Pirmieji simptomai išdavę Janinos ligą – pasikeitusi išmatų spalva. Pastebėjusi šį simptomą, ji nedelsdama nuvyko pasikonsultuoti su gydytoja. „Be to, vargino rankų, nugaros niežėjimas. Įtariau, kad gali būti kokia nors kepenų liga. Galiausiai tą patvirtino atliktas kepenų rodiklių tyrimas, kurio nukrypimai buvo labai dideli“, – prisiminė moteris.

Kauno klinikose atlikus išsamius sveikatos būklės tyrimus, paaiškėjo, kad Janinai nustatytas pirminis bilijinis cholangitas jau išsivysčiusios kepenų cirozės stadijoje su visomis galimomis kepenų cirozės komplikacijomis ir kepenų funkcijos nepakankamumu. Pasak doc. dr. I. Valantienės, tai reta, lėtinė uždegiminė, progresuojanti kepenų liga, išsivystanti dėl imuninės smulkių kepenų latakėlių pažaidos.

 Doc. dr. Irena Valantienė. / Kauno klinikų nuotr. 

„Laiku nediagnozavus ligos ir nepaskyrus medikamentino gydymo, pažaida progresuoja, ilgainiui vystosi kepenų audinio fibrozė, kepenų cirozė su įvairiomis grėsmingomis gyvybei komplikacijomis, lydinčiu kepenų funkcijos nepakankamumu, – pabrėžė skyriaus vadovė. – Tada lieka vienintelis gydymo metodas – kepenų transplantacija.“

Nedvejodama sutikau, nes supratau, kad tokiu būdu laimėsiu laiko gyvenimui.

Paaiškėjus diagnozei, pacientei pradėtas taikyti specifinis medikamentinis gydymas. Nepaisant šio gydymo, Janinai liga progresavo, atsirado kraujavimai iš stemplės venų varikozinių mazgų, kartojosi hepatinės encefalopatijos epizodai. Taip pat kaupėsi skystis pilve, nepasiduodantis medikamentiniam gydymui, todėl išbandžius visas konservatyvias gydymo galimybes, pacientę nuspręsta įtraukti į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą.

„Gydytoja pasiūlė įtraukti į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Nedvejodama sutikau, nes supratau, kad tokiu būdu laimėsiu laiko gyvenimui“, – atvirauja moteris.

Pacientės būklė, laukiant kepenų transplantacijos, sparčiai blogėjo. Lemtingojo skambučio ji sulaukė pralaukusi 11 mėnesių, pusę aštuonių vakaro. Tuo metu pacientės būklė buvo ypatingai sunki. „Pasimečiau, gydytojos paklausiau, ar nesuklydo ir tikrai dabar. O tada iš karto paskambinau dukrai, kad atvežtų mane į Kauno klinikas“, – pasakojo Janina.

Kepenų transplantacija dėl pacientės sunkios būklės buvo sudėtinga, ją atliko prof. Žilvinas Dambrauskas ir prof. Albertas Daukša, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojai. „Kita vertus, pooperacinis laikotarpis buvo sklandus, pacientė greitai sveiko, jai nepasireiškė jokios komplikacijos, – sakė doc. dr. I. Valantienė. – Šiandien džiaugiamės prisidėję prie sėkmingo pacientės grįžimo į gyvenimą.“

Dabar Janina mėgsta leisti laiką su savo anūku ir jau priprato jaustis puikiai. „Labai dėkoju visiems medikams, ypatingai gydytojams chirurgams už atliktą sudėtingą operaciją, gydytojai gastroenterologei Editai Kiudelienei už priežiūrą ir kitiems gydytojams, slaugytojams ir visiems prisidėjusiems prie mano sveikatos“, – šypsojosi moteris.

Kepenų transplantacija visada yra iššūkis visiems: pacientui, jo artimiesiems ir visai dirbančiųjų komandai.

Docentė priduria, kad diagnozavus pirminį bilijinį cholangitą ir paskyrus medikamentinį gydymą net pradinėse kepenų cirozės stadijose ligą galima sukontroliuoti, tačiau jei atsirado ar progresuoja kepenų funkcijos nepakankamumas o kartais vargina nepakenčiamas niežulys, ilgainiui vienintelis gyvybę gelbstintis gydymo metodas – kepenų transplantacija. Atlikus ją, pacientų, sergančių šia liga, išgyvenamumas penkerių metų laikotarpyje siekia daugiau nei 85 proc.

„Kepenų transplantacija visada yra iššūkis visiems: pacientui, jo artimiesiems ir visai dirbančiųjų komandai. Niekada neleidžiu užmiršti sau ir visada primenu kitiems, kad po kiekvienu atliktų transplantacijų skaičiumi slypi žmogus ir jo istorija“, – priminė doc. dr. I. Valantienė.

Antanas prisimena, jog pirmiausiai jam buvo skirtas gydymas nuo hepatito C vaistais, vėliau prasidėjo COVID-19 pandemija, buvo išvykęs į užsienį, tad sveikatos kurį laiką nesitikrino.

„Grįžęs į Lietuvą apsilankiau pas gydytojus. Vizito metu buvo pastebėti piktybiniai židiniai kepenyse“, – prisiminė vyras.

Lėtinės kepenų ligos labai dažnai nesukelia jokių skundų pacientams, dažnai nustatomos, kai liga jau toli pažengusi, tenka kovoti su komplikacijomis. 

„Pirminis kepenų ląstelių vėžys klastingas tuo, kad gali išsivystyti jau sergant įvairios kilmės kepenų ciroze, tačiau gali išsivystyti ir be jos, – sakė docentė. – Iš kitų onkologinių ligų pirminis kepenų ląstelių vėžys išsiskiria tuo, kad galimas paciento pilnas pasveikimas atlikus kepenų transplantaciją.“

Paciento būklė buvo gera, jis neturėjo žymaus kepenų funkcijos nepakankamumo, tačiau pagrindinė gydytojų užduotis buvo suvaldyti onkologinės ligos progresavimą tam, kad pacientas sulauktų kepenų transplantacijos – tai yra vienintelis efektyvus gydymo metodas pacientams, sergantiems pirminiu kepenų ląstelių vėžiu, kai jau išsivysčiusi kepenų cirozė. Kepenų transplantacijos Antanas laukė beveik vienerius metus.

„Tinkamo donorinio organo laukimo periodu Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas dr. Andrius Pranciulis piktybinius židinius embolizavo chemoterapiniais preparatais, t. y., buvo užkimštos piktybinį židinį maitinančios kraujagyslės, ir taip sustabdytas ligos progresavimas“, – pasakojo doc. I. Valantienė.

Doc. Irena Valantienė. Kauno klinikų nuotr.

Neatsiradus naujiems židiniams ir pavykus sumažinti jau esamus, Antanui, sulaukusiam tinkamo donorinio organo, buvo sėkmingai atlikta kepenų transplantacija, kuriai vadovavo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas ir abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Albertas Daukša.

Pacientas šiuo metu jaučiasi gerai ir nedrąsiai džiaugiasi nauja pradžia bei grįžimu į aktyvų socialinį gyvenimą.

„Pradžioje mūsų susitikimai su pacientu bus dažnesni, aktyviai stebėsime jo kepenų būklę. Laikui bėgant tiek vizitai, tiek imunosupresininių vaistų kiekiai mažės, tačiau mūsų draugystė tęsis visą gyvenimą“, – sakė doc. I. Valantienė.

„Antanas – pavyzdys, kad taikant visapusišką gydymą galimas pilnas pasveikimas. Tokių sėkmės istorijų mūsų pacientų tarpe ne viena ir visos jos – paskata kitiems sergantiesiems nenuleisti rankų ir nedvejoti kepenų transplantacija, išgirdus pirminio kepenų ląstelių vėžio diagnozę“, – drąsino docentė.

Kiekvienais metais antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Jos metu siekiama priminti visuomenei organų donorystės svarbą donorinio organo laukiantiems asmenims.  Šiuo metu Lietuvoje organų transplantacijos laukia apie 300 žmonių.