Guls ant vartotojų pečių

Šiuo metu įvairios ministerijos Vyriausybei teikia siūlymus apie tai, kokio visuomeninio turto nereikėtų apmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiais.

Kyla klausimas, ar nekilnojamojo turto mokesčius turėtų mokėti muziejai, tarkim, Lietuvos jūrų muziejus, kultūros įstaigos ar panašiai?

Visiškai aišku, kad bet koks naujas mokestis šioms ar kitoms viešoms įstaigoms guls ant vartotojų pečių. Po nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo, jei jis palies ir kultūrines įstaigas, bilietai į jas tiesiog brangs.

Valdžiai teks priimti saliamoniškus sprendimus ką apmokestinti, o kam taikyti nuolaidas ar iš viso atleisti nuo mokesčių. Nekilnojamojo turto mokestis su nuolaidų sistema ir daugybe išimčių gali sukurti jau nuo pirmųjų dienų nauju mokesčiu nepatenkintųjų ratą.

Uostams prašo išimčių

Susisiekimo ministerija pateikė siūlymą nekilnojamojo turto mokesčio išimtis taikyti šios sistemos penkioms kategorijoms: jūrų ir oro uostams, geležinkeliams, keliams, plačiajuosčio interneto infrastruktūrai.

Siūloma neapmokestinti visų bendro naudojimo kelių, kaip geležinkeliai ir automobilių keliai. Tokiu atveju, tarkim, neapmokestinta liktų autostrada Vilnius–Klaipėda ir kiti respublikinės reikšmės keliai, kurie valdomi per Lietuvos kelių direkciją.

Lietuvoje jau sudarinėjami sąrašai, kas neturėtų mokėti dar tik planuojamo įvesti nekilnojamojo turto mokesčio.

Tuo pat metu būtų apmokestinami visi rajoninės reikšmės keliai, miestelių gatvės, kurios priklauso savivaldai. Tarkim, vienos gatvės Klaipėdos mieste būtų apmokestintos, o kiti keliai, kuriais gabenami kroviniai į uostą, – ne.

Dėl galimų panašaus tipo išimčių gali iškilti konfliktinių situacijų.

Susisiekimo ministerija siūlo įtvirtinti, kad išimtys būtų taikomos privažiavimo keliams į Klaipėdos jūrų uostą, Lietuvos oro uostus. Neapmokestinamus prašoma palikti ir Klaipėdos jūrų uosto vidinius kelius.

Neapmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu išimtys apimtų ir Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos infrastruktūrą, pastatus ir skrydžių reguliavimo priemones.

Kuo išskirtiniai uostai

Atskirą kategoriją neapmokestinamų objektų sudarytų Klaipėdos uosto hidrografiniai, navigaciniai įrenginiai. Tai būtų laivų eismo reguliavimo ženklai, radiolokacinės įrangos bokštai. Tokių statinių Klaipėdos uoste nėra itin daug ir jų vertė ne itin didelė.

Didesnę įtaką turėtų prašymas neapmokestinti Klaipėdos jūrų uosto vandens statinių, kaip krantinės, molai, bangolaužiai, kranto saugos statiniai. Šių objektų Klaipėdos uoste yra daug, jų vertė didelė, todėl ir mokestis nuo jų valstybei būtų nemenkas.

Jau tarsi pasigirsta vertinimų, kodėl, kai siekiama visą Lietuvą įpareigoti mokėti naują mokestį, išimtis siūloma daryti jūrų uostui, kuris daugeliu atveju uždirba net ne iš Lietuvos, o iš užsienio subjektų?

Atsakymo į šį klausimą kol kas nėra. Bendra tendencija tokia, kad uostininkai nuolat sugeba įtikinti Susisiekimo ministerijos valdininkus, jog jiems būtina taikyti mokesčių nuolaidas tam, kad būtų skatinamas Lietuvos jūrų uosto verslo konkurencingumas palyginus su kaimyninių šalių uostais. Bet koks papildomas Klaipėdos uosto apmokestinimas būtų tarsi medalis Latvijos uostams, kurių atstovai galėtų skelbti, kad konkurencinės sąlygos Klaipėdoje esančios prastesnės nei Latvijos uostuose.

Numatė ir išimčių

Šiemet vasarį Europos Parlamentas (EP) balsavo už susitarimą, kad 2035 m. ES visi nauji lengvieji automobiliai ir lengvosios komercinės transporto priemonės neišmestų anglies dioksido.

Buvo nustatyti tarpiniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai iki 2030 m.: automobiliams – 55 proc., o furgonams – 50 proc. mažesnė tarša, palyginti su 2021 m.

Be to, buvo numatyta, kad nedaug transporto priemonių (nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. naujų automobilių arba nuo 1 tūkst. iki 22 tūkst. naujų furgonų) per kalendorinius metus pagaminančioms įmonėms iki 2035 m. pabaigos bus taikoma išimtis. Užregistruojantiems mažiau nei 1 tūkst. naujų transporto priemonių per metus išimtis bus taikoma ir toliau.

Pagal dabartinę visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių (NMTP) skatinimo sistemą gamintojams, parduodantiems daugiau transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra nuo nulio iki 50 g CO2/km, kaip antai elektromobiliai ir didelio efektyvumo laidu įkraunamos hibridinės transporto priemonės, taikomi mažesni išmetamųjų teršalų tikslai.

Oponentai susivienijo

Tačiau ES sprendimo kritikai tvirtino: priemonės – per drastiškos, nes alternatyva – elektromobiliai – daugumai gyventojų kol kas tiesiog neįperkami.

Priemonės – per drastiškos, nes alternatyva – elektromobiliai – daugumai gyventojų kol kas tiesiog neįperkami.

 

Oponentų gretose buvo ne vien Vokietija, bet ir Italija, Čekija, Lenkija, Portugalija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija.

Kontrargumentų pakete, be kita ko, buvo pasiūlymų iki 2035 m. naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų kiekį sumažinti tik 90 proc., o 100 proc. sumažinimą atidėti iki 2040 m. Lengvųjų komercinių transporto priemonių atveju siūlyta iki 2035 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 80 proc., o iki 2040 m. – 100 proc.

Italija įspėjo Europos Komisiją (EK), kad pritars sprendimui tik tuo atveju, jeigu bus padaryta išimtis automobiliams, galintiems naudoti biodegalus.

Vokietija reikalavo taikyti išimtį automobiliams, varomiems elektrodegalais, argumentuodama, kad tokie degalai gali būti gaminami naudojant atsinaujinančiąją energiją ir iš oro sugaunant anglies dioksidą, todėl jie neskleidžia į atmosferą daugiau klimato kaitą sukeliančių teršalų.

Užtikriname Europos galimybes, išsaugodami klimato kaitai neutralų ir įperkamą judumą.

 

Bus naujas reglamentas

Diskusijas ir derybas galiausiai vainikavo kompromisinis susitarimas, o tai patvirtino EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotojas Fransas Timmermansas ir Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas.

„Užtikriname Europos galimybes, išsaugodami klimato kaitai neutralų ir įperkamą judumą, – teigė V. Wissingas. – Susitarėme dėl procedūrinių veiksmų ir kad nustatytas konkretus tvarkaraštis bus privalomas laikytis. Norime, kad procesas būtų baigtas iki 2024 m. rudens.“

F. Timmermansas taip pat nurodė, kad EK stengsis kuo greičiau parengti reglamentą dėl automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekio standartų.

Tai reiškia, kad tarnybą turėtų atlikti, pavyzdžiui ir studentai.

„Vienas iš svarbiausių siūlomo modelio pakeitimų – PPKT nebūtų atidedama. Pagrindinis karinis parengtumas taptų privalomu ir studentams, siekiant įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį į karinį parengtumą šalies gynybai ir maksimaliai priartėti prie visuotinio šaukimo principų“, – rašoma šią savaite KAM išplatintame pranešime.

Vis dėlto ministerija vėliau BNS nurodė, kad tam tikros išimtys greičiausiai išliks, tačiau jų nedetalizavo.

„Tikėtina, kad individualus kiekvieno atvejo vertinimas ir toliau išliks. Tikėtina, kad siūlomi pakeitimai neleis absoliučiai išvengti PPKT atidėjimo, tačiau jį ženkliai sumažins“, – teigiama komentare.

KAM taip pat pabrėžė, kad dėl siūlymų vis dar tęsiamos diskusijos, jie tobulinami pagal pateiktas pastabas.

Pagrindinis karinis parengtumas taptų privalomu ir studentams, siekiant įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį į karinį parengtumą šalies gynybai ir maksimaliai priartėti prie visuotinio šaukimo principų.

„Taip pat planuojama, kad pirmiausiai atlikti PPKT bus šaukiami karo prievolininkai baigę mokyklas, t. y. 18–20 metų jaunuoliai. Tokiu atveju dar iki studijų dauguma jaunuolių atliktų privalomą tarnybą“, – informavo KAM.

Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šią savaitę Ministrų kabinetui pristatė šaukimo į kariuomenę reformą.

Ja siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pusmečio tarnybą atlikę jaunuoliai galėtų savanoriškai pratęsti ją dar trims mėnesiams ir už pastarąjį laikotarpį gautų profesinės karo tarnybos kario algą. KAM skaičiuoja, jog pratęsiančių ir nepratęsiančių tarnybos jaunuolių skaičius pasidalins maždaug per pusę.

Be minėtų naujovių, taip pat siūloma, kad kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.

Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027-ųjų, jai turės pritarti Seimas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. žmonių.

Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per lapkritį sulaukė 462 pranešimų, kai žmonės ar įmonės sudarant didesnį negu 5 tūkst. eurų vertės sandorį – pirko arba pardavė prekes ar paslaugas – dėl įvairių priežasčių atsiskaitė  grynaisiais, o ne pavedimu, kortele ar kitais būdais.

Kaip BNS informavo VMI, apie tokius atsiskaitymus jai pranešė 56 fiziniai asmenys ir 406 įmonės.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė BNS nurodė, kad šiuo metu VMI analizuoja tokius pranešimus.

„Šiuo metu yra vykdomi informacinės sistemos, kuri apdoros gautus duomenis, pritaikymo darbai“, – BNS teigė R. Virvilienė.

Ji negalėjusi pateikti informacijos, kodėl ir už ką buvo atsiskaityta grynaisiais. 

Seimo priimtos Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos leidžia naudoti grynuosius, kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai negali vykti negrynaisiais, nes mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia tokių paslaugų, o būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiais atvejais grynųjų pinigų gavėjai per 10 dienų apie tokius sandorius turi pranešti VMI.  

Seimas pataisas priėmė birželį, juo siekiama mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaitoma automobilių prekybos bei remonto, prekybos metalais, mažmeninės prekybos sektoriuose.

Kaip BNS trečiadienį sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, jeigu Vyriausybė šiai tvarkai trečiadienį pritars, ji įsigalios nuo pirmadienio drauge su bendru Baltijos šalių ir Lenkijos ribojimu Rusijos piliečių atvykimui.

„Kiekvienam asmeniui, kuris atvyksta, vertinimas bus individualus ir bus vertinama pagal grėsmes, kurios numatytos šiai dienai Šengeno kodekse, – BNS sakė viceministras. – Ir bet kokiu atveju, jeigu asmuo kels grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai arba vidaus saugumui, taip pat visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, tai tokie asmenys papildomai įvertinus ir nuodugniai išnagrinėjus visas aplinkybes galės būti neįleidžiami.“

„Valstybės sienos apsaugos tarnyba sureaguodama ir turėdama pagrindus, kurie numatyti Bendrijos vizų kodekse, galės naikinti asmens turimą vizą“, – sakė jis.

Vyriausybei teikiami kriterijai, suderinti su Baltijos šalių ir Lenkijos atsakingais pareigūnais numato, kad į Lietuvą bus įleidžiami Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys Rusijos piliečiai.

Disidentai, asmenys, kurie yra persekiojami, asmenys, kurie galės pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje dėl jų nurodytų priežasčių.

Taip pat rusai ir toliau galės per Lietuvą tranzitu vykti į ir iš Kaliningrado traukiniais.

Į Lietuvą galės atvykti Rusijos piliečiai, kurie yra Lietuvos ar kitų Šengeno zonos valstybių piliečių šeimos nariai.

Bus įleidžiami tarptautiniame krovinių vežime ir įgulose dirbantys Rusijos piliečiai.

„Taip pat labai turbūt svarbu paminėti – asmenys, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tų asmenų šeimų nariai: disidentai, asmenys, kurie yra persekiojami, asmenys, kurie galės pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje dėl jų nurodytų priežasčių“, – sakė V. Dmitrijevas.

Į Lietuvą ir toliau galės atvykti diplomatiniai kurjeriai bei diplomatinių įstaigų darbuotojai, jų šeimos nariai.

Viceministras vylėsi, kad pavyks sutarti dėl platesnės paramos šiems ribojimams, nes tai duotų veiksmingesnį efektą.

Rusijos piliečių neįleidimas į Lietuvą nustatytas Seimo nutarime dėl nepaprastosios padėties įvedimo iki gruodžio 16 dienos vidurnakčio.

Vyriausybė patvirtino: galės atvykti Rusijos disidentai, diplomatai

Baltijos šalims ir Lenkijai nuo pirmadienio uždarius sienas Rusijos piliečiams į Lietuvą bus įleidžiami Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai bei Europos Sąjungos (ES) piliečių šeimų nariai.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino tokius kriterijus dėl Rusijos piliečių atvykimo į Lietuvos teritoriją nepaprastosios padėties metu.

Draudimas su tam tikromis išimtimis į Lietuvą atvykti Rusijos piliečiams numatytas Seimo antradienį priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki gruodžio vidurio.

„Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir net trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko karą Ukrainoje, o tokie asmenys, kurie siekia pakenkti mūsų ir ES kaimyninių valstybių saugumui, yra ir tarp atvykstančių į Lietuvą. Šios grėsmės kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tai sudaro pagrindą griežtesniam atvykstančių Rusijos piliečių individualiam patikrinimui“, – per Vyriausybės posėdį pristatydama nutarimą sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pažymėjo, kad sprendimai neįleisti Rusijos piliečių „yra padiktuoti nacionalinio saugumo interesų“.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra rūpintis Lietuvos žmonių saugumu ir tam mes naudosime visas saugumo stiprinimo priemones“, – teigė ministrė.

Mūsų pagrindinis tikslas yra rūpintis Lietuvos žmonių saugumu ir tam mes naudosime visas saugumo stiprinimo priemones.

Vidaus reikalų ministerijos parengti kriterijai, suderinti su Baltijos šalių ir Lenkijos atsakingais pareigūnais, numato, kad į Lietuvą bus įleidžiami Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys Rusijos piliečiai.

Į Lietuvą galės atvykti Rusijos piliečiai, kurie yra Lietuvos ar kitų Šengeno zonos valstybių piliečių šeimos nariai. Taip pat rusai ir toliau galės per Lietuvą tranzitu vykti į ir iš Kaliningrado traukiniais.

Bus įleidžiami tarptautiniame krovinių vežime ir įgulose dirbantys Rusijos piliečiai. Į Lietuvą ir toliau galės atvykti diplomatiniai kurjeriai bei diplomatinių įstaigų darbuotojai, jų šeimos nariai.

„Kas keičiasi: nuo 19 dienos per išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai tik dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai“, – kriterijus vardijo A. Bilotaitė.

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta iki gruodžio 16 dienos ir vidaus reikalų ministrė teigė šiuo metu negalinti pasakyti, kokia konkrečiai tvarka Rusijos piliečiams galios po šios datos, bet „vienaip ar kitaip sprendimai bus padaryti“.

„Kalbant apie nepaprastąją padėtį ir jos pratęsimą, jei paklaustumėt manęs, kad bus po trijų mėnesių, tikrai sunku pasakyti, ar ji bus pratęsta, ar ne, matyt priklausys nuo geopolitinės situacijos ir situacijos prie sienos su Baltarusija. Vienaip ar kitaip, ar tai bus nepaprastoji padėtis, ar kiti sprendimai, jie bus padaryti“, – sakė ministrė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą. Per Vyriausybės posėdį ministrė teigė, jog tikimasi, kad tai veiks kaip atgrasymo priemonė, kad į šalį nebandytų patekti Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys Rusijos piliečiai.

Lietuva, Latvija, Estija bei Lenkija sutarė Rusijos piliečių neįsileisti nuo rugsėjo 19 dienos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba turės užtikrinti, kad per ES išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.

Kas gi yra žmogus, kuris atsispyrė sporto žvaigždės asmeniniam žavesiui, pasaulinei šlovei ir, rizikuodamas tapti jo gerbėjų bei tėvynainių nekenčiamu asmeniu, taisykles ir savos šalies saugumą laiko svarbesniu už N.Džokovičiaus ambicijas?

Dešinysis liberalas

Alexas Hawke'as – Australijos imigracijos, pilietybės, migrantų reikalų ir kultūrinės įvairovės ministras, dar neseniai savo šalyje buvo prieštaringai vertinamas, tačiau dabar jis – kone didvyris.

A.Hawke'as gimė 1977 m. rytinėje Australijoje, Vulongonge. Jo seneliai iš motinos pusės į Žaliąjį žemyną imigravo iš Graikijos. Sūnų, motinos netekusį sulaukus vos dešimties, užaugino tėvas.

Aktyvioje politikoje A.Hawke'as nuo 2007-ųjų, kai tapo Australijos parlamento nariu. Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje ir studijavo Sidnėjaus universitete valstybės valdymą bei viešuosius ryšius.

Eilinis taisyklių nesilaikantis pilietis ar pirmoji pasaulio raketė – A.Hawke‘ui, atrodo, nesvarbu.

Priklausydamas centro dešinės Liberalų partijai, joje užėmęs aukštas pareigas, A.Hawke'as niekada neslėpė, kad yra itin konservatyvių dešiniųjų pažiūrų ir net laikomas savo partijos dešinėjimo iniciatoriumi.

"Niekas į Liberalų partiją neateina tam, kad būtų kairysis. Jei pasisakote už narkotikų dalijimąsi ar homoseksualių santykių sutikimo amžiaus sumažinimą, tuomet galite prisijungti prie žaliųjų, Darbo partijos ar demokratų“, – dar savo politinės karjeros pradžioje yra sakęs A.Hawke'as.

Ryškus pasisakymais

2005-aisiais A.Hawke'as pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, kai tuometis Naujojo Pietų Velso parlamento opozicijos lyderis Johnas Brogdenas apkaltino jį nutekinus žiniasklaidai informaciją apie esą nederamą pastarojo seksualinį elgesį. A.Hawke'as kategoriškai neigė kaltinimus, tačiau paskui, kai, sužlugus politinei karjerai, J.Brogdenas pabandė nusižudyti, užsitraukė dalies visuomenės nemalonę.

Nepaisant jauno amžiaus, A.Hawke'o biografijoje – ne vienas aukštas vykdomosios valdžios postas: jis yra buvęs tarptautinio vystymosi ir Ramiojo vandenyno reikalų ministru, iždo, imigracijos ir sienų apsaugos, vidaus reikalų, gynybos sekretoriaus pavaduotoju, ypatingųjų reikalų valstybės ministru.

Nuo 2020 m. pabaigos A.Hawke'as – imigracijos, pilietybės, migrantų reikalų ir daugiakultūrių klausimų ministras, prieštaringai vertinamos griežtos vyriausybės imigracijos politikos veidas.

Anglikonu save laikantis A.Hawke'as pasisako prieš gėjų santuokas, laiko jas pavojingomis šeimai kaip kertiniam visuomenės akmeniui. Jis palaiko idėją neleisti homoseksualiems ar biseksualiems vaikams mokytis religinės pakraipos mokyklose. Be to, jis yra už Australijos užsienio pagalbos mažinimą, o kovą su klimato kaita nelaiko vyriausybės užduotimi.

Raidė prieš dvasią

Iš dviejų santuokų keturis vaikus turintis A.Hawke'as laikomas artimu Australijos premjero Scotto Morrisono patikėtiniu. Kartu su juo priklauso kartą per savaitę susirenkančiai Biblijos studijų grupei.

A.Hawke'as yra sakęs, kad tiki krikščioniškomis vertybėmis, tokiomis kaip malonė, atleidimas, išgelbėjimas ir antra galimybė. Tačiau savo profesinėje veikloje jis pirmenybę teikia įstatymo raidei, o ne tikėjimui. N.Džokovičius – ne vienintelis, kurio nepasigailėjo A.Hawke'as. Jis atsisakė kištis į leidimo nuolat gyventi Australijoje pateikusios psichikos negalią turinčios moters bylą. Imigracijos tarnybos nusprendė deportuoti ją į gimtinę, kurioje ši neturi ja pasirūpinti galinčių artimųjų.

Eilinis taisyklių nesilaikantis pilietis ar pirmoji pasaulio raketė, kurios turtas vertinamas devynženkle suma, – A.Hawke'ui, panašu, nesvarbu. N.Džokovičiaus atžvilgiu jis liko principingas, nepaisydamas nei sporto bendruomenės, nei opozicinių Australijos politikų bei serbų mažumos spaudimo. Pasinaudojęs teise, leidžiančia ministrui anuliuoti vizą, kai kyla "grėsmė Australijos bendruomenės sveikatai, saugumui ar tvarkai“, jis atėmė iš N.Džokovičiaus galimybę dešimtą kartą tapti Australijos atvirojo teniso čempionato nugalėtoju ir pelnyti 21-ąją "Didžiojo kirčio" turnyro pergalę.

Neįtikintas, kad N.Džokovičius nesusijęs su antivakserių judėjimu ir neneigia vakcinų svarbos, ministras pareiškė, kad tenisininko pozicija gali pakurstyti priešiškumą vakcinacijai ir įkvėpti antivakserių aktyvistus naujoms akcijoms. Savąjį sprendimą A.Hawke'as argumentavo „sveikatos ir tvarkos sumetimais“ ir vyriausybės įsipareigojimu saugoti Australijos sienas, ypač dėl COVID-19 pandemijos.

Panašu, kad asmeninis N.Džokovičiaus ir A.Hawke'o turnyras nesibaigė. Deportuojamas iš Australijos serbas neteko teisės artimiausius trejus metus patekti į šalį. Įstatymuose esama numatyta išimčių, tačiau kas gali būti tikras, kad sykį į kompromisus nesileidęs A.Hawke'as nuomonę pakeis, pvz., kitais metais, jei N.Džokovičius vėl ketins dalyvauti Australijos čempionate.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino tvarką, kaip nuo gruodžio 1 d. šalies darbuotojai, kuriems privalomas periodinis profilaktinis testavimas, turės testuotis dėl COVID-19. Mobiliuose punktuose tyrimai nebebus atliekami. Išimtys bus taikomos kai kurioms asmenų grupėms, kurioms išliks teisė testuotis valstybės lėšomis.

SAM primena, kad visą pandemijos laikotarpį COVID-19 testavimas turėjo svarbią reikšmę pandemijos valdymo kontekste ir padėjo saugiai sugrįžti į darbo vietas bei ugdymo įstaigas. Šiuo metu skiepijimas yra efektyviausia priemonė, siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui.

Nuo gruodžio 1 d. periodinis profilaktinis testavimas dėl COVID-19 nebus kompensuojamas valstybės lėšomis ir bus apmokamas darbuotojo lėšomis šių veiklų ir sričių atstovams:

* asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;

* socialinės paslaugos ir veikla;

* švietimo paslaugos ir veikla;

* vaistinių darbuotojų veikla;

* krovinių tarptautinio vežimo veikla;

* viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;

* laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);

* viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla;

* mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas;

* viešojo administravimo subjektų veikla;

* profesinė karo tarnyba;

* veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);

* gamybos įmonių darbuotojų veikla.

Asmenys, dirbantys šiose veiklose ar srityje, turės testuotis, jeigu:

* yra pasiskiepijęs daugiau nei prieš 210 dienų Comirnaty, Spikevax, Janssen ar Vaxzevria vakcinomis pagal pilną schemą. Jei asmenys pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze, jie testuotis neturės neribotą laiką. Jei asmenys po 210 dienų atlieka kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir gauna teigiamą rezultatą, gali nesitestuoti papildomas 60 dienų;

* daugiau nei prieš 210 dienų COVID-19 persirgęs, kai liga buvo patvirtinta PGR tyrimu ar greituoju antigeno testu. Jei asmenys po 210 dienų atlieka kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir gauna teigiamą rezultatą, gali nesitestuoti papildomas 60 dienų;

* neturi 60 dienų laikotarpiu atlikto teigiamo kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio tyrimo atsakymo.

Nemokamai testuotis savivaldybių mobiliuose punktuose, registruojantis per Karštąją liniją 1808, galės nėščios darbuotojos ir kontraindikacijų skiepytis COVID-19 vakcinomis turintys darbuotojai, kuriems diagnozuota alergija vakcinai ar jos komponentui. Taip pat asmenys, kurių skiepijimas nuo COVID-19 dėl

taikomo gydymo (chemoterapijos, radioterapijos ar kt.) gydytojo sprendimu atidedamas nustatytą laikotarpį.

Testuotis dėl COVID-19 bus privaloma periodiškai – kas 7-10 dienų PGR tyrimais arba greitaisiais antigeno testais. Laboratorijų, turinčių teisę atlikti PGR tyrimus, sąrašą galima rasti čia.

Darbuotojai, kurie neturės testuotis:

SAM nuotr.

1. Asmenys, pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 vakcinų:

* praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų, nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą. Išimtys taikomos asmenims iki 18 metų – jiems 210 dienų terminas nėra taikomas (išskyrus: praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu). Išimtys taip pat taikomos asmenims, kurie persirgo COVID-19 ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu, bet nuo neigiamo tyrimo rezultato nepraėjo daugiau kaip 210 dienų;

* praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų, nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo. Išimtis – 210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu;

* praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių, nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo (išskyrus: praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu);

* po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą praėjus ne daugiau kaip 210 dienų (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu;

* praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų, nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu (210 dienų terminas netaikomas asmenims iki 18 metų);

* praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų, nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai (210 dienų terminas netaikomas asmenims, kurie persirgo COVID-19 ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu);

* po sustiprinančiosios „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės;

* asmuo yra vakcinuotas pagal pilną vakcinacijos schemą ir prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš COVID-19) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą;

2. Asmenys, persirgę COVID-19, ir:

* kai asmeniui diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);

* kai asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš COVID-19) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Problemos dėl skiepo

„Sūnų visur turiu vestis kartu, nes namuose palikti jo vieno negaliu. Kadangi jis yra nevakcinuotas ir neturi galimybių paso, mums lieka tik mažos maisto prekių parduotuvės, kur šio dokumento nereikalauja. Bet čia nebūna akcijų, o pirkdama aš esu linkusi sutaupyti, jei tik tai įmanoma. Sūnus anksčiau, iki atsiradus ribojimų, buvo įpratęs pasižmonėti – nuvažiuodavome į didesnius prekybos centrus, kavines. Dabar jam nebeliko galimybių socializuotis“, – pasakojo su „Kauno diena“ susisiekusi kaunietė.

Moteris atvira – paskiepyti autizmo spektro sutrikimą ir gilų protinį atsilikimą turintį paauglį sūnų nuo COVID-19 neįmanoma dėl fizinio pasipriešinimo, kurį jis gali parodyti, jei procedūra nepatiks. Būtent todėl visais atvejais, kai vaikinui prireikia atlikti kokius nors tyrimus – net ir kraujo, jie atliekami taikant nejautrą.

Anksčiau, kol sūnus buvo mažametis ir nebuvo toks fiziškai stiprus kaip dabar, jis skiepytas prilaikant. Tačiau dabar atlaikyti jo fizinę jėgą, neslėpė šešiolikmečio mama, prireiktų ne vieno stipraus vyro pagalbos.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kreipėsi į ministeriją

„Galėtų taikyti kažkokią išimtį tiems, kurie dėl tam tikrų diagnozių negali būti vakcinuojami. Šį klausimą gvildenau dar rugpjūtį. Šeimos gydytoja sakė, kad reikėtų skambinti ir domėtis, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. Juk turėtų būti kažkokia išeitis“, – svarstė pašnekovė.

Šį klausimą ji kelia iki šiol, nes, kai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), gavo sprendimo taip ir nepasiūliusį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovų atsakymą. Jame dėstoma, kad norint pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, rizikos veiksnių turintiems asmenims galioja tos pačios skiepijimo rekomendacijos ir principai, kaip ir skiepijantis kitomis vakcinomis.

Pasak ULAC, kiekvienu individualiu atveju dėl skiepijimo rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju ar kitu specialistu. Jis, įvertinęs skiepijamo asmens amžių, sveikatos būklę, vartojamus medikamentus, ūmines ar lėtines ligas, alergijas (padidėjusį jautrumą) vakcinų veikliosioms medžiagoms arba bet kurioms pagalbinėms medžiagoms, taip pat pasireiškusias anafilaksines reakcijas į skiepus ar vaistus ir kitus kriterijus kartu su pacientu priims tinkamą sprendimą dėl skiepijimo.

Galėtų taikyti kažkokią išimtį tiems, kurie dėl tam tikrų diagnozių negali būti vakcinuojami.

„Kontraindikacija skiepytis nurodytomis COVID-19 ligos vakcinomis turintiems asmenims, kuriems diagnozuota alergija vakcinai ir (ar) jos komponentui, žymima Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ kodais Z88.7 arba Z28.0. Taigi, pacientas skiepijamas tik įvertinus jo sveikatos būklę, suteikus jam reikiamą informaciją apie COVID-19 ligos vakciną ir gavus asmens rašytinį sutikimą skiepytis“, – aiškinama kaunietei atsiųstame laiške.

Baimė dėl reakcijos

Paklausta, ar sutiktų vakcinuoti sūnų nuo COVID-19 taikant nejautrą, jei tai įmanoma, moteris užsiminė, kad taip savo vaiko skiepyti nesutiktų dėl nežinomybės, kaip sureaguos jo organizmas.

„Kalbėjau su viena moterimi, kuri dirba Karštojoje koronaviruso linijoje. Ji sakė, kad mediciniškai skiepyti taikant narkozę negalima, nes tai – intervencija. Skiepijant vakcina nuo COVID-19 būtų baisu rizikuoti, nes sūnus nekalba ir nepasakytų, kad blogai jaučiasi, ar kad ką nors skauda“, – atviravo ji.

Negalia – ne priežastis

Ieškodami atsakymų į kaunietei rūpimus klausimus, SAM atstovų teiravomės, ar autizmo spektro sutrikimą ir gilų protinį atsilikimą turinčio šešiolikmečio atveju galėtų būti taikomos išimtys. T.y., kad jis, negalintis skiepytis dėl diagnozių, gautų tai įrodantį medicinos dokumentą, su kuriuo galėtų lankytis ten, kur reikalingas galimybių pasas. Taip pat domėjomės, galbūt ministerija planuoja pakeitimų, susijusių su skiepijimu nuo COVID-19, žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis, bei tuo, ar įmanoma skiepyti nuo COVID-19 taikant narkozę.

Tačiau po savaitės laukimo reikšmingų žinių, padėsiančių rasti sprendimą, mamos, auginančios autizmo spektro sutrikimą ir gilų protinį atsilikimą turintį sūnų, situacijoje, „Kauno diena“ taip pat nesulaukė.

Pasak SAM atstovo Julijano Gališanskio, galimybių pasas ir kitos pandemijos valdymo priemonės yra skirtos mažinti riziką užsikrėsti COVID-19 liga. Kaip rodo tyrimai, ši rizika nevakcinuotiems gyventojams yra penkis kartus didesnė nei vakcinuotiems asmenims, susirgti sunkia šios ligos forma – dešimt kartų didesnė, o mirti nuo COVID-19 ligos – net 20 kartų didesnė.

„Nevakcinuoti ir negalią turintys žmonės ir jais besirūpinantys artimieji, ypač jeigu negalia trukdo laikytis galiojančių infekcijų kontrolės reikalavimų – dėvėti veido kaukę, laikytis atstumų, rankų higienos, čiaudėjimo etiketo, turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į rekomendaciją riboti kontaktus ir racionaliai atsakingai įvertinti visas galimas rizikas savo sveikatai“, – pabrėžė pašnekovas.

Jo teigimu, fizinė, psichinė ar kitokia negalia nėra kontraindikacija vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, todėl tokie asmenys gali būti skiepijami COVID-19 vakcina.

„Dėl skiepijimo procedūros reikėtų pasitarti su gydytoju. Galima skiepyti taikant nejautrą, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Vakcinų gamintojai preparato charakteristikų santraukoje nenurodo vakcinos šalutinio poveikio su bendrąją ar kitokią nejautrą sukeliančiomis medžiagomis“, – tikino J.Gališanskis.

Šį klausimą komisija svarstė spalio pabaigoje.

„Komisija lieka prie savo dviejų, tradiciškai skelbiamų išimčių, kad leidžiama pavardes rašyti ir tikslinti sutuoktiniams ir jų vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

„Komisija nepritarė galimybei perrašyti pavardes ne lietuvių tautybės asmenims ir taip pat komisija lieka prie tos nuomones, kad Lietuvoje registruojami vardai, vaikų vardai taip pat, turi būti registruojami pagal lietuvių kalbos taisykles“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, liekama prie šių išimčių, kadangi jos yra pagrįstos bei reikalingos.

„Prie išimčių likome dėl to, kad jos yra reikalingos ir yra pagrįstos ir poreikiu, ir dokumento šaltiniais, kadangi pasaulis yra judus – daug mišrių santuokų, daug lietuvaičių tuokiasi su užsieniečiais ar užsienietėmis ir visai suprantama, kad šeima turi turėti vieną pavardę. Jeigu priimama užsieniečio pavardė, tai tada lotyniško pagrindo abėcėle jau turėtų būti suteikiama teisė sutuoktiniui ir vaikams turėti tą pačią pavardę. Tai yra visai natūralu“, – teigė VLKK pirmininkas.

„Ir antroji išimtis yra, jeigu užsienietis, įgyjantis pilietybę, turi kitos valstybės dokumentą, kur jo pavardė įrašyta lotyniško pagrindo abėcėle, tai taip pat savaime suprantama, kad mes nereikalausime keisti jo pavardės ir perrašyti jau pagal lietuvių kalbos gramatiką ir remdamiesi dokumentu mes manome, kad šita išimtis negriaus lietuvių kalbos sistemos“, – kalbėjo jis.

Išvados į VLKK spalio viduryje kreipėsi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas po to, kai Vyriausybė birželį pritarė siūlymui leisti originalią pavardžių rašytą lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose.

Ministrų kabinetas patvirtino išvadą tuo metu Seime svarstytiems projektams ir pasiūlė asmens dokumentuose leisti naudoti „q“, „x“ ir „w“ raides asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.

Vyriausybė tuo metu svarstė išvadą dėl praėjusią kadenciją registruotų įstatymų projektų: vienu buvo siūloma vardus ir pavardes nelietuviškais rašmenimis leisti pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame.

Teisingumo ministerijos siūlymu, Vyriausybė projektą dėl įrašo papildomame puslapyje Seimui rekomendavo atmesti, o pritarti variantui dėl originalių asmenvardžių įteisinimo pagrindiniame dokumento puslapyje.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.

Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, teismai iki šiol priėmė jiems palankius sprendimus.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.

Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių. Būtent santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.

„Registrų centras šiuo metu jau baigia programavimo darbus, kurie leis užsitikrinti, kad informaciją, jog žmogus paskiepytas, NVSC gautų ir žmogui papildomai specialistų informuoti, kaip yra šiuo metu, nereikėtų“, – BNS teigė centro atstovė Justina Petravičienė.

„Šią savaitę planuojame pradėti testuoti bandomąją versiją. Siekiama, kaip galima greičiau užtikrinti, kad NVSC sistema automatiškai galėtų pateikti užklausas e.sveikatos sistemai ir patikrinti informaciją“, – aiškino ji.

Šiuo metu izoliacija po aukštos rizikos kontakto skiriama visiems žmonėms, įskaitant ir paskiepytuosius, ir persirgusiuosius. Norėdami išvengti izoliacijos, apie savo išimtį jie turi informuoti NVSC elektroninio pašto adresu persirgau@nvsc.lt.

Jei žmogus yra tikras, kad jam galioja išimtis ir jis pilnai atitinka išimtyje numatytus kriterijus bei turi tai pagrindžiančius dokumentus, izoliuotis jam nėra būtina.

Išimtis taikoma paskiepytiems žmonėms, praėjus 14 dienų po vakcinacijos pagal pilną schemą, taip pat persirgusiems žmonėms, nepraėjus 210 dienų nuo diagnozės. Pasibaigus šiam terminui, vertinama, ar per pastarąsias 60 dienų yra atliktas antikūnų testas.

„Jei žmogus yra tikras, kad jam galioja išimtis ir jis pilnai atitinka išimtyje numatytus kriterijus bei turi tai pagrindžiančius dokumentus, izoliuotis jam nėra būtina. Žmogus tiesiog juos pateikia specialistams ir patvirtinimo laukti neturi“, – kalbėjo J. Petravičienė.

NVSC atstovė pabrėžė, kad ši tvarka negalioja „asmenims, kurie priskiriami specifinėms grupėms“. Tai – gydymo, palaikomojo gydymo, slaugos įstaigų darbuotojai ir slaugytiniai, socialinės globos įstaigų darbuotojai ir gyventojai, dirbantieji laisvės atėmimo įstaigose, taip pat tie, kuriems yra imunosupresija.

„Tokiems asmenims po didelės rizikos sąlyčio nevertinama, jog jie paskiepyti ar kiek laiko praėjo po persirgimo – jie nesiizoliuoti gali tik tada, jei turi teigiamą antikūnų testą, atliktą per pastarąsias 60 dienų, ir tokie asmenys turi sulaukti NVSC patvirtinimo dėl izoliacijos išimties“, – sakė ji.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu izoliacijoje yra apie 55 tūkst. žmonių.