Panaršyti kiemuose

Praėjusį savaitgalį kauniečiai buvo pakviesti į renginį „Ekskursijos po kiemus“. Į susitikimo vietą Miško gatvėje susirinko per 100 smalsuolių. Jie buvo suskirstyti į keletą grupių, kurios netrukus išsisklaidė skirtingomis Kauno gatvių kryptimis.

Ekskursijų sumanytojai – renginių „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ organizatoriai pakvietė ne tik paklaidžioti nedažnai lankomais kvartalais, bet ir panaršyti kiemuose, mat kiemai turi savo veidus, savas paslaptis, istorijas, savitą emocinį pasaulį.

Vienos iš ekskursijų vadovė Regina Navickienė „Kauno dienai“ sakė siekianti, kad kauniečiai pažintų mažai žinomas miesto vietas, sužinotų daugiau apie jau žinomas ir galbūt patirtų atradimo jausmą.

Ypatingoje vietoje

Maždaug 50 smalsuolių grupę R.Navickienė informavo, kad Miško gatvėje prasidedanti ekskursija truks tris valandas ir baigsis Benediktinių gatvėje prie Šv.Mikalojaus bažnyčios. Prie finalinio taško bus artėjama aplankant kai kuriuos Kauno kiemus ir gana populiarius, tačiau dažnai tik paviršutiniškai pažįstamus objektus.

Tikslas: gidė R.Navickienė sakė siekianti, kad kauniečiai pažintų mažai žinomas miesto vietas, sužinotų daugiau apie jau žinomas ir galbūt patirtų atradimo jausmą. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Vienas jų – pirmasis į ekskursijos maršrutą patekęs Krikščioniškųjų gimdymo namų pastatas, kuriame gimė tūkstančiai kauniečių. Ne visi žino, kad beveik prieš 100 metų gimdyvės čia jautėsi esančios ypatingoje vietoje, nes tai buvo pirmieji aukštus standartus atitinkantys gimdymo namai.

Ekskursijos vadovė pasakojo, kad iš atsilikimo besivaduojančioje prieškario Lietuvoje išgyvendavo tik trečdalis naujagimių. Ne ką geresnė situacija buvo ir laikinojoje sostinėje. Nė metų nesulaukusius kūdikius neretai pakirsdavo apsinuodijimai prastu, nešvariu maistu. Nuo ligų neapsaugodavo silpnas imunitetas: daug naujagimių negalėdavo ilgai stiprintis visaverčiu motinos pienu, nes moterys sunkiai dirbo ir kūdikiams skyrė per mažai laiko.

Žalos padarydavo ir labai žema higienos kultūra: daug laikinosios sostinės gyventojų neturėjo vandentiekio ir kitų elementarių buitinių patogumų.

Ambicijos ir krokodilai

Gidė atkreipė dėmesį į Miško ir A.Mickevičiaus gatvių sankirtoje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pastato fasadą – jo viršutinėje dalyje matomos dvi krokodilų skulptūros.

„Atkreipkite dėmesį į krokodilus – atrodo, kodėl krokodilai? Atsigręžti į egzotiką tarpukariu buvo mados reikalas. Reikėjo parodyti, kad mes irgi žinome pasaulines tendencijas, kad mes ne iš balų išlindę žiopliai. Raudondvario pilyje buvo ir apelsinmedžių, ir papūgų, ir palmių“, – apie tuomečius mados ypatumus pasakojo gidė.

Ji pabrėžė, kad tarpukariu pastatyti LSMU rūmai kuria ir šiandienę Kauno tapatybę – universitetas pasižymi aukšta studijų kokybe, todėl čia studijuoja studentai iš daugiau nei 20 pasaulio šalių.

Turistas turistui nelygu

Netrukus ekskursijos dalyviai buvo atvesti prie pastato, į kurį, anot gidės R.Navickienės, niekas nenorėtų patekti, nes tai – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Vieta: apie FNTT šį tą žino beveik visi, bet kur ji įsikūrusi – nedaugelis. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Gidė priminė, kad FNTT akiratyje – pinigų plovimas, ES lėšų įsisavinimo skaidrumas, kitos neteisėtos finansinės operacijos, o jei tyrimas duoda rezultatų, machinatoriai gali patekti į šalia FNTT esantį pastatą – Laikinojo sulaikymo izoliatorių.

Atkreipkite dėmesį į krokodilus – atrodo, kodėl krokodilai? Atsigręžti į egzotiką tarpukariu buvo mados reikalas.

„Jei esate tvarkingi, nuodėmių neturintys piliečiai, galima susitarti ir dėl ekskursijos į izoliatorių. Bet prieš tai, be kitų svarbių duomenų, bus patikrinta, ar neturite čia kalinčio kokio nors giminaičio, nes ekskursijos metu jį pamačius ar sutikus, būtų nelegalus pasimatymas“, – tvirtino ekskursijos vadovė.

Ji pasidalijo dar vienu patarimu: jei dalyvausite ekskursijoje po izoliatorių, nesakykite, kad esate turistai, nes tokiose vietose turistais vadinami narkotikus slapta gabenantys nusikaltėliai.

Įdomybės banke

Ekskursijai vadovavusios gidės nuomone, žmonės nori geriau pažinti objektus tarp kurių gyvena.

„Pavyzdžiui, kalbant apie kokį nors XVI a. objektą, jis gali atrodyti labai nutolęs, o FNTT veikia dabar ir ne visi žino, kur yra šios tarnybos būstinė“, – paaiškino ekskursijas nuo 1987 m. vedanti specialistė.

Prie Maironio gatvėje esančio Lietuvos banko Kauno skyriaus ekskursijos dalyvius atvedusi gidė pabrėžė, kad labai įspūdingą, tvirtą ir išliekamąją architektūrinę vertę turintį pastatą pašventino pats Maironis.

Nuo praėjusio sausio pastate demonstruojama pasaulinės reikšmės menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“, kurią sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų su iš jų augančiais medžiais ir sklindančiu gyvosios gamtos garso įrašu.

Gidė papasakojo įsimintiną Y.Ono įsitraukimą į „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ renginių programą.

„Ieškodami garsių menininkų, parodos kuratoriai nuvyko pas Y.Ono ir paprašė jos skirti parodą Kaunui. Tačiau garbaus amžiaus įžymybė pasakė nežinanti nei Kauno, nei Lietuvos. Tada parodos kuratoriai paklausė: gal žinote vieną „Fluxus“ judėjimo įkūrėjų kaunietį Jurgį Mačiūną? Y.Ono pasikeitė. Pasirodo J.Mačiūnas, Y.Ono ir Johnas Lennonas jaunystėje buvo viena kompanija, rengdavo parodas, performansus, gerdavo vynelį. Kai sužinojo, kad J.Mačiūnas iš Kauno, pasakė: imkite parodą nemokamai, turite tik susimokėti už atvežimą ir draudimą“, – įsimintiną istoriją pasakojo gidė.

Neeiliniai kiemai

Ekskursijos dalyviai apsilankė ir keliuose kiemuose, turinčiuose savo išskirtinę aurą ir istorijas.

„Atrinkome kiemus, kurių gyventojai sukūrė bendruomeninį meno kūrinį. Buvo surengtas tokių kiemų konkursas. Dabar vyksta kiemų pristatymas, pasirinkome ekskursijų formatą“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno bendruomenių programos koordinatorė Goda Karbonskytė.

Netikėta: kiemuose rengiamos meno parodos. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Bene garsiausias unikalios kiemo dvasios pavyzdys yra E.Ožeškienės gatvėje dailininko Vytenio Jako inicijuotas išskirtinį veidą kuriančio kiemo projektas.

„Šį kiemą daugelis jau žino – nuo jo prasidėjo kiemų koncepcija. Virš kiemo erdvės pakabintas užrašas – „Bendra būtis“. Panašu į žodį „bendrabutis“, tačiau yra papildomų gilesnių prasmių. Kai dailininkas V.Jakas čia atsikraustė, kiemo gyventojai tarpusavyje beveik nebendravo, vienas kito beveik nepažinojo. Dabar jie kasryt renkasi rytinės kavos, pasakoja, ką sapnavo, aptaria būsimos dienos reikalus. Anksčiau kiemas buvo nešvarus, bet ilgainiui jis pasikeitė neatpažįstamai – erdves puošia instaliacijos, paveikslai ir, kas labai svarbu, visus kaimynus jungia bendra būtis“, – pabrėžė gidė.

„Kaip puiku, nejaugi aš esu Kaune“, – su nuostaba balse ištarė ekskursijoje dalyvavusi ponia.