Tokios pat kainos buvo ir Latvijoje ir Estijoje, jos augo atitinkamai 35 proc. ir 37 proc.

„Vėjo elektros generacija Lietuvoje mažėjo 31 proc., visame regione – 52 proc. Kaip ir savaitę prieš tai, toliau trūko generacijos Švedijos pietuose, todėl mažėjo importas iš Švedijos ir formavosi aukštesnės rinkos kainos Lietuvoje“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. ir siekė 256 gigavatvalandes (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 7 proc., o vietos elektrinės užtikrino 42 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 108 GWh elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 32 proc., hidroelektrinės – 19 proc., kitos elektrinės –15 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę, mažėjo 7 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 31 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 29 proc., o kitų elektrinių gamyba augo 6 proc.

Pasak „Litgrid“, bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 21 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 88 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, per Latvijos pjūvį buvo nukreipta 9 proc. elektros srauto. Eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 3 proc.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 50 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 9 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 65 proc., o Švedijos kryptimi – 1 proc.

Kaip pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, kaina buvo 5 proc. mažesnė už paskutinių 10 savaičių vidurkį, kuris siekė 40,4 euro už MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinės kainos taip pat augo 11 proc., jos sudarė atitinkamai 38,7 euro už MWh ir 38,6 euro už MWh.

„Kainos augimą lėmė kiek mažesnė gamyba savaitės pradžioje, kai regione pūtė silpnesnis vėjas, ir visose trijose Baltijos šalyse padidėjęs vartojimas. Prie vartojimo, tikėtina, prisidėjo ir atšalę orai bei didmiesčiuose prasidėjęs šildymo sezonas. Nuo antradienio po planinio remonto vėl pilnu tempu pradėjo veikti Lietuvos elektrinės 9-asis blokas, kuris beveik padvigubino šalyje pagaminamos elektros kiekį, sumažino importą iš užsienio ir patraukė kainą žemyn“, – pranešime sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Lietuvoje elektros suvartojimas praėjusią savaitę kilo 4 proc. ir siekė 235 gigavatvalandes (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje paaugo 47 proc., vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 97 GWh elektros energijos.

Šalies šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 41 proc. Lietuvoje generuotos elektros. Vėjo jėgainės pagamino 24 proc., hidroelektrinės – 18 proc., kitos elektrinės – likusius 17 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę, pakilo 8 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 2 proc., tačiau šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys pakilo 235 proc.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. Per „Litpol Link“ jungtį eksportas nevyko. Per Latvijos pjūvį buvo nukreipta 95 proc. elektros srauto. Eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 5 proc.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas nebuvo išnaudojamas, „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 75 proc., o Švedijos kryptimi – 1 proc.

Kaip nurodoma Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje „Agrorinka“, kviečiai minimu laikotarpiu buvo superkami vidutiniškai po 195,50 euro už toną.

Palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, ji buvo didesnė 1,68 proc., pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina padidėjo 1,30 proc. (iki 156,27 euro už toną), o kvietrugių – 3,94 proc. (iki 155,58 euro už toną).

Tačiau, palyginti minimo laikotarpio kainas su buvusias praėjusių metų analogišku laikotarpiu, jos buvo atitinkamai 2,20 proc. ir 3,09 proc. mažesnės.

Kaip nurodoma centro leidinyje „Agrorinka“, grūdų supirkimo įmonėse minimu laikotarpiu siekė 321,20 euro už toną ir buvo 3,29 proc. didesnė negu prieš savaitę ir 84,15 proc. didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Grikių supirkimo kaina šiais metais didelė, kadangi, preliminariais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, grikių derlius Lietuvoje 2019 metais prognozuojamas dvigubai mažesnis negu 2018 metais“, – nurodo centras.

Pagal leidinį, pašarinių miežių (II klasės) ir kviečių vidutinės supirkimo kainos padidėjo atitinkamai 1,92 proc. (iki 145,31 euro už toną) ir 1,12 proc. (iki 167,61 euro už toną), bet buvo atitinkamai 17,88 proc. bei 9,63 proc. mažesnės negu prieš metus.

Rapsų vidutinė supirkimo kaina didėjo 2 proc. (iki 374,66 euro už toną) bei buvo 3,22 proc. didesnė negu pernai tuo pačiu metu.