„Tik Tomo pastabumo ir greitos reakcijos dėka žmonės liko gyvi“,  – konstatavo paramediko ir ugniagesio gelbėtojo kolegė Rūta, apie šį įvykį pasidalijusi viešai.

„Atsitiktinumas, aplinkybės, sėkmė ir profesionalus reagavimas – tai tik kelios dedamosios, padėjusios išgelbėti dviejų žmonių gyvybes. Didžiuojamės savo GMP komanda – skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialiste Rūta ir paramediku Tomu. Pagrindinis šios istorijos herojus Tomas Vyzas yra ne tik GMP tarnybos paramedikas, bet ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos ugniagesys gelbėtojas“, – gražių žodžių negailėjo GMP tarnybos atstovai, pateikę Rūtos pasakojimą apie įsimintiną įvykį.

„Buvo eilinis GMP brigados budėjimas: po suteiktos pagalbos miokardo infarkto ištiktai moteriai, kuri buvo pristatyta į Kauno klinikų kardiologijos reanimacijos skyrių, vykome į pastotę Garliavos miestelyje. Po kaitrios vasaros dienos, ankstyvą liepos rytą, besibaigiant pamainai, jautėmės gaiviau, mintys sukosi apie poilsį namuose. Netikėtai GMP vairuotojas-paramedikas Tomas atkreipė dėmesį, kad tarp namų mato dūmų stulpą, teigdamas, kad greičiausiai dega namas. Nespėjus nei mirktelėti, Tomas jau įsuko į vieną gatvelę, po to į sekančią, ieškodamas gaisro židinio“, – pasakojo skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė.

Netrukus surado, iš kur sklido dūmai. Nuo gatvės atokiau stovinčio gyvenamojo namo dalis degė atvira liepsna.

Tik Tomo pastabumo ir greitos reakcijos dėka žmonės liko gyvi.

„Persmelkė mintis, kad ankstyvas rytas ir, galimai namo viduje, neįtardami nelaimės, miega žmonės. Džiaugiuosi, kad tą kartą dirbau komandoje ne tik su paramediku, bet ir ugniagesiu gelbėtoju. Tik Tomo pastabumo ir greitos reakcijos dėka žmonės liko gyvi“, – į lemtingas minutes mintimis grįžo Rūta.

Anot jos, veiksmas vyko žaibišku greičiu. „Nedelsiant radijo ryšiu informavau GMP tarnybos dispečerį, kad reikia priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų. Tuo tarpu mano kolega, įjungęs GMP automobilio garsinį signalą, žadino gyventojus, jau spėjęs paskambinti 112 ir PGT kolegoms perteikęs jiems aktualią informaciją dėl gaisro apimties ir privažiavimo. Veikti reikėjo labai greitai. Nekilo abejonių, kad Tomas elgsis atsakingai ir saugiai. Ankstyvą rytą įjungtas GMP automobilio garsinis signalas pasiteisino - žmonės buvo jau atsibudę, tačiau dar besiblaškantys uždūmintuose kambariuose. Tomas nubėgo į degantį namą, patikrino kiek ten yra žmonių. Jis saugiai išvedė žmones iš namo ir perdavė mano žinion“, – veiksmų eigą dėliojo medikė.

Operatyviai atvykę ugniagesiai gelbėtojai suvaldė liepsnas. Namo šeimininkų gyvybei pavojus negrėsė, abiejų žmonių gyvybiniai rodikliai buvo stabilūs, nors pora buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, kad liepsnos sunaikins turtą. Jiems buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba – tiektas deguonis ir tuo pačiu teikta psichologinė pagalba. Suvaldžius ugnį, atvykus artimiesiems šeimininkai pasijuto ramiau, vykti į gydymo įstaigą jiems neprireikė.

„Noriu pasidžiaugti ryžtingu ir drąsiu GMP komandos nario paramediko Tomo elgesiu. Jo žinios ir patirtis PGT tarnyboje, leido jam saugiai išvesti žmones iš gaisro židinio. Šis įvykis atskleidė, kad glaudus gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimas didina visuomenės saugumą, bet kuriuo paros metu. Dar kartą įsitikinome, kad galime laiku pastebėti nelaimę ir užkirsti kelią tragiškoms pasekmėms, išsaugodami žmonių turtą bei gyvybę“,  – apibendrino Rūta.

Nelaimė nutiko apie pusę septynių ryto. Atvykus ugniagesiams atvira liepsna degė namo stogas, dengtas skarda.

Gaisro metu išdegė 20 kv m palėpės lubų, nuardyta 10 kv. m stogo dangos, apdegė 6 kv. m lauko sienos.

„Nežinau, ar yra šioje grupėje žmogus, kuris išgelbėjo mūsų šeimą nuo didelės nelaimės. Anksti ryte užsidegė namas ir degė atvira liepsna. Mes miegojome ir nieko nejutome“, – taip feisbuke kreipėsi nelaimę išgyvenusi moteris.

Šeima išgyveno tik kaimynų dėka.

Tik stiprus beldimas į duris mus pažadino.

„Tik stiprus beldimas į duris mus pažadino. Name buvo daug dūmų ir jeigu dar kelios minutės, galėjo viskas pasibaigti kitaip. Ačiū tau, žmogau, iš visos širdies, ačiū, kad nebuvai abejingas ir ačiū už išgelbėtas gyvybes! Liksime tau dėkingi visą likusį gyvenimą! O mes galime švęsti antrąjį gimtadienį“, – tokiu įrašu feisbuke pasidalijo nelaimę išgyvenusi šeima.

Kaimynai tikino, kad šeimą pažadino vietinis benamis.

„Jus pažadino ir gaisrinę iškvietė mūsų gyvenvietės benamis, vardu Antanas“, – rašė viena gyventoja.

Pasirodo, į nelaimės vietą skubėjo ne tik kaimynų švelniai Antanėliu vadinamas benamis, bet ir kitas kaimynas.

„Jis irgi iškvietė. Bet peršoko tvorą ir mus pažadino kitas žmogus. Visiems esame dėkingi už bet kokią pagalbą tą rytą“, – dėkojo sodybos šeimininkė.

Moteris patikino, kad namuose buvo dūmų detektoriai, tačiau jie nesuveikė.

Kaip informavo Alytaus apskrities policija, vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai ankstų sekmadienio rytą tarnybiniu automobiliu patruliavo Alytaus mieste, užtikrindami viešąją rimtį ir gyventojų saugumą.

Važiuodami nustatytu maršrutu pareigūnai Šilelio gatvėje pastebėjo degantį namą.

Pasak policijos, vyriausieji patruliai Deivydas Janavičius ir Edvinas Merkininkas nedelsdami apie liepsnojantį namą pranešė budėtojui ir iškvietė Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o patys nuskubėjo link ugnies židinio. Laukti specialiųjų tarnybų patruliai negalėjo, nes tokiose situacijose, įvertinus, kad namo viduje gali žūti žmonės, svarbi kiekviena minutė.

„Degė antras namo aukštas, kuriame tuo metu žmonių nebuvo, tačiau kitoje namo pusėje nieko neįtardami miegojo garbaus amžiaus žmonės. Pareigūnų prikelti ir evakuoti namo gyventojai sakė, kad nieko nejautė ir dėkojo pareigūnams, kad atskubėjo pačiu laiku. Iš degančio namo D. Janavičius ir E. Merkininkas išgelbėjo tris asmenis“, – informavo Alytaus policija.

Gaisrą likvidavo atvykę Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai.

„Kiekviena išgelbėta gyvybė mums yra labai brangi. Taikos metu Lietuvos kariuomenei tenka ne vien ruoštis Lietuvos gynybai. Kaip medikai šiandien gelbėja mus nuo pandemijos, taip ir kariai, vykdydami savo pareigas, gelbsti žmones nuo stichijų ir nelaimių, padeda gesinti gaisrus, gabena donorų organus, ieško dingusių žmonių sausumoje ir jūroje. Turime pareigą, įgūdžius, žinias ir tam reikalingą techniką, laivus ir sraigtasparnius, kad galėtume atlikti šias užduotis. Esu nuoširdžiai dėkingas kariams už jų pasiaukojimą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras nuolat budi ir yra pasirengęs bet kurią akimirką reaguoti į pranešimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijomis bei taršos incidentų likvidavimu Baltijos jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose.

Žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos

Iš minėtų 70 pranešimų į 12 buvo reaguota, organizuojant paieškos ir gelbėjimo operacijas. 6 iš jų vyko Baltijos jūroje, 6 – Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste. Šių operacijų metu buvo išgelbėti 25 asmenys. Didžiausia gelbėjimo operacija vyko birželio mėnesį, kai Kuršių mariose ties Juodkrante iš sugedusios dreifuojančios jachtos buvo išgelbėta 10 asmenų. 

Karinių jūrų pajėgų nuotr.

Taršos incidentai

Per praėjusius metus Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras reagavo į 9 pranešimus apie vandens taršos atvejus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje tokie atvejai patvirtinti 5, jūroje – 4. Reaguojant į taršos incidentus uosto akvatorijoje, koordinuojant Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, informacija buvo perduota atsakingoms už teršalų likvidavimą uosto tarnyboms, kurios ėmėsi atitinkamų priemonių vandens taršos mastui nustatyti ir taršai likviduoti. Reaguojant į taršos incidentus jūroje, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras teršalų likvidavimo operacijas koordinavo žvalgybai pasitelkus Karinių oro pajėgų budintį sraigtasparnį, Karinių jūrų pajėgų paieškos, gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivą „Šakiai“ ir kitus Klaipėdos uosto laivus.

Kiti įvykiai

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras taip pat reagavo į 34 kitus pranešimus, susijusius su įvairios pagalbos suteikimu laivų įguloms ir keleiviams, laivų gedimais ir gaisrais juose bei kita pagalba jūroje ir Kuršių mariose. Šios įvairios, nestandartinės ir komplikuotos situacijos, koordinuojant Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, buvo išspręstos sėkmingai.

Klaidingi signalai

Praeitais metais Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo 15 klaidingų aliarmo signalų ir nelaimės pranešimų iš laivuose esančių radijo-elektroninių priemonių. Kiekvienas toks gautas pranešimas buvo išsiaiškintas ir pripažintas kaip žmoniškoji ar techninė klaida.

Karinių jūrų pajėgų nuotr.

Gelbėjimo tarnybų tarpusavio sąveika

Daugiausia pranešimų apie paieškos ir gelbėjimo įvykius Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo iš Bendrojo pagalbos centro, kiti pranešimai buvo gauti iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos rinktinės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečerinės, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir užsienio šalių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų. Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro pagrindinė užduotis – organizuoti, efektyviai koordinuoti ir vadovauti įvairioms gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms, kurias dažniausiai atlieka kitos valstybinės institucijos ir tarnybos.

Minėtų operacijų vykdymą įvairios institucijos pasidalina šitaip:

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje gelbėjimo ir taršos likvidavimo darbus dažniausiai atlieka uosto tarnybos ir jų laivai, kartais pasitelkiami Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumai.

Kuršių mariose gelbėjimo operacijos vykdomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumais (laivais, valtimis, ratinėmis transporto priemonėmis), taip pat neretai pasitelkiamas budintis Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.

Baltijos jūroje, Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo darbų rajone, gelbėjimo bei taršos likvidavimo operacijoms vykdyti pasitelkiami Karinių jūrų pajėgų laivai, Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis, kartais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kateriai.

Siekiant gerinti tarpusavio sąveiką organizuojant paieškos ir gelbėjimo darbus, kasmet yra organizuojami Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Bendrojo pagalbos centro ir Klaipėdos uosto direkcijos atstovų  pasitarimai, taip pat organizuojami bendri mokymai.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugios laivybos įstatymu, žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone bei Kuršių mariose organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenė.

Lietuvos atsakomybei priskirtas paieškos ir gelbėjimo rajonas Baltijos jūroje ribojasi su kaimyninių valstybių – Latvijos, Rusijos (Kaliningrado srities) ir Švedijos paieškos ir gelbėjimo rajonais. Tolimiausias šio rajono taškas nuo Klaipėdos uosto vartų į Vakarus nutolęs 107 jūrmylės (198 km).

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras – Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys, savo veiklą pradėjęs 2009 m. sausio 1 d. Šio centro uždaviniai yra organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone, taip pat organizuoti, koordinuoti ir vadovauti naftos, kenksmingų medžiagų išsiliejimų ir kitų teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone.

Pranešta, kad sekmadienį Šakių rajone, Gelgaudiškio seniūnijoje, Pakalniškių kaime, autonominis dūmų detektorius išgelbėjo šeimos, auginančios du mažus vaikus, gyvybes.

„Nuo šaižaus garso anksti rytą pabudę tėvai pastebėjo, kad virtuvėje jau plaikstosi liepsnos, tad nedelsdami išbėgo iš namo ir išnešė vaikus. Kol atvyko iškviesti ugniagesiai, namas jau buvo apimtas liepsnų, įgriuvo jo stogas. Nors namas ir viduje buvęs turtas sudegė, svarbiausia, žmonės liko gyvi“, – informavo tarnyba.

Namas priklausė ne šiai šeimai. Jie buvo tik nuomininkai. Savininkė, ugniagesių žiniomis, gyvena užsienyje.

Dūmų detektorių buvo įsirengę patys nuomininkai. Jis buvo pakabintas virtuvėje, kur ir kilo gaisras.

Pasak Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Rolando Pavalkio, pirmadienį apsilankiusio gaisravietėje, gaisras greičiausiai kilo dėl netvarkingos elektros įrangos.

„Namas senas, medinis, gaisro metu išdegė visas jo vidus, sudegė buitinė technika, baldai, drabužiai. Tačiau svarbiausia, kad žmonės liko gyvi, nors jie ir labai išgyvena. Tai ne pirmasis atvejis mūsų rajone, kai detektorius išgelbsti gyvybes. Prieš keletą metų brolis, name pradėjus dūmų detektoriui, išgelbėjo savo mažą sesutę. Kitą kartą detektorius išgelbėjo namo šeimininką jam užmigus ir puode prisvilus maistui. Kartais žmonėms atrodo, kam čia to detektoriaus reikia, bet kai įvyksta nelaimė, jie pripažįsta, kad jis būtinas ir džiaugiasi, kad išgelbėjo“, – sakė R. Pavalkis.

Tarnybos turimais duomenimis, iš viso šiemet šalyje kilo 10 633 gaisrai, iš jų gyvenamajame sektoriuje – 1970.

Pasak katalikiškos spaudos, argentinietis autorius Aldas Duzdevichas savo knygoje „Išgelbėti Pranciškaus“ („Salvados por Francisco“) aprašo likimą 25 asmenų, kuriems dabartinis pontifikas išgelbėjo gyvybę. Knyga Romoje bus pristatyta ketvirtadienį.

Rašydamas knygą, autorius, be kita ko, analizavo iki šiol neskelbtus laiškus, buvusių seminaristų liudijimus ir kitą medžiagą. Visa tai parodo, kaip J. Bergoglio, tada būdamas jėzuitų provincijolas, slėpė skirtingų politinių ir ideologinių pažiūrų žmones arba padėjo jiems išvykti iš Argentinos, sakė A. Duzdevichas ispanų kalba rašančiam portalui „Religion Digital“. Autorius vadina save nepraktikuojančiu kataliku ir pabrėžia neturintis ryšių nei su bažnyčia, nei su popiežiumi.

Be kita ko, A. Duzdevichas cituoja argentiniečių kilmės italų žurnalistą Alfredą Somozą, kuriam J. Bergoglio padėjo pabėgti: „Nors jis nelaikė savęs didvyriu, jis kovojo su totalitarizmu taip, kaip galėjo, ir tai darydamas rizikavo savo gyvybe“. Pasak knygos autoriaus, jo tyrimas taip pat atskleidė kitokią tiesą apie abu chuntos pagrobtus jėzuitus Franzą Jalicsą ir Orlandą Yorio.

Pranciškui tapus popiežiumi, pasigirdo kaltinimų, kad J. Bergoglio, būdamas jėzuitų provincijolas, nepakankamai juos saugojo ir net išdavė juos chuntai. Tačiau su jų pagrobimu J. Bergoglio neturėjo nieko bendra, kalbėjo A. Duzdevichas. Priešingai, tyrimas, anot autoriaus parodė, jog jis desperatiškai siekė, kad jėzuitai būtų paleisti.

Vyrai vienas kito nepažįsta, tačiau abu lietuvius sieja ne tik tokie pat vardai, apsaugos darbuotojų darbai, bet ir didvyriški poelgiai, išgelbėję ne vieno žmogaus gyvybę. Abiejų superdidvyrių marių istorija šį pirmadienio vakarą 20.30 val. pasakos LNK gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“.

Prieš beveik dvejus metus daugiau nei dešimtmetį Airijoje gyvenantis M. Beniušis išgelbėjo peiliais ginkluotos grupuotės užpultą jauną vaikiną. Kaip vėliau paaiškėjo, vaikino kūne jau buvo net 7 durtinės žaizdos – trys kakle ir keturios nugaroje. Incidento metu buvo sužalotas taip, kad teko pamiršti ne tik netrukus turėjusias vykti galiūnų varžybas, tačiau beveik trejiems metams atidėti perspektyvaus sportininko karjerą.

Tuo metu kitas lietuvis M. Asteika prieš beveik pusmetį didvyriu tapo Anglijoje. Būtent jis iš degančio autobuso Londone išvedė beveik 30 šoko ištiktų žmonių, taip išgelbėdamas jų gyvybę. Tarp tik per plauką nežuvusių buvo paauglys berniukas ir kūdikio besilaukianti moteris. Šiandien Marių kur kas dažniau galima pamatyti ne Londono gatvėse, o gimtajame Širvintų miestelyje. Netrukus po didvyriško poelgio Marius su žmona ir dvejų metų sūnumi grįžo į Lietuvą ir šiuo metu ieško darbo.

„Esu savo šalies patriotas, tikiu, kad Lietuvoje galima gyventi, ir gerai, todėl noriu likti savo šalyje, kur esu savas, o ne svetimas...“ – pasakos Marius.

Valdui ir Virginijui Zubavičiams, Gintui Sadauskui, Milgintai Sadauskaitei ir Erikai Kalonienei Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Kandratavičius įteikė padėkas ir dovanėles, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Šie žmonės gruodžio 5-osios rytą Gudžių kaime kilus gaisrui, nepaisydami pavojaus gyvybei, puolė į liepsnojantį namą gelbėti jame buvusių kaimynų.

Iš pirmojo aukšto jie išvedė du žmones, o pastatę kopėčias prie lango antrajame aukšte, išgelbėjo dėl stipraus uždūminimo į lauką negalėjusius išeiti 4 asmenis, tarp kurių buvo vienerių ir šešerių metų vaikai.

Aplankyta ir nuo gaisro nukentėjusi šeima, kuriai įteikti autonominiai dūmų detektoriai ir dovanėlės vaikams.

JAV kariškiai pranešė išgelbėję tris jūreivius, atsidūrusius negyvenamoje saloje Ramiajame vandenyne; „robinzonai“ buvo pastebėti iš lėktuvo, nes iš palmių lapų paplūdimyje buvo išdėlioję žodį HELP; be to jų gelbėjimo liemenės buvo ryškios.

Karo laivyno lėktuvo įgula apie pastebėtus žmones pranešė dingusiųjų giminėms ir Guame dislokuotiems karo jūreiviams. Atplaukęs nedidelis laivas paėmė rastuosius ir nugabeno į Pulapą Mikronezijoje, nurodė JAV pakrančių sargyba ketvirtadienį.

Tą dieną jie jie jau atsidūrė saugioje vietoje, išbuvę dingę tris paras. Pareigūnai nenurodė, kaip jie dingo ir nepateikė jokių duomenų apie juos..

Karinio laivo „P-8 Madfox 807“ įgula ieškojo šių vyrų nuo tos vietos, kur paskutinį kartą buvo matyta jų luotas.

Paieškoje dalyvavo ir kiti laivai, kaip biriuosius krovinius gabenantys „Brilliant Jupiter“ ir „Ten Yu Maru“; dingusiųjų ieškota 17 valandų 178 jūrmylių skersmens plote.

„Bendromis pastangomis ir sutelkus daug įvairių išteklių, pavyko sėkmingai išgelbėti šiuos tris vyrus itin atokioje Ramiojo vandenyno dalyje“, – sakė JAV pakrančių sargybos atstovas leitenantas Williamas White'a (Viljamas Vaitas).