Asmeninių automobilių buvo 11,3 tūkst., o lengvųjų komercinių – 712. Daugiausiai įregistruota „Volkswagen“ (1,6 tūkst.), BMW (1,5 tūkst.) ir „Audi“ (898) markių automobilių.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 68,8 proc. (pernai  vasarį – 66,3 proc.).

Praėjusį mėnesį pasikeitė 15 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkai – 9,9 proc. daugiau nei prieš metus, iš jų 14,5 tūkst. – asmeninių automobilių, o 620 – lengvųjų komercinių. Vidutinis tokių automobilių amžius buvo 14,2 metų.

Sausį–vasarį pirmą kartą įregistruota 22,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 0,4 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis jų amžius siekė 10,2 metų. Dyzelinių automobilių dalis siekė 68,6 proc. (68 proc.).

Šiemet atlikta 30,64 tūkst. savininkų keitimo operacijų – 8,2 proc. daugiau, vidutinis automobilių amžius – 14,2 metų.

Pernai Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 154,2 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 3,9 proc. daugiau nei 2022 metais. Vidutinis jų amžius siekė 13,2 metų.

Asmeninių automobilių buvo 10,9 tūkst., o lengvųjų komercinių – 600. Daugiausiai įregistruota BMW (1,6 tūkst.),

„Volkswagen“ (1,5 tūkst.) ir „Audi“ (907) markių automobilių.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 9,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 66,4 proc. (2022 metų gruodį – 67,8 proc.).

Praeitą mėnesį Lietuvoje buvo 14,8 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 6,1 proc. daugiau nei 2022 metų gruodį, iš jų 14,3 tūkst. asmeninių automobilių, o 538 – lengvųjų komercinių. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 13,4 metų.

Per visus praėjusius metus Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 154,2 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 3,9 proc. daugiau nei 2022 metais. Vidutinis jų amžius siekė 10,1 metų.

Dyzelinių automobilių dalis sudarė 66,8 proc., kai 2022 metais – 68,3 procento.

Iš viso per 2023 metus buvo 199,8 tūkst. naudotų automobilių savininkų keitimų – 2,7 proc. daugiau nei 2022 metais. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius buvo 13,9 metų.

Estai rinkosi „Toyota“

Preliminariais „Regitros“ duomenimis, pernai mūsų šalyje pirmą kartą įregistruota 28,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių (2021 m. – 34,9 tūkst.).

2022 m. Estijos piliečiai nupirko 20,4 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, didžiausią dalį sudarė vidutiniai (33,3 proc.) ir kompaktiniai (19,5 proc.) visureigiai.

Hibridinių automobilių pardavimai, palyginti su 2021-aisiais, pernai ūgtelėjo 9,3 proc., o vien elektrinių – net 42 proc. Daugiausia parduota benzinu varomų lengvųjų transporto priemonių – 43,9 proc., o dyzelinu – vos 16,2 proc.

Perspektyvos tebėra miglotos, o krentanti vartotojų perkamoji galia šiemet apribos pardavimus.

Populiariausi Estijoje – nauji „Toyota“ lengvieji automobiliai (nupirkta 4 451 vienetų), antroje vietoje – „Škoda“ (2 766 vnt.), trečioje – „Kia“ (1 626 vnt.). Modelių lyderis – „Toyota RAV4“ (1 524 vnt.), taip pat populiarūs „Toyota Corolla“ (966 vnt.), „Škoda Octavia“ (888 vnt.), „Škoda Kodiaq“ (689 vnt.).

Išgelbėjo gruodis

Remiantis Vokietijos federalinės transporto tarnybos (KBA) duomenimis, 2022 m. šalyje įregistruota iš viso 2,65 mln. naujų transporto priemonių – 1,1 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

Benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimai pernai sumažėjo atitinkamai 11,2 ir 9,9 proc., o elektromobilių – augo: užregistruotos 470 559 baterijų energija varomos transporto priemonės (arba 32,2 proc. daugiau). Šiuo metu elektromobiliai sudaro 17,7 proc. naujų automobilių pardavimų Vokietijoje.

Antrą praeitų metų pusmetį pardavimų pagyvėjimas, gruodį pasiekęs 38,1 proc. metinį prieaugį, išgelbėjo Vokietijos automobilių rinką nuo naujo nuosmukio.

Pagrindinių komponentų, ypač puslaidininkių, trūkumas paveikė automobilių pramonę ir apribojo gamybą šiame Vokietijos ekonomikai labai svarbiame sektoriuje.

Tikimasi, kad 2023 m. tiekimo iššūkių mažės, tačiau, anot ekspertų, perspektyvos tebėra miglotos, nes Europos ekonomika balansuoja ant recesijos krašto, o krentanti vartotojų perkamoji galia šiemet apribos pardavimus.

Latvių prioritetai

Pernai Latvijoje parduota 19 114 naujų lengvųjų automobilių – 13,3 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

Populiariausi pas mūsų kaimynus – „Toyota“ (parduotos 3 453 transporto priemonės, arba 18,1 proc. visų naujų automobilių, 23,2 proc. daugiau negu metais anksčiau).

Antroje vietoje „Volkswagen“ (2 509 vnt. – 13,1 proc. rinkos, 29,7 proc. daugiau negu 2021-aisiais), trečia – „Škoda“ (1 924 vnt. – 10,1 proc. rinkos, 2,2 proc. daugiau).

Perkamiausi modeliai pernai buvo „Toyota RAV4“ (965 vnt.), „Toyota Corolla“ (653 vnt.) ir „Dacia Duster“ (532 vnt.).

Tikisi augimo

Naujų automobilių pardavimai Didžiojoje Britanijoje pernai nukrito iki žemiausio lygio per tris dešimtmečius dėl dalių trūkumo ir su COVID-19 pandemija susijusių tiekimo grandinių problemų.

Automobilių gamintojų ir prekybos atstovų organizacijos (SMMT) duomenimis, šalyje parduota 1,61 mln. transporto priemonių (nuosmukis, palyginti su 2021 m., sudaro 2 proc.) – mažiausiai nuo 1992-ųjų.

SMMT prognozuoja, kad 2023 m. naujų automobilių pardavimai padidės 15 proc.

„Rinka tebėra nutolusi nuo priešpandeminės veiklos rezultatų, tačiau gali atremti platesnes ekonomines tendencijas ir šiemet smarkiai augti, – mano SMMT vadovas Mike’as Hawesas. – Tiekimo grandinės pradeda stabilizuotis, puslaidininkių trūkumas sumažės.“

Gruodis buvo penktas mėnuo iš eilės, kai pardavimai augo, paskatinti didelės elektra varomų automobilių paklausos. Dauguma gamintojų, susidūrę su tiekimo kliūtimis, pirmenybę teikė nulinės emisijos elektrinių modelių gamybai.

Didžioji Britanija nuo 2030 m. ketina uždrausti prekiauti naujais labai taršiais dyzeliniais ir benzininiais automobiliais, todėl gamybos sektorius bus priverstas pereiti prie elektromobilių.