Reinhardo Heydricho (Reinhardo Heidricho) kapas „buvo iškastas naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį“, pradėtas tyrimas dėl palaidojimo vietos rimties sutrikdymo, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė.
Vokietijos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad nieko iš kapo tikriausiai nebuvo paimta.
R. Heydrichas vadovavo Adolfo Hitlerio Reicho saugumo biurui, kurio dalis buvo Gestapas.
Nors R. Heydrichas yra mažiau žinomas už kitus nacių lyderius, jis buvo labai įtakingas ir žiaurumu pasižymėjo net Trečiojo Reicho elite.
A. Hitleris žavėdamasis vadindavo jį „žmogumi su geležine širdimi“, rašoma Mario Dederichso (Marijaus Dėderichso) parašytoje biografijoje „Heydrichas: blogio veidas“ (Heydrich. Das Gesicht des Boesen).
R. Heydrichas 1942 metų sausio 20 dieną surengė Vanzės konferenciją, kurioje nacių lyderiai aptarė žydų naikinimą vokiečių okupuotoje Europoje.
Per nacių okupaciją dabartinėje Čekijos sostinėje jis išgarsėjo kaip „Prahos skerdikas“.
1942 metų gegužės 27-ąją jo automobilį prieštankine mina šiame mieste atakavo Čekoslovakijos agentai, kuriuos parengė britų slapta Specialiųjų operacijų valdyba.
Nuo patirtų sužeidimų R. Heydrichas po kelių dienų mirė.
Jo palaikai buvo parvežti į Berlyną ir palaidoti kariškių kapinėse „Invalidenfriedhof“.
Šaltojo karo metais šios kapinės buvo niekieno žemė prie Berlyno sienos, o jo ir kitų nacių lyderių kapai buvo išardyti.
Tačiau R. Heydricho palaikai niekada taip ir nebuvo ekshumuoti, o jo kapo vieta buvo vieša paslaptis.
2000 metais viena antifašistų grupė paskelbė atvėrusi nacių sukarintos grupuotės „Sturmabteilung“ lyderio Horsto Wesselio (Horsto Vėselio) kapą Berlyne, paėmusi jo kaukolę ir įmetusi ją į Šprė upę, rašė laikraštis „Tagesspiegel“.
Policija tuomet sakė, kad jokie palaikai nebuvo pavogti.
