Portalo duomenimis, į parodą Majamyje vykęs A. Bužinskas ir tuometinė administracijos direktorė Lina Koriznienė antrą atvykimo dieną išvažiavo į Ki Vesto miestą, o sąskaitą apmokėti pateikė savivaldybei.

Pernai rugsėjo 10-17 dienomis L. Koriznienė su A. Bužinsku buvo komandiruoti į JAV, Majamyje, vykusią tarptautinę išmaniojo miesto parodą „Smart city Expo“.

„Delfi“ gauti dokumentai rodo, kad nors savivaldybės tarnautojai apsigyveno viešbutyje, kuris nuo parodų centro, kur vyko renginys, yra nutolęs vos apie 400 metrų, visam viešnagės JAV laikui A. Bužinsko vardu buvo išnuomotas „Ford Mustang“ kabrioletas, kuriuo per šešias dienas savivaldybės tarnautojai nuvažiavo 832 kilometrus.

Nereikėjo mums ten važiuoti ir tai yra mūsų klaida ir dar didesnė klaida buvo apskritai tas išlaidas pateikti kaip kelionės išlaidas.

Portalas skelbia taip pat gavęs duomenų, įrodančių, kad rugsėjo 12 dieną, kai A. Bužinskas ir L. Koriznienė jau turėjo dalyvauti įžanginiuose renginiuose Majamyje, šis automobilis stovėjo turistų traukos objekte – Ki Vesto mieste.

„Nereikėjo mums ten važiuoti ir tai yra mūsų klaida ir dar didesnė klaida buvo apskritai tas išlaidas pateikti kaip kelionės išlaidas. Dėl to tikrai apmaudu ir dėkojame jums, kad jūs tą klaidą mūsų pastebėjote. Turėjo nevažiuoti, o nuvažiavus turėjome neteikti, dėl to labai apgailestauju“, – portalui teigė A. Bužinskas.

Jis ir L. Koriznienė, pasak savivaldybės atstovų, grąžino iš viso 243 eurus, susijusius su išvyka į Ki Vestą.

Anot savivaldybės, visos komandiruotės išlaidos siekia 10,9 tūkst. eurų.

Organizacija praneša liepą pateikusi užklausas dvylika pagrindinių COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų. Jos papildomai pateikė 136 sutartis su 73 tiekėjais už beveik 8 mln. eurų, tokiu būdu, pasak TILS, bent dešimtadaliu padidindamos COVID-19 viešųjų pirkimų skaidrumą.

TILS siekė papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) šių metų sausio–gegužės mėnesiais atvertus duomenis apie kovai su COVID-19 pirktas prekes ir paslaugas.

Atnaujinus duomenis, bendra šių organizacijų COVID-19 pirkimų suma sudaro mažiausiai 77 mln. eurų.

„Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems. Tikiuosi, artimiausiu metu imsimės kitų svarbių žingsnių – centralizuosime viešuosius pirkimus, turėsime patikimų tiekėjų sąrašą bei pradėsime skelbti viešųjų pirkimų duomenis atviru formatu vienoje vietoje“, – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems.

Remiantis apžvalgos duomenimis, aštuoni iš dešimties pateiktų sutarčių buvo mažos vertės, apie pusė jų galėjo būti sudaromos neskelbiamų apklausų būdu.

Dažniausiai ligoninės ir kitos įstaigos pirko apsaugines priemones ir dezinfekcinį skystį (34 proc.), medicinos įrangą (22 proc.), medikamentus, farmacijos produktus (13 proc.).

Įsigytos priemonės paskirstytos 224 skirtingoms įstaigoms, remiantis 7 iš 12 perkančiųjų organizacijų pateiktais duomenimis.

Vertinamu laikotarpiu beveik pusė visų sudarytų sutarčių dar nebuvo įvykdytos. Remiantis 8 iš 12 įstaigų, nurodžiusių šiuos duomenis, apie penkios iš dešimties sutarčių įvykdytos, maždaug keturios iš dešimties – vykdomos arba įvykdytos dalinai, dešimt sutarčių nutrauktos.

Ligoninės taip pat gavo mažiausiai 2 mln. eurų vertės paramos, skirtos COVID-19 pandemijai suvaldyti. Informaciją apie paramą pateikė penkios iš šešių ligoninių. Mažiausia paramos vertė siekė 0,01 euro už oro valytuvą-jonizatorių, didžiausia – 213 tūkst. eurų už asmeninės apsaugos priemones. Kai kurios paramos vertė nebuvo nurodyta, duomenis pateikusios ligoninės nurodė tik kiekius.

Pateiktais duomenimis, kai kurie tiekėjai laimėjo viešuosius pirkimus tose gydymo įstaigose, kurioms pirmosios COVID-19 bangos metu teikė paramą.

Apžvalga parengta analizuojant 12 COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų (Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Gynybos resursų agentūra prie KAM, VUL Santaros klinikos, Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, LSMU Kauno klinikos, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos oro uostai) pateiktą informaciją.

Parengta apžvalga yra 12 valstybių atstovų ir „Open Contracting Partnership“ iniciatyvos dalis. Jos tikslas – geriau įvertinti viešųjų pirkimų, kurie atlikti pirmosios COVID-19 bangos metu, mastą.

„Taip, jau pradėjome (naudoti rezervą – BNS). Šį mėnesį mes juos jau pradėjome valgyti“, – BNS teigė „Sodros“ vadovė.

Ji prognozuoja, kad visas rezervas gali būti išnaudotas iki rugsėjo pabaigos. 

„Antrą ketvirtį prognozuojame, kad mums pritrūks – pajamų turėsime mažiau negu reikalingų išlaidų – 350 mln. eurų, trečią – daugiau nei 200 mln. eurų, ir trečio ketvirčio pabaigoje rezervas turėtų būti išnaudotas. Nebent situacija dėl koronaviruso klostysis kitaip“, – sakė „Sodros“ direktorė.

J. Varanauskienės teigimu, vėliau, jei įplaukos vis dar bus mažesnės nei išlaidos, teks prašyti Vyriausybės skirti pinigų iš valstybės biudžeto.

Pasak jos, „Sodros“ rezerve iki šiol buvo 194 mln. eurų, sukauptų 2018 metais ir pernai gegužę atidėtų į rezervo sąskaitą, o pernai sukaupta 411 mln. eurų suma į sąskaitą dar nebuvo pervesta.

J. Varanauskienė sako, kad kovo pabaigoje-balandžio pradžioje jau buvo aišku, kad rezervą naudoti reikės.

„Dėl to, kad mūsų išlaidos išaugo – po 50 mln. eurų per mėnesį papildomai išleidžiame vaikų priežiūrai karantino metu bei nesurenkame tų pajamų, kurias planavome, – virš 100 mln. eurų nuo karantino pradžios, o išleidome daugiau nei planavome“, – teigė J. Varanauskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šių metų „Sodros“ biudžeto įplaukos turėtų būti 518,6 mln. eurų mažesnės nei planuota, o išlaidos – 526,1 mln. eurų didesnės. Tokiu būdu fondo deficitas siektų 692,9 mln. eurų.

Seimo patvirtintos „Sodros“ šių metų biudžeto pajamos yra 4,894 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 4,55 mlrd. eurų.

VPT duomenimis, Lietuva kovai su COVID-19 skirtoms priemonėms ir įrangai jau išleido per 77 mln. eurų.

Laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė sako, kad šiuo metu nagrinėjama informacija dėl kai kurių tiekėjų, kurie medicinines ir asmens apsaugos priemones ėmė pardavinėti tik kilus koronaviruso protrūkiui, nors iki tol užsiėmė kita veikla. Neskelbiamos derybos institucijoms leidžia pačioms susirasti vieną tiekėją ir su juo derėtis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo.

„Pasirinkome tam tikrą kryptį, žiūrime, kaip tam tikri tiekėjai patenka į tas neskelbtinas derybas. Nes pastebime tendenciją, kad yra tiekėjų, kurie niekada nesivertė tam tikra sutartims reikalinga veikla, ir staiga iš jų perkamos medicininės priemonės ar panašios. Tad šiuo aspektu kol kas situaciją nagrinėjame ir gali būti, kad pradėsime tam tikrus tikrinimo veiksmus“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

Kai pažiūrime į įmonių veiklos pobūdį, mums kol kas kyla abejonių.

Anot jos, užsakymus gauna informacinių technologijų, pervežimų kompanijos, renginių organizatoriai, taip pat konkrečios veiklos nenurodančios įmonės.

„Kai pažiūrime į įmonių veiklos pobūdį, mums kol kas kyla abejonių dėl to, kokiu būdu perkančioji organizacija iš viso sužinojo, kad iš šio tiekėjo galima nusipirkti tam tikras reikalingas priemones“, – tvirtino VPT vadovė.

Viešųjų pirkimų duomenimis, priemonėms kovai su koronavirusu valstybė šiemet jau išleido per 77 mln. eurų, didžioji dalis jų skirta apsauginiams kombinezonams (25,2 mln. eurų), 16,3 mln. išleista neįvardintoms apsaugos priemonėms, 9,4 mln. – medicinos įrangai. Beveik 5 mln. eurų išleisti apsauginiams antveidžiams, 2,7 mln. eurų – medicinos reikmenims, 2,6 mln. eurų – saugos įrenginiams, 2,1 mln. eurų – dezinfekcijos priemonėms.

Didžiausią 24,6 mln. eurų sutartį asmens apsaugos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų centras sudarė su Kinijos gamintoju „Harbin Shangyang Trading Co.“. Dar už beveik 3,5 mln. eurų įsigyti dirbtinės plaučių ventiliacijos įrenginiai iš  „Jiangsu Sainty Machinery & Exp Co.“.Trečioji pagal dydį – Vilniaus savivaldybės 2,1 mln. eurų asmens apsaugos priemonių įsigijimo sutartis su Lietuvos medicinos prekių tiekėju „Essmedi“.

Seimo narys Petras Gražulis nurodė tam tikslui išleidęs praktiškai visas parlamentines lėšas – 10,5 tūkst. eurų.

Tai rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbta ataskaita.

2019 metais Seimo nariai parlamentinei veiklai turėjo daugiau lėšų nei užpernai. Praėjusiais metais vienas politikas daugiausia galėjo išleisti 11 tūkst. 960 eurų, 2018 metais – 10 tūkst. 757 eurus.

Kaip rodo ataskaita, praėjusiais metais faktiškai išleista 134 tūkst. eurų daugiau nei 2018-aisiais.

Didžioji dalis Seimo narių panaudojo per 11 tūkst. eurų. Tik trys parlamentarai – konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė bei „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas – parlamentinei veiklai neišleido nė cento.

Premjeras Saulius Skvernelis išleido per 6 tūkst. eurų, daugumą pinigų skirdamas suvenyrams ir knygoms.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis panaudojo 1774 eurus, beveik visą sumą jis skyrė viešosios informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti.

Parlamento vadovo patarėjos Karolinos Frolovienės teigimu, V. Pranckietis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų apmokėjo šventinių vaizdo sveikinimų, kvietimo į referendumą gamybą, taip pat prisidėjo prie socialinės iniciatyvos „Pasibelsk“ sklaidos išlaidų, nes yra šios iniciatyvos globėjas.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis per metus panaudojo 3254 eurus. Beveik pusę šios sumos jis taip pat skyrė viešosios informacijos rengėjų paslaugoms padengti.

Didžiausias sumas viešosios informacijos rengėjams sumokėjo buvęs „tvarkietis“ Juozas Imbrasas ir „valstietis“ Tomas Tomilinas, atitinkamai 6181 bei 5552 eurus.

T. Tomilino teigimu, tiek kainavo jo straipsnių publikavimas žiniasklaidoje, reklama socialiniame tinkle „Facebook“.

Kaip ir kasmet, brangiausiai parlamentarams atsiėjo jų automobilių priežiūra, eksploatavimas bei remontas.

Šiuo atveju išsiskyrė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis, jis automobiliui išleido per 10 tūkst. eurų, tai yra praktiškai visas parlamentinei veiklai numatytas lėšas.

Parlamentaras nepanoro BNS išsamiau paaiškinti šių išlaidų.

„Klauskit konservatorių“, – replikavo jis, išgirdęs klausimą ir nuskubėjęs Seimo koridoriumi.

Daugiau kaip po 8 tūkst. eurų mašinos eksploatavimas atsiėjo ir „valstietei“ Aušrinei Norkienei bei Mišrios Seimo narių grupės nariui Vytautui Kamblevičiui. Tuo metu daliai parlamentarų automobilių priežiūrai užteko dvigubai ir trigubai mažesnių sumų.

Nemažai pinigų parlamentarai pernai išleido ir suvenyrams. Pavyzdžiui, „valstietė“ Aušra Papirtienė tam skyrė per 5 tūkst. eurų, jos kolega Gediminas Vasiliauskas ir „socialdarbiečių“ frakcijos narys Antanas Vinkus – po 4,8 tūkst. eurų, „darbietis“ Valentinas Bukauskas – 4,7 tūkst. eurų.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas 3,7 tūkst. eurų sumokėjo už teisinės pagalbos paslaugas.

Politikas BNS tvirtino, kad tiek jam kainavo advokato paslaugos bylinėjantis su koncernu „MG Baltic“.

„Toje byloje aš atstovavau Seimui, kuris patvirtino parlamentinio tyrimo išvadas (...) Valdyba atskiru nutarimu yra leidusi man panaudoti savo parlamentines lėšas – ne papildomas kokias nors, o tas, kur gaunu. Vieni jas naudoja gėlėms, kavai, kiti – atstovauti Seimo interesams“, – sakė V. Bakas.

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė daugiau kaip pusę parlamentinių lėšų – 6,3 tūkst. – skyrė Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčioniok viena iš nedaugelio parlamentarų, nemažą sumą – 4,2 tūkst. eurų – išleidusi Seimo nario biuro nuomai.

Daugiau negu po trečdalį parlamentinių lėšų „socialdarbietis“ Petras Čimbaras ir konservatorius Mykolas Majauskas atseikėjo už pašto prekes ir paslaugas.

M. Majausko teigimu, daugiau negu 4 tūkst. eurų jam kainavo Seimo nario ataskaitos platinimas rinkėjams.

Dažnai į komandiruotes vykstantys Seimo nariai konservatorius Emanuelis Zingeris ir „valstietis“ Egidijus Vareikis po kelis tūkstančius eurų išleido už apgyvendinimo paslaugas užsienyje.

Kiekvieną mėnesį Seimo nariams skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla.

Už šias lėšas galima nuomoti biurą, kompiuterinę techniką, pirkti kanceliarinių prekių, gėlių, suvenyrų, knygų, sumokėti už automobilio remontą, draudimą, pašto, telekomunikacijos, interneto, viešosios informacijos rengėjų paslaugas, išleisti Seimo nario veiklos ataskaitas ir pan.

Vis dėlto daugiausia lėšų – per 158 tūkst. eurų buvo sumokėta už Seimo parlamentinių delegacijų komandiruotes tarptautinėse organizacijose ir forumuose. Toliau išlaidų lentelėje rikiuojasi lėšos, skirtos Seimo komitetų dalyvavimui ES Tarybos ir Europos Parlamento rengiamuose susitikimuose – tam parlamentarai 2019 m. išleido per 65 tūkst. eurų.

Tuo tarpu Seimo vadovų komandiruotės sudarė daugiau kaip 64,6 tūkst. eurų išlaidų. Tai – 4,6 tūkst. eurų daugiau nei buvo planuota. Parlamentinės diplomatijos finansavimas siekė per 53 tūkst. eurų, o nenumatytoms komandiruotėms Seimas skyrė per 34 tūkst. eurų. Parlamento Rytų partnerystės programos komandiruotėms buvo išleista 23,9 tūkst. eurų, o Seimo komitetų komandiruotėms – daugiau nei 15 tūkst. eurų. Parlamentinės diplomatijos pagrindiniai komitetai – Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai kartu komandiruotėms išleido per 2,6 tūkst. eurų.

Daugiausia išlaidų iš visų frakcijų komandiruotėms turėjo LVŽS frakcija – jie darbo vizitams iš viso išleido 2 774,43 euro. Tai vienintelė Seimo frakcija, viršijusi planuotas komandiruotėms skirti lėšas – „valstiečiai“ planavo 2019 m. komandiruotėms išleisti 2,7 tūkst. eurų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija iš planuotų 1550 eurų komandiruotėms išleido 19,8 euro, o Liberalų sąjūdžio frakcija, planavusi 600 eurų skirti komandiruotėms, išleido 3 eurus.

Visos kitos Seimo frakcijos komandiruotėms neišleido nieko arba komandiruotės galėjo būti finansuojamos kitos šalies.

Seimo valdyba metų pradžioje buvo suplanavusi, kad išlaidos komandiruotėms sieks 472 tūkst. eurų.

Lietuvos gyventojai pernai į Lenkiją vyko 5,7 mln. kartų. Paskutinį metų ketvirtį vienas asmuo iš Lietuvos per vieną kelionę vidutiniškai išleido apie 120 eurų.

Lenkijoje visi užsieniečiai pirkėjai dažniausiai perka statybines ir remonto medžiagas, elektronikos ir namų apyvokos prekes, taip pat automobilių dalis. Maisto produktams užsieniečiai skiria 11,9 proc. išleidžiamų lėšų, alkoholiui – 2 procentus.