Klaipėdos kultūros magistrų sąrašą papildė dviejų garbingų moterų vardai. Iškilmingoje ceremonijoje prof. Onos Skaistutės Idzelevičienės ir doc. Irenos Nakienės rankas papuošė kultūros magistrų žiedai.

Pagerbiamos moterys neslėpė susijaudinimo. Už pramoginių šokių kultūros puoselėjimą Klaipėdoje ir miesto garsinimą pagerbta prof. O.S.Idzelevičienė sunkiai nuslėpė ašarą, kai renginyje pasirodė pramoginių šokių ansamblio „Žuvedra“ šokėjai, kurie su padėka nusilenkė savo mokytojai ir ugdytojai.

Plojimų ir sveikinimų sulaukė ir antroji nominantė I.Nakienė. Docentei kultūros magistro vardą nuspręsta įteikti už Klaipėdos krašto etninės kultūros saugojimą ir puoselėjimą.

I.Nakienė yra įkūrusi ir ilgai vadovauja Klaipėdos krašto kultūrą bei tradicijas puoselėjančius folkloro ansamblius „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“.

Šie metai yra paskelbti Etnografinių regionų metais, todėl, sveikindamas abi klaipėdietes Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priminė, kad tai yra ir gražus simbolinis gestas.

Išskirtinis apdovanojimas uostamiesčio kultūros veikėjams teikiamas jau 12 metų. Per tiek laiko jau išrinkti 26 kultūros magistrai.

Iškilminga apdovanojimo ceremonija, kaip ir kasmet, vyksta per miesto gimtadienį – rugpjūčio 1 d.

Pastaruosius ketverius metus buvo renkama ir apdovanojama po vieną nusipelniusįjį.

Po ketverių metų pertraukos vėl grįžta prie dviejų nominantų.

Iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu kultūros magistrams įteikiami specialūs aukso žiedai, kurių prototipas – renesanso epochos

žiedas, rastas Klaipėdos piliavietėje archeologinių kasinėjimų metu.

Jau žinoma, kam šiemet bus suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas. Po ketverių metų pertraukos šiemet šis įvertinimas bus suteiktas dviem žmonės. Kultūros magistro žiedas papuoš dviejų iškilių moterų rankas – prof. Onos Skaistutės Idzelevičienės ir doc. Irenos Nakienės.

Įteiks dviem

Šis išskirtinis apdovanojimas iškiliems uostamiesčio kultūros veikėjams teikiamas jau 12 metų, per šiuos metus išrinkti 26 kultūros magistrai.

Kultūros magistro vardas ir tai patvirtinantis žiedas kaip ir kasmet bus įteikta per miesto gimtadienį – rugpjūčio 1 d.

Pastaruosius keturis metus buvo renkama ir apdovanojama po vieną nusipelniusįjį.

„Po keturių metų pertraukos vėl grįžtame į situaciją, kai yra galimybė Klaipėdos kultūros magistro vardą suteikti dviem asmenims“, – pasakojo uostamiesčio meras bei Klaipėdos kultūros megistro vardo suteikimo komisijos pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

Vieni stipriausių pretendentų

Šiemet apdovanojimui įvairios miesto įstaigos, sąjungos bei verslo subjektai pasiūlė aštuonis pretendentus.

Meras patikino, kad visi siūlomi pretendentai buvo verti Kultūros magistro vardo, todėl komisijos posėdis truko daugiau nei dvi valandas.

„Jau penktus metus dalyvauju šios komisijos posėdyje jai pirmininkaudamas ir galiu apsakyti, kad pastarųjų penkių metų kontekste ši aštuoniukė buvo viena stipriausių“, – pripažino V.Grubliauskas.

Dvi moterys

Tam, kad pretendentui būtų suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas, už jį savo balsus turi atiduoti ne mažiau nei du trečdaliai komisijos narių. Uostamiesčio kultūros magistrą renka 13 narių komisija, todėl už pretendentą savo balsą turi atiduoti nemažiau 9 renkančiųjų.

Išrinkti du verčiausius pretendentus prireikė net kelių balsavimų.

Vis dėlto trylika komisijos narių nusprendė, kad šiemet Klaipėdos kultūros magistro vardai bus suteikti dviem moterims – prof. Onai Skaistutei Idzelevičienei ir doc.Irenai Nakienei.

Ne pirmas apdovanojimas

O.Skaistutė Idzelevičienė bus įvertinta už pramoginių šokių kultūros puoselėjimą Klaipėdoje ir miesto garsinimą bei, mero teigimu, už pedagoginę veiklą.

„Profesorės pavardė, turbūt, kalba pati už save ir motyvacijos bei argumentacijos nestigo. Manau, kad tai yra gražus, deramas, pelnytai užtarnautas miesto pagarbos ir padėkos ženklas už ilgametę išskirtinę veiklą“, – dėstė meras.

O.Skaistutę Idzelevičienę miestas įvertina jau ne pirmą kartą, ji yra tapusi ir Klaipėdos miesto garbės piliete.

Ir simbolinis gestas

I.Nakienei Kultūros magistro vardą nuspręsta įteikti už Klaipėdos krašto etninės kultūros saugojimą ir puoselėjimą.

Komisijos pirmininkas pastebėjo, kad antrosios šių metų Kultūros magistrės nuopelnai Klaipėdos kraštui bei etninei kultūrai  – neabejotinai svarbūs.

Miesto mero teigimu, I.Nakienės darbai gerai žinomi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesnei auditorijai – docentė yra įkūrusi ir ilgai vadovauja Klaipėdos krašto kultūrą ir tradicijas puoselėjančius folkloro ansamblius „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“.

Šie metai yra paskelbti etnografinių regionų metais, todėl V.Grubliausko teigimu, vardo suteikimas kartu yra gražus simbolinis gestas.

Pasiūlė pirmą kartą

„Rugpjūčio 1-ąją, miesto gimtadienio dieną, Kultūros magistro žiedai papuoš tikrai išskirtinių moterų rankas“, – pabrėžė miesto vadovas.

Iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu Kultūros magistrams įteikiami specialūs aukso žiedai, kurių prototipas – renesanso epochos žiedas, rastas Klaipėdos piliavietėje, archeologinių kasinėjimų metu.

Iš 26 jau apdovanotų kultūros magistrų tėra tik penkios moterys. Šiemet svarbius miesto apdovanojimus gausiančios moterys jiems buvo pasiūlytos pirmą kartą.

Tarp šiųmečio aštuntuko buvo ir tokių, kurie nominuoti siūlomi jau ne pirmus metus.

Užkrėsti žmones meile folklorui – sunkus uždavinys, kurį Irena Nakienė įvykdė daugybę metų kasdien dirbdama. Reikli sau ir aplinkiniams moteris džiaugiasi savais galėdama vadinti ne tik ansamblio „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“, „Alka“ narius, bet ir didžiulį būrį žmonių, neabejingų tautinei kultūrai.

Apie darbą

Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai I.Nakienę į konkurso dalyvių sąrašą pasiūlė įtraukti kaip folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ įkūrėją ir vadovę. Tačiau ši moteris folklorą uostamiestyje puoselėja nuo pat 1977 metų, kai Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose pradėjo veikti Liaudies muzikos katedra.

I.Nakienė puikiai prisimena, kai įvedus privalomą folkloro dėstymą iš pradžių būsimųjų studentų ji buvo sutikta nepasitenkinimo trepsėjimu. Tačiau greitai susibūrė ansamblis, kuris tapo savotiška eksperimentine laboratorija. Čia buvo gilinamasi į tradicinį dainavimą, muzikavimą, šokius, papročius ir tradicijas. Dėstytoja džiaugiasi, kad buvę jos studentai pasklido po Lietuvą ir patys jau vadovauja folkloro ansambliams, o septyni yra pelnę "Aukso paukštės" nominaciją.

Būdama žemaitė I.Nakienė tapo pamario krašto folkloro žinove. Gaivindama šio krašto dainavimo stilių, tarsi archeologė visumą kūrė iš nuotrupų, gilinosi į šaltinius, tyrinėjo lietuvininkų kalbėjimo intonacijas.

Dar gerokai iki Atgimimo, gūdžiais 1979 metais, moteris Klaipėdoje įkūrė paminklų restauravimo dirbtuvių folkloro ansamblį, vėliau iš jo išaugo ansamblis „Alka“. Po poros metų I.Nakienė įkūrė ir ėmėsi vadovauti Jūrų muziejaus folkloro grupei, o dar po metų pradėjo vadovauti Klaipėdos statybininkų mokyklos moksleivių dainų ir šokių ansambliui. 1986-aisiais moteris įkūrė

Klaipėdos žvejų rūmų dainų ir šokių ansamblį, kuris labiausiai puoselėjo žvejų papročius ir tradicijas.

Dabar miestą garsinantį Klaipėdos etnokultūros centro ansamblį „Kuršių ainiai“ I.Nakienė įkūrė 1991 metais. Jo nariais tapo tada sunykusių Jūrų muziejaus ir Žvejų rūmų ansamblių nariai.

Po metų gimė vaikų folkloro ansamblis „Kuršiukai“. Nuo 2003-iųjų vadovavimą „Kuršių ainiams“ vadovė perleido savo studentams Jolitai ir Alvydui Vozgirdams.

„Buvo laikas, kai Žvejo sodyboje Smiltynėje ir aikštėje prie „Meridiano“ koncertuodavome po 6 ar 8 valandas, pasižiūrėti suplūsdavo minios žiūrovų. Buvome aktyvūs Sąjūdžio mitingų,

Sausio 15-osios renginių, L.Stulpino pagerbimo minėjimų dalyviai. Važinėjome po Europos šalis pristatydami savo krašto folklorą. Buvome net Japonijoje. Suskaičiavau, kad su ansambliais esu dalyvavusi daugiau nei pusantro tūkstančio koncertų“, – vardijo I.Nakienė.

Liaudies meno žinovė daug metų buvo folkloro festivalių „Parbėg laivelis“, „Vėlungis“, „Žuvys išgalvojo giesmes“ scenarijų autorė ir režisierė. Ji režisavo per 20 šventinių renginių ir apie 40 koncertų tarptautiniuose folkloro festivaliuose.

Ir dabar, sulaukusi garbingo 72 metų amžiaus, moteris konsultuoja uostamiesčio bei Klaipėdos rajono folkloro ansamblius, talkina Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams rengiant etnokultūrinius projektus, padeda Klaipėdos lėlių teatrui, Dovilų etnokultūros centrui, buvusiems savo studentams.

Su Klaipėdos universiteto magistrante Airida Mockute I.Nakienė parengė šių metų Dainų šventės ansamblių vakaro Kalnų parke programą. Tądien choriniai kūriniai bus atliekami laikantis liaudiško dainavimo tradicijų. Kūrinius moterys įrašė į kompaktinę plokštelę, ja ansambliai remsis ruošdamiesi šventei.

„Šį darbą vertinu kaip Sizifo akmens pajudinimą. Daugiau nei 40 metų dainų ir šokių ansambliai tolo nuo liaudiškojo meno tradicijų. Dabar jie pagaliau ima suprasti, kad etnografinio-etnologinio pobūdžio principas šio žanro ansamblių veikloje yra vienas progresyviausių bruožų“, – įsitikinusi I.Nakienė.

„Besidarbuodama sutikau daugybę puikių žmonių: ansamblių dalyvių, žiūrovų, mokslininkų. Pati daug ko iš jų išmokau. Džiaugiuosi, kad mano pėdomis eina mano mokiniai“, – apibendrino I.Nakienė.

Apie šeimą

Moteris viena užaugino dvi šaunias dukras, kurios jai padovanojo po anūkę. Dukros Jūratė ir Monika yra susijusios su verslu, tačiau dažnai savo veiklą susieja su meno projektais.

Vyresnioji I.Nakienės anūkė Agnetė studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, domisi kostiumo istorija, keramika, groja būgnais. Jaunesnioji anūkė Kamilė mokosi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, smuikuoja, groja gitara, kanklėmis, lanko mokyklos tautinės muzikos ansamblį „Žemaitukas“. Beje, šiam ansambliui vadovauja buvę I.Nakienės studentai.

Apie pomėgius

I.Nakienė turi daugybę pomėgių, kuriems norėtų turėti daugiau laiko. Moteris vardija vis nespėjanti tiek, kiek norėtų paskaityti, pakeliauti, pasikrapštyti sode, imtis rankdarbių. Vienas didžiausių jos pomėgių – būti miške. Visiškai nebūtina gauti iš miško kokios nors naudos, tiesiog pakanka grožėtis, kvėpuoti, jausti.

Apie Klaipėdą

„Nors esu žemaitė, vaikystę leidusi netoli Šatrijos kalno, visiškai šalia Tado Blindos pušies, mano gyslomis jau seniai teka klaipėdietiškas kraujas. Man Klaipėda – labai gražus, jaukus, patogus ir net egzotiškas lietuvio akims miestas, turintis unikalų senamiestį ir pajūrį. Džiaugiuosi, kad miesto menininkai, istorikai, dailininkai, mokslininkai ypatingą dėmesį skiria Klaipėdos praeities ir kultūros gaivinimui bei puoselėjimui. Prisipažinsiu, nenorėčiau gyventi nė viename kitame Lietuvos mieste“, – meilę uostamiesčiui išpažino I.Nakienė.

Gyvenimo credo

Mylėti gyvenimą triūsiant. Įsigyventi į gyvenimą nuo šilauogės žiedo iki žvaigždėto dangaus.

Apie Metų klaipėdietę

„Labai malonu, kai žmonės teigiamai įvertina nuveiktus darbus. Tačiau man svarbiau – pats darbo procesas. Man patinka A.Efroso žodžiai: „Repeticija – mano meilė“. Klaipėdoje yra daug miestui nusipelniusių moterų. Aš paminėčiau neformaliąją miesto kultūros ministrę Nijolę Novogreckienę, žymiausią Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos puoselėtoją Audronę Kaukienę. Panašių pavyzdžių galėčiau išvardyti daug. Kai apie tai pamąstau, pačiai darosi nepatogu. Dabartinėms kandidatėms linkiu palaimos, ramybės ir sėkmės!“ – savo mintimis bei emocijomis dalijosi I.Nakienė.