Aršius priešininkus JAV ir Iraną prie karo slenksčio atvedusios jų mirties Bagdade metinės taip pat buvo paminėtos ir Irane, Sirijoje, Libane, Jemene ir kitose pasaulio dalyse.

Artėjant minėtų šiitų musulmonų karininkų mirties metinėms pastarosiomis savaitėmis regione vėl padidėjo įtampa.

Galingas Iraną palaikantis sukarintas tinklas „Hashed al Shaabi“, kurio lyderio pavaduotojas buvo A. Mahdi al Muhandisas, Irake surengė pykčio persmelktų protesto akcijų pagerbti A. Mahdi al Muhandiso ir generolo Q. Soleimani, vadovavusio Irano Revoliucinės gvardijos elitinių Kudso (Jeruzalės) pajėgoms, atminimą.

Tūkstančiai juodai apsirengusių gedinčiųjų šeštadienio vakarą susirinko prie tos vietos netoli Bagdado tarptautinio oro uosto, kur JAV bepilotis apšaudė du automobilius. Tuomet žuvo abu minėti karininkai ir dar aštuoni vyrai.

Žvakių šviesoje susirinkusieji pagerbė „kankinius“ ir pasmerkė Ameriką, kurią vadino „didžiuoju šėtonu“.

„Mes sakome Amerikai ir islamo priešams, kad jie gali mums sukelti didžiausių aukų, tačiau mes ir toliau priešinsimės, nepaisant kraujo praliejimo“, – sakė „Hashed al Shaabi“ rėmėjas Batulis Najjaras (Batulis Nadžaras).

„Hashed al Shaabi“ tinklas, kurio grupuotes Vašingtonas kaltina dėl jos ambasados ir karių apšaudymo raketomis, vis dažniau meta iššūkį premjerui Mustafai al Kadhemi (Mustafai Kazemiui), kurį jis kaltina padėjus surengti bepiločio atakas.

Dėl to karo nustekentoje ir politiškai susiskaldžiusioje šalyje, į kurią Jungtinės Valstijos įsiveržė 2003 metais, vėl smarkiai padidėjo įtampa. Padėtis šalyje taip pat yra sunki dėl žemų naftos kainų sukeltos ekonominės krizės ir koronaviruso pandemijos.

Antradienį numatytos laidotuvės dėl didelio žmonių antplūdžio vienai dienai buvo atidėtos, pranešė naujienų agentūra „Fars“.

Q. Soleimanis, kuris dabar Irane garbinamas kaip kankinys, naktį į penktadienį buvo nukautas Bagdade per JAV bepiločio ataką. Per masinę paniką per atsisveikinimo su juo ceremoniją antradienį žuvo dešimtys žmonių.

Keršydamas už generolo mirtį, Iranas naktį į trečiadienį atakavo dvi JAV pajėgų naudojamas bazes Irake. Ataka surengta tuo pat metu, kaip ir JAV smūgis, nusinešęs Q. Soleimanio gyvybę, sakė Irano revoliucinės gvardijos atstovas.

Senato daugumos vadovas Mitchas McConnellis, respublikonas iš Kentukio valstijos, penktadienį patvirtino, kad gynybos sekretorius Markas Esperis jam iš anksto pranešė apie planuotą oro smūgį prieš Irano revoliucijos gvardijos generolą Qasemą Soleimanį.

Senate M. McConnellis minėjo, kad prezidento administracija penktadienio popietę rengė pranešimą svarbiausiems Senato darbuotojams. Jis ragino senatorius atsižvelgti į faktus ir įsiklausyti į tai, ką pasakys Baltieji rūmai, ir tik tada viešai komentuoti JAV operaciją.

Senatorius iš Pietų Karolinos valstijos Lindsey Grahamas sakė apie galimą oro antskrydį prieš Q. Soleimanį sužinojęs anksčiau šią savaitę. Operacijos metu jis lankėsi D. Trumpo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje.

Tačiau Kongreso darbuotojų teigimu, informacija apie smūgį iš oro nebuvo perduota nei Senato mažumos vadovui Chuckui Schumeriui, nei Atstovų rūmų pirmininkei Nancy Pelosi, nors abu jie priklauso aštuonių žmonių grupei, kurie paprastai informuojami apie tokius dalykus.

Ch. Schumeris sakė, kad apie operaciją nebuvo pranešta nei Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkui Adamui Schiffui, nei Senato žvalgybos komiteto pirmininkui Markui Warneriui.

Pasak Senato mažumos vadovo, jei iš anksto nesikonsultuojama su Kongresu, tai gali privesti prie skubotų ir neapgalvotų sprendimų, todėl Konstitucijoje ne veltui nurodoma, kad reikia laikytis skaidrumo. Ch. Schumeris taip pat pridėjo, kad apie sprendimus derėtų pranešti tada, kai šalies saugumui gresia pavojus.

Generolo Q. Soleimanio žūtis pasaulyje pasėjo nerimą, kad tarp JAV ir Irano gali kilti karas. Iranas grasina atkeršyti už nužudytą generolą, kuris buvo atsakingas už Irano netiesioginius karus Artimuosiuose Rytuose. Jis vadovavo Irano revoliucijos gvardijos „Quds“ pajėgoms, užsiimančiomis nekonvenciniu karu ir karine žvalgyba.

„Grėsmę nešantis režimas turėtų būti ištrintas iš žemėlapio ir tai dabar jau nebe svajonė, bet pasiekiamas tikslas“, – teigė generolas majoras Hosseinas Salamis, o jį citavo gvardijos naujienų portalas „Sepah“. Praėjus keturiasdešimčiai metų nuo Irano islamo revoliucijos, „mums pavyko įgyti tiek galios, kurią pasitelkdami sugebėtume sunaikinti apsišaukėlišką sionistų režimą“, – sakė H. Salamis.

H. Salamio komentarai yra susiję su ypač padidėjusia tarptautine įtampa dėl Irano branduolinės programos ir kitų, Teherano ir pagrindinio jo varžovo regione, Rijado, konfrontaciją sukeliančių, veiksnių. Tačiau panašūs komentarai Irano vadovams yra būdingi.

JAV, pernai pasitraukusios iš 2015 metų Irano branduolinės veiklos susitarimo, valstybei skyrė ypač griežtas sankcijas – pradėjo vykdyti „maksimalaus spaudimo“ Iranui kampaniją. Ją atvirai remia ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.

H. Salamio komentarus išplatino ultrakonservatyvioms politinėms frakcijoms artimos „Tasnim“ ir „Fars“ naujienų agentūros. Oficiali agentūra IRNA taip pat išspausdino gvardijos vado komentarus, tačiau dėmesį greičiau atkreipė į faktą, kad Iranas esą stiprėja ir pagaliau sugebės sumušti priešus, nepaisant priešiško valstybių nusiteikimo prieš Iraną.

Iranas nuo 1979 metų revoliucijos išliko priešiškas Izraeliui, tad Teheranas atvirai remia regione veikiančias prieš Izraelį nukreiptas ginkluotas grupuotes – tarp jų ir „Hamas“ bei „Hezbollah“.