Apie darbą
Tapti gydytoja svajojau nuo mažumės. Studijavau Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Tai buvo ne tik profesinio rengimo centras, bet ir pažangos, kultūros sklaidos, lietuvybės, atgimimo židinys.
Universiteto diplomą gavau su pagyrimu ir įgijau neurologės specialybę, 1977 m. atvykau į Klaipėdos miesto ligoninę, Nervų ligų skyrių. Vėliau studijavau dar ir Maskvos A.Sečenovo medicinos institute Nervų ligų klinikos Neurofiziologijos skyriuje echoencefaloskopiją, reografiją, elektroencefalografiją ir įgijau gretutinę neurofiziologo kvalifikaciją. 1994 m. apsigyniau aukščiausią neurologo kategoriją.
Stažuotės pasaulio neurologijos centruose ir įgytos žinios skatino imtis naujų veiklų Lietuvos neurologų asociacijos taryboje, migrenos, epilepsijos, nugaros skausmų ir kitose programose, tarptautinėse klinikinėse studijose. Nuo 2002-ųjų vadovauju Klaipėdos krašto neurologų draugijai, nuo 2002 m. esu tarptautinės Skausmo asociacijos narė, nuo 2008 m. – Amerikos neurologijos akademijos narė. Dirbdama Klaipėdos universitetinėje ligoninėje skiriu ypatingą dėmesį prioritetinei mokslinei veiklai, kuri neurologijos srityje ypač pagyvėjo įkūrus Išsėtinės sklerozės centrą, suintensyvėjo mūsų ryšiai su kolegomis užsienio šalyse, dalyvaujame kasmetėse neurologijos konferencijose, atliekame klinikines studijas, turime galimybę gydymui skirti naujausius vaistus.
Įsimintiniausi buvo 2017 metai, kai man buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir įteiktas tai patvirtinantis garbės ženklas.
Bendradarbiai Vertebroneurologijos skyriuje man prilygsta šeimai. 1993 m. man buvo patikėta jį įkurti, nuo tų metų vadovauju šiam skyriui. Džiaugiuosi, kad darni kvalifikuotų gydytojų, slaugytojų, masažo, kineziterapijos specialisčių komanda stengiasi padėti kiekvienam pakilti iš ligos patalo, patikėti savo jėgomis, judėjimo ir sveikos gyvensenos galia. Sėkmingai dirbame jau 25 metus.
Apie šeimą
Šeima – didžiausia vertybė ir turtas, tai, kas turi būti branginama ir saugoma, puoselėjama meilėje ir savitarpio pagarboje. Prisimenu senelio serenadas močiutei, jų auksines vestuves, dažnus giminės susitikimus su Lietuvos vėliavos iškėlimu, himnu, Lietuvos istorijos, geografijos, dailės ir poezijos konkursais, anūkų olimpiadomis, jaučiu gilų ir švelnų mamos žvilgsnį, tėvuko saugančias rankas.
Šeimoje augome dviese. Jaunėlė sesė Virginija irgi pasirinko gydytojo profesiją ir dirba Vilniuje.
Su būsimu vyru susipažinome Mažeikių ligoninėje medicininės praktikos metu. Buvau paskirta jaunajam gydytojui Valdui sesute, taip ir likome kartu visam gyvenimui.
Dėkoju savo mylimam vyrui už supratimą, palaikymą, rūpinimąsi šeima jau 44 metus.
Užauginome tris nuostabius vaikus: Astą, Agnę Mariją ir Giedrių. Džiaugiamės kūrybingais, darbščiais, puikiai besimokančiais anūkais Andžela ir Eidu.
Suvokiame, kad buvimas kartu – didelė šventė. Vaikai išsibarstė po pasaulį, mokosi, kuria savo gyvenimus. Šventės tapo retesnės, bet širdyje gera – užauginome gerus, protingus, mylimus ir mylinčius žmones.
Apie pomėgius
Augau šalia Mažeikiuose gyvenusios poetės Sofijos Šviesaitės, todėl poezija į mano gyvenimą įsiliejo natūraliai, kaip gyvybingumą palaikanti versmė. Niekada nepamiršiu tylioje Los Andželo bažnytėlėje atsitiktinio susitikimo su poetu Bernardu Brazdžioniu.
Myliu jūrą, pajūrio miškų takus, atostogų metu su šeima keliaujame po Lietuvą, Baltijos šalis, renkamės pažintines užsienio keliones.
Mėgstu fotografuoti, ypač jūrą su jos nuostabia spalvų gama, ramybe ir šėlsmu.
Po sunkios darbo dienos atgaivą randu klausydama klasikinės muzikos, skaitydama gerą knygą.
Apie Klaipėdą
Gimiau Mažeikiuose, kas vasarą aplankydavome pajūrį. Klaipėda – mano vyro gimtinė. Jis mane parsivežė čia ir jau 42 metus džiaugiuosi būdama klaipėdiete, dirbdama miesto žmonėms.
Tenka konsultuoti, tirti ar gydyti jau trečią kai kurių pacientų kartą.
Klaipėdos vardą garsinu dalyvaudama neurologijos kongresuose Japonijoje, JAV, Europos šalyse.
Klaipėdos neįmanoma nemylėti.
Įsijungiau į "Rotary" veiklą "Aditės" klube, žaviuosi jo narių kūrybiškumu, asmeninėmis savybėmis, tarnyste Klaipėdai ir jos žmonėms.
Klaipėdos neįmanoma nemylėti, ji turi savo išskirtinę istoriją, džiazuojančią dvasią, didelę širdį, kūrybiškumo užtaisą ir įkvepiančią jūros emociją.
Gyvenimo kredo
"Tikėjimas, viltis, meilė": šie žodžiai – lyg giminės genetinis kodas.
Apie Metų klaipėdietę
Smagu, kad graži iniciatyva tęsiasi. Džiugu, kad plečiasi Metų klaipėdietės vertinimo kriterijai, kad žmogiškosios savybės įtraukiamos į prioritetinių sąrašą. Noriu palinkėti ištvermės ir sveikatos renginio organizatoriams, sėkmės dalyvaujančioms klaipėdietėms, visiems – kuo daugiau malonių akimirkų.
