrą, tačiau ne už patį rūkymą. „Juk būdavo, kad ir alkoholinių gėrimų nupirkdavo 14-to gimtadienio proga, kad vaikas „kultūringai“ namie pagertų. Yra tėvų, kurie leidžia tėvams įsigyti cigarečių, nes mano, kad tai yra mažiau pavojinga negu narkotikai. Reikia apie šiuos dalykus kalbėtis. Manau, kad pats nelegalumo faktas dalį tėvų sudrausmins“, – svarsto Alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos vadovas.

Sulaukus 16 metų paaugliams įspėjimai nebetaikomi

A. Micikevičius nurodo, jog nuo gegužės 1 d. Utenos apskrityje policijos pareigūnai sulaikė 24 asmenis dėl šio draudimo nepaisymo. 16 iš jų – Utenos mieste.

Jis pabrėžia, kad, pagal galiojantį teisės aktą – administracinių teisės pažeidimų kodekso 182 straipsnio šeštą dalį, – jaunesnių kaip 18 metų asmenų tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimas ir jų turėjimas 16–18 metų nepilnamečiui užtraukia išskirtinai 14–28 eurų baudą su tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimu.

„Todėl galimybės taikyti įspėjimą nėra. [...] Už pakartotinius nusižengimus bauda gali siekti iki 86 eurų su tabako gaminių konfiskavimu“, – nurodo A. Micikevičius. Jis prideda, kad, pamačius rūkančius paauglius, kuriuos pabandžius sudrausminti gali kilti konfliktas, piliečiai turėtų tiesiog apie informuoti pareigūnas. Taip pat turėtų būti daroma ir tuo atveju, jei nėra aišku, ar rūkantys asmuo yra nepilnametis.

„Jeigu piliečiai pamato kažkokius pažeidimus ir jiems kyla įtarimas, jie visais atvejais turėtų pranešti policijai pagalbos telefonu 112. Sureagavę visada patikrinsime. Nebūtina, kad žmonės praneštų savo duomenis, jeigu jie patys to nepageidauja. [...] Patarčiau patiems piliečiams, ypač, kai jie yra nepažįstami asmenys, nesivelti į konfliktus ir pastabų nesakyti, nes kitą kartą tai gali atsisukti ir prieš pačius žmones. Geriau pranešti policijai“, – pataria A. Micikevičius.

Jis priduria, kad policijos pareigūnai, užfiksuodami rūkančius paauglius, taip pat fiksuos ir kitus jų padaromus pažeidimus, pavyzdžiui, šiukšlinimą, mėtant nuorūkas.

Psichologas: praeivių drausminimai nebus veiksmingi

Kad rūkančius nepilnamečius drausminti bandantys praeiviai gali susilaukti neigiamos reakcijos arba bent jau nepasiekti norimo tikslo sutinka ir psichologas D. Škulis. „Paprastai suaugusieji yra linkę drausminti pamokslavimais, pamokymais, moralizavimu – kaip tau ne gėda. Vargu ar tai padeda. Drausminimas padeda tada, kai turi kažkokį kontaktą su tuo paaugliu“, – tikina D. Škulis.

Jo nuomone, pats veiksmingiausias būdas, kaip priversti paauglį nerūkyti, – rodyti gerą pavyzdį. Jo teigimu, labiausiai tokiu būdu gali paveikti tėvai. Anot jo, sunku patikėti, kad paauglys gali nerūkyti, jeigu jo abu tėvai rūko.

„Man sunku patikėti, kad paprastas nepažįstamas praeivis galėtų taip sudrausminti paauglį, kad jis apskritai nustotų rūkyti. Tai galėtų padaryti tėvai, jo bendraamžiai, tie žmonės, kurie turi su juo kontaktą ir yra jam autoritetai“, – teigia D. Škulis.

Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo draudimas, kad nepilnamečiai neturi teisės įsigyti, turėti ir rūkyti tabako gaminių. Pastebėjus rūkantį žmogų, kuris galimai yra nepilnametis, anot policijos atstovo, derėtų informuoti policijos pareigūnus. 16–18 metų paaugliams nebetaikomi įspėjimai, todėl, sulaikius rūkantį tokio amžiaus paauglį, jam gresia bauda nuo 14 eurų, o už pakartotinius nusižengimus ji gali siekti ir 86 eurus.

Didelį nerimą kelia sparčiai didėjantis naujų psichoaktyviųjų medžiagų skaičius, vien pernai jų rinkoje aptikta per 100, teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

Jos duomenimis, pernai pirmą kartą rinkoje fiksuotos 102 naujos psichoaktyviosios medžiagos, užpernai - 98, 2012 metais - 73, 2009 metais pranešta apie 24 naujai rinkoje aptiktas psichoaktyviąsias medžiagas.

„Ką tai rodo? Kad vis dėlto būdai ir priemonės, kuriomis patenka tos medžiagos į mūsų rinką, tie asmenys, kurie jomis prekiauja ir kurie jas gamina, yra gerokai pažengę ir gerokai tobulesni už tas institucijas, kurios imasi kontrolės ir priežiūros“, - trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė I.Juozapavičienė.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro atstovo Roumeno Sedefovo teigimu, bendras naujų psichoaktyviųjų medžiagų paplitimas Europoje sudaro 8 proc. tarp 15-24 metų žmonių. Lietuvoje šis rodiklis mažesnis, jis siekia 5 procentus.

Tokių kvaišalų galima įsigyti ir legaliai, nes dalis parduodamų psichoaktyviųjų medžiagų skirtos visai kitoms reikmėms, pavyzdžiui, tai druskos voniai, arbatos ir pan. Tokios medžiagos parduodamos ir interneto parduotuvėse, kurias sunku kontroliuoti.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorės pareigas siūlo buvusią pavaldinę - Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresniąją patarėją teisininkę Ingą Juozapavičienę, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

I.Juozapavičienė nėra dirbusi sveikatos apsaugos srityje, tačiau, anot R.Šalaševičiūtės, problemos, kurias nagrinėja ir sprendžia NTAKD, susijusios ne vien su sveikatos apsauga, o yra kompleksinės, joms spręsti reikalingas tarpžinybiškumas. „Manau, visais atvejais svarbiausia yra sisteminis matymas ir požiūris", - sakė ministrė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei kilo abejonių, ar I. Juozapavičienei užteks žinių ir kompetencijos užimti NTAKD direktoriaus postą.

Komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas teigė, kad I. Juozapavičienės nepažįsta nei politikai, nei medikų bendruomenė. „Skiriamas žmogus iš artimos ministrės aplinkos. Kadangi vėl ateina asmuo, neturintis patirties toje srityje, visa atsakomybė teks ministrei arba Vyriausybei. Tas žmogus, matyt, ateina pirmiausia mokytis, o paskui dirbti", - „Lietuvos žinioms“ sakė A.Matulas.