Kenkia miego trūkumas

Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad dažniausiai dėl atminties problemų kreipiasi pagyvenę žmonės, tačiau neretai atminties sutrikimus lemia ir nuolatinis stresas, netinkama mityba, poilsio stoka.

„Atmintį, kaip ir visas organizmo funkcijas, veikia subalansuotas darbo ir poilsio režimas. Šiuo atveju labai svarbi yra miego higiena, reguliarumas ir pakankama trukmė. Seniai įrodyta, kad miegas turi didžiulę įtaką mūsų atminčiai ir ją įtvirtina – miego metu trumpalaikiai prisiminimai sustiprinami ir paverčiami ilgalaikiais. Trūkstant miego atmintis prastėja“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Neigiamos įtakos atminčiai turi ir šiuo metu itin išplitęs noras vienu metu daryti keletą dalykų, vadinamasis multitaskinimas.

„Didžiulė saviapgaulė manyti, kad, išskaidydami savo dėmesį, visus dalykus vis tiek galime atlikti vienodai gerai. Iš tiesų žmonių smegenys vienu metu gali susitelkti tik į vieną dalyką. Jei imamės kelių darbų vienu metu, mūsų dėmesys šokinėja nuo vieno dalyko prie kito. Tyrimais įrodyta, kad vienu metu dirbant kelis darbus, jie padaromi dvigubai lėčiau, taip pat 50 proc. padidėja klaidų tikimybė“, – aiškina vaistininkė.

Žaidimų ir skaitymo nauda

Anot  medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, geriausiai smegenis įdarbina, o atmintį išjudina naujų dalykų mokymasis, pavyzdžiui, naujos kalbos, eilėraščių, įgūdžių, taip pat kryžiažodžių sprendimas, dėlionės, šachmatų, šaškių, kortelių žaidimai ar paprasčiausias knygos skaitymas.

Iš tiesų žmonių smegenys vienu metu gali susitelkti tik į vieną dalyką.

Atminties procesams labai svarbi yra streso kontrolė, o stresą sumažinti leidžia dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas, meditacija, joga, kvėpavimo pratimai.

„Atmintį galima lavinti skaitant knygą triukšmingoje aplinkoje. Pastangos duotų naudos tuo atveju, jei išmoktume negirdėti triukšmo ir kartu gerai suvoktume tekstą. Arba pabandykite užrašyti spalvų pavadinimus skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, žodį „žalia“ – mėlynai. Tuomet pamėginkite garsiai įvardyti spalvą, kuria žodis parašytas. Tai sunkiau, nei skamba, nes jūsų smegenys kovos, kad skaitytų žodį, o ne įvardytų spalvą, kuria jis parašytas“, – pastebi ekspertė.

Išmėginkite naują sportą

Norint išlaikyti smegenis budrias, medicinos psichologė rekomenduoja išbandyti tokias sporto šakas, kurias atliekant reikia derinti kūno ir smegenų darbą – pavyzdžiui, tenisą ar badmintoną. Jai antrina ir vaistininkė I. Norkienė, kurios teigimu, atminčiai labai svarbus fizinis krūvis, nes tuomet smegenyse, hipokampo srityje, kuri atsakinga už mokymąsi ir atmintį, gimsta nauji neuronai.

„Tyrimais įrodyta, kad reguliari fizinė veikla yra itin naudinga smegenims ir gali padėti pagerinti atmintį bet kokio amžiaus žmonėms, pradedant vaikais ir baigiant senoliais. Aktyvus judėjimas skatina neuroapsauginių baltymų sekreciją, neuronų augimą ir vystymąsi, o tai padeda palaikyti sveiką smegenų būklę“, – sako vaistininkė.

Pasak I. Norkienės, atminčiai lavinti taip pat gali padėti ir telefonų numerių žinojimas atmintinai, ir bandymas įsiminti pirkinių sąrašą apsiperkant parduotuvėje.

„Atminčiai lavinti rekomenduočiau išmokti atmintinai ne tik savo, bet ir bent kelis artimiausių žmonių telefonų numerius. Arba parduotuvėje, užuot nuolat žvilgčiojus į pirkinių sąrašą, bandyti prisiminti, ką reikia nupirkti, iš atminties“, – pataria vaistininkė.

Atmintį gerina ir kelionės

Kognityvines funkcijas, tarp kurių yra ir atmintis, gerina ir kelionės, savarankiškas jų planavimas.

„Naujų dalykų pažinimas, įspūdžiai, informacijos ieškojimas kelionėse leidžia išsaugoti neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą išlaikyti jau esamas ar sudaryti naujas neuronų jungtis, nes su amžiumi smegenys praranda dalį savo plastiškumo, tad labiau užsifiksuoja žmogaus  mąstysena ir suvokimas“, – pastebi I. Norkienė.

Raudona linija

Kaip sako vaistininkė Inga Norkienė, sunkiausia prie mokyklos ritmo adaptuotis yra tiems vaikams, kurie vasarą buvo pratę gultis ir keltis vėlai. Būtent jiems ilgiau užtrunka miego ritmo persiorientavimais, todėl į mokyklą eina nepailsėję.

„Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau miego jam reikia. Pavyzdžiui, pirmokas turėtų išmiegoti apie 10 val., kad atsistatytų visos jo organizmo funkcijos. Paaugliui gali pakakti ir 8–9 val. Vėliausiai, kada pirmokas turėtų atsidurti lovoje, yra 21 val., nes užmigus vėliau, sutrumpėja melatonino – miego hormono gamybos laikas. Apskritai, mokyklinio amžiaus vaikams 22 val. laikoma ta raudona linija, kada jie turėtų eiti miegoti“, – įsitikinusi I. Norkienė.

Kodėl miegas toks svarbus?

Nuo kokybiško miego priklauso vaiko vystymasis, mokymosi įgūdžiai ir emocijos. Miegant vyksta organizmo atkūrimo procesai – stiprėja imuninė sistema. Miegas atsakingas už žmogaus psichinę, emocinę sveikatą, energijos apykaitą.

Pasak I. Norkienės, pagrindinė miego funkcija yra perkrauti, sureguliuoti, atkurti per dieną daug iššūkių turėjusių smegenų veiklą. „Paprastai tariant, miego metu vaikų smegenys turi tiksliai sudėlioti visą dienos informaciją į „stalčiukus“. Vaikų organizme, skirtingai nei suaugusiųjų, miego metu taip pat vyksta augimo hormono sintezė, todėl posakis, „miegok, kad užaugtum“ – tikrai ne iš piršto laužtas“, – pabrėžia vaistininkė.

Miego trūkumą patiriantys vaikai taip pat sunkiau mezga socialinius ryšius, dėl to kenčia ir mokymosi rezultatai.

Jai antrina ir miego ekspertė Sigita Žilinskienė, kuri sako, kad gilaus miego metu iš organizmo taip pat yra išvalomi kenksmingi toksinai, o gerai pailsėjus – skatinamas kūrybiškesnis mąstymas.

„Miego nauda kūnui ir protui įrodyta įvairiais moksliniais tyrimais. O augančiam organizmui, kuris dienos metu įsisavina tiek daug naujos informacijos ir susiduria su labai skirtingomis patirtimis, šis kūną ir protą regeneruojantis procesas yra labai svarbus tam, kad galėtų toliau sveikai vystytis“, – įsitikinusi miego ekspertė.

S. Žilinskienė taip pat akcentuoja ir vaikų bei suaugusiųjų miego skirtumus: jei suaugusieji per naktį pabunda 3–4 kartus, tai vaikai tą daro kelis kartus dažniau, nes jų miego ciklas trumpesnis. Be to, dauguma kūdikių ir vaikų neturi susiformavusių įpročių, kaip vėl greitai ir savarankiškai užmigti.

Turi įtakos vystymuisi

I. Norkienės teigimu, vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad daugiausia streso patiria suaugusieji. Anaiptol, su stresu itin dažnai susiduria ir vaikai, tačiau pastarieji stresui suvaldyti neturi patirties, todėl suaugusieji jiems turėtų padėti.

„Stresas, nerimas paveikia vaikų kognityvines funkcijas, sukelia ir miego sutrikimus. Tokiais atvejais nepailsėję vaikai jaučia energijos trūkumą, negali susikaupti, sukoncentruoti dėmesio, prastėja jų atmintis. Miego trūkumą patiriantys vaikai taip pat sunkiau mezga socialinius ryšius, dėl to kenčia ir mokymosi rezultatai, krenta vaikų savivertė“, – teigia pašnekovė.

Miego ekspertė S. Žilinskienė papildo, kad vaikams būtent dėl nerimo, įtampos, pervargimo ar streso gali atsirasti ir įvairių miego sutrikimų, todėl tėvai neturėtų ignoruoti šios problemos.

„Esant labai blogam vaiko miegui, tėvams reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju. Jei bus poreikis, šeimos gydytojas nukreips pas kitus specialistus. Vis tik savo praktikoje labai dažnai susiduriu ir su tokiais atvejais, kuomet gydytojai yra bejėgiai padėti, nes vaikų miego problemos būna susijusios ne su sveikatos problemomis, o su vaikų dienotvarke ir prastais įpročiais“, – pastebi S. Žilinskienė.

Vietoje ekranų – rutina

Pasak I. Norkienės, miego sutrikimų išvengiama arba jų sumažėja, jei tėvai mokyklinio amžiaus vaikams nustato reguliarų miego režimą, apriboja naudojimąsi įvairiais elektroniniais prietaisais.

„Vaikas turi pasirengti miegui ir miegoti ramioje, tamsioje aplinkoje, kurioje nebūtų jokių išorinių dirgiklių: mėlyną atspalvį turinčių kompiuterio, telefono ar televizoriaus ekranų. Pavyzdžiui, vos dvi valandos per dieną naudojimosi įvairiais „žydraisiais ekranais“ maždaug 20 proc. sumažina melatonino gamybą“, – pabrėžia specialistė.

Jos teigimu, kokybiškam miegui labai svarbu ir nuoseklus miego tvarkaraštis: reikėtų ir gultis, ir keltis tuo pačiu laiku, nes tai leidžia kūnui nustatyti režimą, kuris yra labai svarbi miego dalis.

Miego ekspertė S. Žilinskienė priduria, kad vaikams nebežiūrėti į ekranus reikėtų bent vieną, o dar geriau dvi valandas iki miego. Nuo 16 val. vengti produktų, kuriuose gausu cukraus, vakarienės metu nevalgyti sunkaus ir labai ilgai virškinamo maisto.

„Prieš miegą vaikams taip pat reikalingos ir vadinamosios miego rutinos: vonia, dantų valymas, pižama, vakarinis pasikalbėjimas su tėvais ar knygos skaitymas ir t. t. Čia labai svarbus ir nuoseklumas – tie patys žingsniai, toks pat eiliškumas“, – pabrėžia ekspertė.

Alkoholis ir vaistai – neginčijamai pavojingas derinys, ir nors daugumos vaistų informaciniuose lapeliuose nurodoma, jog jų negalima vartoti kartu su alkoholiu, ši taisyklė dažnai ignoruojama. Dažniausias pasiteisinimas – neva vaistai yra nestiprūs, skirti tik gripui ar galvos skausmui malšinti. Tačiau ką iš tiesų organizmui reiškia vaistų ir alkoholio kokteilis ir kokių pasekmių jis gali sukelti?

„Gydosi“ alkoholiu

Pasak budinčios „BENU vaistinės“ vaistininkės Ingos Norkienės, viena iš priežasčių, kodėl žmonės sumaišo vaistus ir alkoholį yra įsitikinimas, jog alkoholis padeda malšinti skausmą ir gali būti naudojamas kaip vaistas, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus. Dėl klaidingų įsitikinimų neretai alkoholio griebiamasi kaip pirminio gydymo įrankio. Deja, jam nesuveikus, o skausmui dar labiau paaštrėjus, geriami vaistai, kurių poveikis dėl prieš tai išgerto alkoholio gali ne tik būti mažiau efektyvus, bet net labai pavojingas.

„Nepaisant įspėjimų bei rekomendacijų nepiktnaudžiauti svaigiaisiais gėrimais ir nemaišyti jų su vaistais, žmonės ne visuomet į jas atsižvelgia. Tačiau vaistai ir alkoholis nėra suderinami ir kai kuriais atvejais net gali kelti grėsmę gyvybei. Tokia reakcija gali nepasireikšti tiek pirmą, tiek penktą kartą, tačiau kiekvienas toks kokteilis yra realus pavojus organizmui“, – teigia I. Norkienė.

Pavyzdžiui, vartojami su alkoholiu įvairūs vaistai nuo gripo ar peršalimo gali sukeli toksinį kepenų pažeidimą, uždegimą slopinantys ir skausmą malšinantys preparatai su ibuprofenu – stiprų apsinuodijimą, o aspirinas – skrandžio opaligę.

Pavojingiausias derinys – alkoholis ir raminamieji

Svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio poveikis gali būti įvairus. Vienų vaistų poveikį alkoholis silpnina ir gydymo efektyvumą mažina, kitų – atvirkščiai, stiprina ir didina perdozavimo tikimybę. Jis taip pat gali išprovokuoti nemalonius ar net sveikatai pavojingus šalutinius poveikius. Vienas iš pavojingiausių junginių – alkoholis ir migdomieji, antidepresantai ir kiti raminamieji vaistai.

Maišyti šias vaistų grupes su alkoholiu yra itin rizikinga. Alkoholis stiprina raminamųjų vaistų poveikį, tad jis tampa sunkiai prognozuojamas. Apsinuodijimas, pykinimas, pakitęs elgesys ar net koma – tai tik keli pavyzdžiai, kokios pasekmės gali nutikti dėl tokio neatsakingo poelgio.

„Deja, žmonės, kuriems tenka gerti tokius vaistus, dažnai turi ir didesnį polinkį vartoti svaigiuosius gėrimus. Niekas negali prisiimti atsakomybės už kito žmogaus sveikatą, jo gyvenimo būdą ar priklausomybes. Tačiau jei žinote, kad jūsų artimųjų rate yra žmogus, kuris kenčia nuo streso, depresijos ir galimai vartoja tokio pobūdžio vaistus, būkite atidus ir esant reikalui priminkite jam, kad vaistų maišymas su alkoholiu yra pavojingas gyvybei“, – perspėja „BENU vaistinės“ atstovė. 

Alkoholį taip pat būtina pamiršti, jei tenka vartoti vaistus, skirtus gydyti makšties disbakteriozę ir lytiniu būdu plintančias ligas. Svaigiųjų gėrimų griežtai nerekomenduojama vartoti geriant šlapimo išsiskyrimą skatinančius, cukraus kiekį kraujyje reguliuojančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus.

Vis dėlto I. Norkienės teigimu, vaistinės lankytojai vis dažniau konsultuojasi dėl vaisto vartojimo, teiraujasi ir dėl jo sąveikos su alkoholiu. Tad jei kyla klausimų, abejonių dėl medikamento vartojimo, dozės, visuomet vertėtų pasitarti su vaistininku.

Kai vaistus tenka vartoti kasdien

Vaistininkai dažnai susiduria su klientais, kurie teiraujasi, ką daryti, jei jiems yra paskirtas ilgalaikis gydymosi procesas antibiotikais. Tokiais atvejais teisingas yra tik vienas atsakymas – visiškai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Be to, net pabaigus antibiotikų kursą, alkoholio griežtai nerekomenduojama gerti dar 3 paras. Priešingu atveju gali prasidėti skrandžio ir galvos skausmai, pykinimas ir vėmimas ar net širdies ritmo sutrikimai.

„Tas pats galioja ir nuolatos alergijų kankinamiems žmonėms, kurie, ypač pavasarį, yra priversti vaistus gerti ištisas savaites ar net mėnesius. Nors šių vaistų vartojimas su alkoholiu nėra pats pavojingiausias derinys, jis gali dar labiau sustiprinti alergijos simptomus ir sumažinti vaistų poveikį, o tai reiškia, kad bėrimas, čiaudulys, akių uždegimas ir kiti nemalonūs alergijų simptomai gali dar paūmėti ir užsitęsti“, – sako I. Norkienė.

Vaistų ir alkoholio poveikis labai pavojingas ir vyresniems žmonėms, kurie įvairius medikamentus vartoja nuolat. Jų organizmas alkoholį ir chemines medžiagas skaido lėčiau, todėl pavojus sutrikdyti sveikatą – didesnis.