Teoriškai „nepriklausomo interneto“ įstatymas pareigūnams suteikia teisę šalyje riboti interneto srautą.

Kremliaus atstovai teigė, kad įstatymas pagerins kibernetinio saugumo Rusijoje situaciją. Prezidento Vladimiro Putino atstovo teigimu, interneto vartotojai nejaus jokių pokyčių.

Ekspertai teigia, esą yra neaišku, kaip įstatymo suteiktos galios bus pasitelkiamos, taip pat nežinoma, kiek efektyviai įstatymas gali būti įgyvendintas.

Kritikai nerimauja, kad Kremlius bandys steigti interneto ribojimo sistemą, panašią į tą, kuri veikia Kinijoje, kur draudžiamas interneto srautas yra eliminuojamas.

Įstatymu interneto paslaugų teikėjai įpareigojami įdiegti tinklo įrangą, galinčią nustatyti interneto srauto šaltinį ir filtruoti turinį. Praktiškai tai suteiks galimybę Rusijos telekomunikacijų stebėsenos agentūroms efektyviau blokuoti tam tikras svetaines.

Kremliui taip pat suteikiama galimybė, kaip įtvirtinta įstatyme, „kritiniu atveju“ visiškai atjungti prieigą prie pasaulinio interneto tinklo.

Be to, juo siekiama šalies interneto srautą ir duomenis nukreipti taip, kad šis keliautų per valstybės kontroliuojamus taškus, tokiu būdu mažinant Rusijos priklausomybę nuo užsienio serverių. Įstatymo rėmėjai teigia, kad tai valstybę apsaugos nuo priešiškų kibernetinių atakų iš užsienio.

Pasak JAV žvalgybos atstovų, Rusija, pasitelkusi interneto priemones, įsikišo į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, šiuos kaltinimus Maskva neigia.

Kiek anksčiau šiais metais Rusijos Dūma patvirtino du interneto įstatymų projektus, kuriais draudžiama „rodyti nepagarbą“ valdžiai ir skleisti tai, ką vyriausybė laiko „melagingomis naujienomis“.

Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 79 ir 83 proc. namų ūkių, kaime – 71 ir 78 proc. Iš namų ūkių su vaikais kompiuterius namuose turėjo 74 proc., interneto prieigą – 79 proc., be vaikų – atitinkamai 78 ir 82 proc., praneša Statistikos departamentas.

Beveik visi namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 83 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar belaidžiu fiksuotu ryšiu, 59 proc. – mobiliojo ryšio tinklais.

Pirmą ketvirtį internetu naudojosi 82 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (pernai pirmą ketvirtį – 80 proc.). Iš 16-24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99 proc., iš 65-74 metų amžiaus – 40 proc.

73 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien (89 proc. tokio amžiaus internautų), 8 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien (10 proc. tokio amžiaus internautų). Taigi ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 81 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 99 proc. tokio amžiaus internautų.

Internetas daugiausia buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai ir bankininkystei: ryšiams internetą naudojo 76 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (94 proc. tokio amžiaus internautų), 65 proc. naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis (79 proc. internautų), po 61 proc. bendravo socialiniuose tinkluose ir ieškojo informacijos, susijusios su sveikata (po 74 proc. internautų), 47 proc. klausėsi muzikos internete (57 proc. internautų).

Statistikos departamento duomenimis, 33 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (40 proc. tokio amžiaus internautų) 2019 m. pirmą ketvirtį naudojosi duomenų saugyklomis internete nuotraukoms, muzikos, vaizdo ar kitiems failams saugoti, 25 proc. naudojosi internetu mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ar savišvietos tikslais (31 proc. internautų).

Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 55 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 67 proc. tokio amžiaus internautų.

2019 m. pirmą ketvirtį e. prekyba asmeniniais tikslais naudojosi 38 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 46 proc. tokio amžiaus internautų. Dauguma (83 proc.) asmenų, pirkusių prekes ar paslaugas internetu, atliko iki 5 užsakymų, daugiau nei pusė (55 proc.) e. prekybos vartotojų per ketvirtį išleido iki 100 eurų. Per pastaruosius 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 48 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 59 proc. to amžiaus internautų.

Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai, avalynė, sporto prekės (57 proc. e. prekybos vartotojų), namų ūkio reikmenys (44 proc.), bilietai į kultūros renginius (41 proc.), kelionių bilietai ar automobilio nuoma (36 proc.), apgyvendinimo paslaugos atostogoms (34 proc.), maisto ir kasdienio vartojimo prekės (33 proc.).

JAV kariškiai užblokavo šiai bendrovei internetinę prieigą, rašo laikraštis. Vienas jo šaltinių nurodė, kad amerikiečių kibernetinių operacijų specialistai „tiesiog atjungė IRA nuo tinklo“.

Ataka prieš IRA buvo „dalis pirmosios puolamosios kibernetinės kampanijos prieš Rusiją, kuria buvo siekiama užkirsti kelią bandymui kištis į JAV rinkimus“, rašo laikraštis.

Pasak amerikiečių šaltinių, prieigos prie interneto blokavimas buvo toks „erzinantis“, kad IRA darbuotojai dėl jo „pasiskundė sistemos administratoriams“.

Remiantis „The Washington Post“, ši operacija buvo įvykdyta lapkričio 6 dieną, kai amerikiečiai rinko naujus Kongreso narius, ir tęsėsi maždaug parą po rinkimų, kai buvo skaičiuojami balsai.

Kita JAV Kibernetinių operacijų štabo operacijos dalis buvo pranešimų išsiuntimas „troliams ir kompiuteriniams įsilaužėliams, dirbantiems Rusijos karinės žvalgybos agentūrai GRU“.

Apie šiuos pranešimus anksčiau jau pranešė laikraštis „The New York Times“.

Pasak laikraščio „The Washington Post“ šaltinių, amerikiečių kibernetinio saugumo ekspertai nuo 2018 metų spalio platino elektroninius pranešimus, kad informuotų įsilaužėlius, jog amerikiečiai žino jų tikruosius vardus ir internete naudojamus pseudonimus.

JAV rinkimų saugumo užtikrinimu rūpinosi ne tik Kibernetinių operacijų štabas, bet ir JAV teritorinio saugumo valstybės ir teisingumo departamentai, o taip pat FTB, nurodė laikraštis.

JAV žiniasklaidoje minėta Interneto tyrimų agentūra yra vadinama trolių fabriku. Ji taip pat atsidūrė galimą Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2016 metų rinkimų štabo susimokymą su Rusija tiriančio specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) komandos taikinyje ir buvo įtraukta į įmonių, kurioms taikomos JAV sankcijos, sąrašą.

Mieste kompiuterius namuose turėjo 79 proc., kaime – 68 proc. namų ūkių, o interneto prieigą – atitinkamai 81 ir 72 procentai.

Beveik visi namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 81 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar belaidžiu fiksuotu ryšiu, 56 proc. naudojosi mobiliojo ryšio tinklais.

Statistikų teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį internetu naudojosi 80 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų (2017 metų pirmąjį ketvirtį – 78 proc.). Iš 16-24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi beveik visi, iš 65-74 metų amžiaus – 39 proc.

68 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien, 10 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien.

Internetas daugiausia buvo naudojamas ryšiams (74 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų), 58 proc. bendravo socialiniuose tinkluose, 61 proc. naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis, 25 proc. registravosi pas gydytoją.

29 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų pirmąjį ketvirtį naudojosi duomenų saugyklomis internete nuotraukoms, muzikos, vaizdo ar kitiems failams saugoti.

Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 51 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų.

Prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 34 proc. gyventojų. Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai, avalynė, sporto prekės, bilietai į kultūros renginius, namų ūkio reikmenys, maisto ir kasdienio vartojimo prekės, apgyvendinimo paslaugos atostogoms, kelionių bilietai ar automobilio nuoma.

Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti, apklausus 7,2 tūkst. 16-74 metų amžiaus asmenis.

Liepos paskelbtoje Šiaurės ir dviejų Baltijos valstybių (Lietuvos ir Estijos) elektroninių ryšių sektorių suvestinėje informacijoje nurodoma, jog Lietuvoje ir Islandijoje 2012 m. buvo didžiausia abonentų, naudojančių 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto prieigą, skvarba (atitinkamai 12 proc. ir 14 proc.), trečioje vietoje buvo Švedija – 9 proc. Estijoje tokios spartos abonentų skvarba 2012 m. buvo mažiausia iš šių šalių ir sudarė 3 proc.

Naudojimosi judriojo telefono ryšio paslaugomis įpročiai Šiaurės ir Baltijos šalyse skiriasi: lietuviai ir danai 2006–2008 m. užtikrintai pirmavo pagal vartotojų išsiųstų trumpųjų žinučių (SMS) skaičių: vienas abonentas per metus vidutiniškai išsiųsdavo apie 2 tūkst. SMS, estai SMS žinučių išsiųsdavo mažiausiai. Pastaruoju metu ir Lietuvoje, ir Danijoje išsiunčiamų SMS žinučių skaičius mažėja – 2012 m. Lietuvoje vienas abonentas išsiuntė apie 1,62 tūkst. SMS žinučių, Danijoje – apie 1,56 tūkst.

Judriojo telefono ryšio balso paslaugomis daugiausia naudojosi suomiai – vidutiniškai per 2012 metus vienas abonentas prakalbėjo 2,3 tūkst. minučių, atitinkamai Norvegijoje ir Islandijoje – 2,2 tūkst. minučių. Lietuviai, estai ir danai telefonu prakalba mažiausiai – 1,6–1,7 tūkst. min. per metus.

Šiaurės šalių (Švedijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Islandijos) elektroninių ryšių sektorių plėtros apibendrinti duomenys nuo 2007 m. yra skelbiami kasmet. Lietuvos duomenys pradėti skelbti 2012 m., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) tęsiant bendradarbiavimą su Šiaurės valstybių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir  prisijungus prie Šiaurės šalių statistiką rengiančios darbo grupės. 

Nordstat yra sudaryta iš Šiaurės šalių nacionalinių ryšių reguliavimo institucijų atstovų. Nuo 2013 m. dalyvauti šios darbo grupės veikloje pakviesti ir Baltijos šalių nacionalinių reguliavimo institucijų atstovai. RRT pirmoji atsiliepė į šį kvietimą. Darbo grupėje su kolegomis iš Šiaurės ir Baltijos šalių analizuojamos šio regiono elektroninių ryšių sektoriaus atskirų segmentų kitimo tendencijos, tų pokyčių priežastys, aptariami elektroninių ryšių sektoriaus statistinių rodiklių nustatymo, jų apibrėžimo probleminiai klausimai.

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dalyvavimas šios darbo grupės veikloje yra svarbus veiksnys stiprinant Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą pagal NB8 programą.