Nuo rugsėjo 1 dienos bent viena vakcinos doze pasiskiepijo kiek daugiau nei 10 tūkst. 75 metų ir vyresnių senjorų, 9,3 tūkst. iš jų jau gavo ir antrą skiepo dozę.

Dar 42,5 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių gavo stiprinančią dozę. Tai, anot SAM, sudaro maždaug 40 proc. visų tą galinčių padaryti vyresnių nei 75 metų senjorų.

Ministerijos teigimu, įteisinus išmoką vyriausių žmonių skiepijimo apimtys išaugo.

„Prieš tai per savaitę pirma doze pasiskiepydavo maždaug 900–1000 šios amžiaus grupės senjorų, o dabar šis skaičius siekia 1300“, – BNS teigė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.

Pasak jo, nors skiepijimo suaktyvėjimas džiugina, tačiau šiuo metu yra dar maždaug 70 tūkst. 75-erių metų ir vyresnių gyventojų, kurie nėra paskiepyti.

Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė anksčiau yra sakiusi, kad numatyta 100 eurų išmoka neturėjo didelio poveikio skatinant vyresnius nei 75-erių žmones skiepytis nuo COVID-19.

Pasak jos, senjorai kartoja argumentus, jog niekur neina, su niekuo nesusitinka, todėl virusas jiems nėra pavojingas, be to, baiminasi nepageidaujamų reakcijų ir vakcinos poveikio sveikatai.

Antradienis buvo paskutinė diena, kada senjorai galėjo pasiskiepyti pirmąją „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos doze, jog antrąjį skiepą pavyktų gauti iki mėnesio pabaigos ir taip jiems būtų skirta 100 eurų išmoka.

Terminas skiepytis „Moderna“ ar „AstraZeneca“ preparatais praėjo anksčiau, mat antrą šių vakcinų skiepo dozę anksčiausiai skirti galima po keturių savaičių.

Norint gauti išmoką, „Janssen“ vakcina, kurios pakanka vienos dozės, skiepytis galima iki lapkričio 30 dienos.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei tiems, kurie iki kitų metų kovo pabaigos pasiskiepys sustiprinančia doze.

Teikti prašymų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką nereikės, ji bus paskirta automatiškai. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka.

Jau mirė 263 žmonės

Nors šventinėmis dienomis Klaipėdos vakcinacijos centras dirbo, atėjusiųjų pasiskiepyti sulaukė nedaug.

Naujausiais duomenimis, uostamiestyje nuo lapkričio 2 d. pasiskiepijo jau daugiau pensinio amžiaus gyventojų – aštuoni 65–69 ir aštuoni 70–74 amžiaus grupių klaipėdiečiai.

11 pasiskiepijusiųjų priklauso 75–79 amžiaus grupei.

17 pasiskiepijusiųjų – 80 m. ir vyresni, atėję pasiskiepyti antrąja arba trečiąja vakcinos doze.

Iš viso per lapkričio 2 d. buvo paskiepyti 87 žmonės.

Nuo COVID-19 pajūryje jau mirė 263 žmonės. Su koronavirusu susijusios net 611 mirčių.

Pasveiko 25 390 žmonių.

Ateina trečiosios dozės

Klaipėdos senjorai tarsi susiskirstę į kelias grupes.

Kol vieni laukia trečiosios vakcinos dozės, kiti taip ir neprisiruošia pirmajai. Negąsdina net kasdien nuo COVID-19 augantis mirčių skaičius.

Pasak Klaipėdos miesto poliklinikos vadovės Loretos Venckienės, vis dėlto senjorai aktyviau registruojasi trečiajai vakcinai.

Daugiausia ateina trečiajai vakcinai. Labai nedaug ateina pirminei.

Tačiau norinčiųjų vakcinuotis pagausėjimo nejaučiama. Dėl to ir skiepijimo punktas dirba ne kiekvieną dieną.

"Skiepijimo punkte skiepijame kiekvieną ketvirtadienį ir pirmadienį. Pirmas dienas, kai skiepijome, buvo apie 100, dabar – maždaug apie 60 žmonių. Nėra poreikio skirti daugiau laiko, kadangi nesusirenka žmonių. Daugiausia ateina trečiajai vakcinai. Labai nedaug ateina pirminei. Dažniausiai trečiajai vakcinai ateina senjorai, socialiniai ir sveikatos įstaigų darbuotojai", – teigė L.Venckienė.

Loreta Venckienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Mokės jau gruodį

Išmokos, raginančios pasiskiepyti, senjorų taip ir nesuviliojo.

"Tie, kurie yra domėjęsi ir apsiskaitę, supranta naudą – jie patys ateina. O tiems, kurie yra nusistatę, jokios išmokos nepadeda", – tvirtino L.Venckienė.

Išmokoms gauti prašymų teikti nereikės.

Tie, kurie gaus visą vakcinaciją ir atitiks Lietuvos Vyriausybės nurodytą amžiaus kriterijų, išmokas gaus automatiškai.

Išmokos bus pradėtos mokėti gruodį.

"Informacija bus registre ir kartu su pensija ar kita išmoka, kurią gauna iš "Sodros", gaus ir vienkartinę 100 eurų išmoką. Prašymų "Sodrai" teikti nereikia. Tie duomenys bus automatiškai matomi registre", – teigė "Sodros" Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.

Vyriausybės nutarimu, visi senjorai nuo 75 m. ir vyresni, kurie iki lapkričio 30 d. pasiskiepys dviem vakcinos dozėmis, o iki 2022 m. kovo 31 d. ir stiprinamąja trečiąja vakcinos doze, gaus 100 eurų vienkartines išmokas.

Taip pat vienkartinę išmoką gaus nevakcinuoti senjorai, kurie iki lapkričio 30 d. nepasiskiepys, nes bus persirgę COVID-19 ir dėl to negalės būti paskiepyti, tačiau pasiskiepys iki 2022 m. kovo 31 d.

Tai LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Anot jos, Seime šią savaitę iš antro karto priimtas sprendimas dėl vienkartinių išmokų turi daug rizikų, tačiau šalies vadovas viliasi, kad nauda jas nusvers.

„Gaila, kad atsakingieji už pandemijos valdymą neišnaudodami visų galimybių tarsi įsivarė save į kampą ir yra priversti priimti tokį sprendimą, kuriuo, turime pripažinti, negalime didžiuotis. Sprendimas turi tikrai labai daug rizikingų aspektų, kaip antai teisingumas 65–74 asmenų grupės atžvilgiu, (...) santykio su visuomene ir valstybe kokybės kūrimas. Tikrai šios rizikos turėtų būti labai aiškiai matomos ir sąmoningai valdomos kitomis priemonėmis“, – kalbėjo ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.

Ji pabrėžė, kad atsakomybę „dėl šio klausimo ir šių pasekmių“ prisiima Vyriausybė.

„Bet kokiu atveju siekis ieškoti skatinančių priemonių yra vertintinas kaip pozityvus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė perėmė lyderystę šiuo  klausimu, ir ta lyderystė pasiteisino. Tikimės, kad sprendimo nauda nusvers minėtas rizikas, todėl prezidentas šį įstatymą pasirašys“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Seimas antradienį iš antro karto priėmė įstatymą, numatantį 100 eurų vienkartinę išmoką nuo koronaviruso pasiskiepijusiems senjorams, sulaukusiems 75 metų ir vyresniems. Dėl šio Vyriausybės projekto antradienį Seimas balsavo du kartus. Pirmą kartą sprendimas nebuvo priimtas, nes opozicija nesiregistravo balsuoti.

Pagal priimtą įstatymą, 100 eurų vienkartinė išmoka bus skirta nuo rugsėjo iki gruodžio dviem dozėmis pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze. Vienkartinę išmoką ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.

Per vasarą buvo galima pasiekti 90 proc. vakcinavimo

Klausiama apie G. Nausėdos išsakytą kritiką sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, jog būtina siekti persilaužimo valdant pandemiją, patarėja paaiškino, kad prezidentas iš Sveikatos apsaugos ministerijos tikisi ne proceso, o pažangos ir rezultato.

Paklausta, ką laikytu konkrečiu rezultatu ir persilaužimu, I. Segalovičienė teigė, kad „svarbiausias rezultatas – tai vakcinuotų žmonių lygis, sumažintas mirštamumas ir, be abejonės, neapribotos sveikatos priežiūros paslaugos“.

„Prezidentas iš pradžių kėlė tikslą vasaros viduriui, kad turėtume 70 proc. bent viena doze paskiepytų suaugusių žmonių, ir tas siekis nebuvo neapgalvotas. Nes jei mes vasaros vidury būtume turėję šitą skaičių, per visą vasarą galima buvo pasiekti tikrai didesnį skaičių pačios visuomenės vakcinavimo iki 80 ar net 90 procentų“, – sakė šalies vadovo patarėja.

(...) Prezidentui aktualu, kad kuo didesnis skaičius mūsų vyresnio amžiaus asmenų toje rizikingiausioje grupėje būtų paskiepyta. Eina kalba apie 90 ir daugiau procentų siekiantį senjorų vakcinacijos lygį. 90 procentų yra rezultatas. Persilaužimas yra didėjantys vakcinavimo skaičiai, ir labai aiškiai matomas kelias link to rezultato, pozityvūs sprendimai, telkiantys visuomenę, einantys link šito rezultato“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienė taip pat svarstė, kad kritikos sulaukęs prezidento apsilankymas anksčiau prieš galimybių pasą pasisakiusiame restorane Plungės rajone praėjusią savaitę nebuvo klaida.

Restoranas, anot jos, veikia pagal pandemijos valdymo reikalavimus, darbuotojai pasiskiepiję arba persirgę, turi galimybių pasus.

„Deja, viešai buvo įvardinti antivakseriais. Tai yra atstūmimo taktika. Prezidento vertinimu, tokia taktika labai pavojinga ir niekada nebus veiksminga.(...) Vakcinacijos skatinimas turi būti paremtas ne pasmerkimo ar priešpriešos politika, o kalbėjimo ir bendradarbiavimo su visuomene pagrindais. Nė vienas žmogus neturi būti atstumtas ir pamirštas“, – pabrėžė patarėja. 

Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 63,3 proc. gyventojų.

Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 29,3 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,8 procento.

Vis tik panašu, kad valdančiųjų šis „valstiečių“ parengtas projektas netenkina, Vyriausybė Seimui teiks atskirą įstatymo projektą, numatantį siauresnę išmokas gausiančiųjų dalį. Valdančiųjų parengtu projektu siūloma vienkartines išmokas siūloma mokėti 75-erių metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie iki rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepiję nė viena vakcinos nuo COVID-19 doze ir iki šių metų pabaigos nusprendė vakcinuotis. Taip pat išmoką ketinama mokėti į šią rizikos grupę patenkantiems asmenims, kurie iki 2022 m. balandžio mėnesio pasiskiepys sustiprinamąja doze.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad šis Vyriausybės pasiūlymas yra išmintingas, parengtas atsižvelgiant į sveikatos ekspertų rekomendacijas ir valstybės išteklių galimybes.

„Valstiečiai“ savo idėjų neišsižada: projektą teiksime

Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tikina, kad LVŽS frakcija Seime neatsisako planų teikti savo parengtą įstatymo projektą, numatantį, kad 100 eurų išmokos būtų skirtos nuo COVID-19 pasiskiepijusiems vyresniems nei 65 metų gyventojams bei kitiems rizikos grupei priklausantiems vakcinuotiems asmenims.

Politikas atkreipia dėmesį, kad „valstiečių“ parengtas projektas jau buvo aptartas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kuriame buvo išsakytos pastabos dėl galimo jo prieštaravimo Konstitucijai. Vis tik, pasak jo, į šias pastabas projekto rengėjai sureagavo ir dokumentą pakoregavo.

„Aš jau esu registravęs pasiūlymus į mūsų projektą, kad būtų ištaisyta situacija, išvengta to galimo prieštaravimo Konstitucijai, maksimaliai išvengta diskriminacijos“, – Eltai teigė A. Veryga.

Mes neneigiame, kad tam tikrą diskriminaciją kuriame, bet mes kuriame pozityvią diskriminaciją tiems žmonėms, kurių rizika yra didesnė negu jaunų žmonių ar tų, kurie neturi kažkokių lėtinių ligų.

A. Verygos teigimu, pakoreguotame projekto variante 100 eurų išmokas siūloma išmokėti visiems į rizikos grupę susirgti sunkios formos COVID-19 liga patenkantiems gyventojams, kurie pasiskiepytų nuo COVID-19. Politikas pripažįsta, kad šis „valstiečių“ parengtas įstatymas kuria tam tikrą diskriminaciją, vis tik, pasak jo, ši diskriminacija yra pozityvi.

„Mes neneigiame, kad tam tikrą diskriminaciją kuriame, bet mes kuriame pozityvią diskriminaciją tiems žmonėms, kurių rizika yra didesnė negu jaunų žmonių ar tų, kurie neturi kažkokių lėtinių ligų. Tai man bus įdomu, koks bus Seimo Teisės departamento vertinimas to (valdančiųjų – ELTA) naujojo projekto. Jeigu jie įžiūrėjo mūsų tam tikrą diskriminaciją, tai negi ten bus kažkaip kitaip parašyta“, – sakė politikas.

Seimo nario teigimu, vertinant abiejų projektų panašumus, logiškiausia būtų, jei valdantieji neteiktų atskiro projekto, o svarstant LVŽS parengtą projektą pateiktų savo siūlymus.

„Jeigu valdantiesiems netinka amžiaus grupė, jie turi kažkokių kitų argumentų, kurių aš, tiesą sakant, nelabai girdžiu, kokie tie argumentai siaurinant amžiaus grupę, tai visada galima registruoti siūlymus į projektą, kaip tai yra įprasta, ir viskas būtų gerai. Galima ir tos pačios ypatingos skubos prašyti bet kuriam projektui, jei Seimo pirmininkas to nori, tai kam dabar reikia naujo projekto, aš tikrai nesuprantu“, – stebėjosi jis.

A. Veryga viliasi, kad Seimo dauguma tą pačią dieną leis pateikti tiek valdančiųjų, tiek ir „valstiečių“ įstatymo projektus. Vis tik, pasak jo, jei valdantieji teiks tik savo parengtą projektą, „valstiečiai“ savo idėjų neišsižadės ir į jį registruos savo siūlymus.

„Manau, kad būtų korektiška, jeigu yra identiški projektai arba tą pačią idėją siūlantys, kad jie būtų sujungiami bent jau komitete. Bet šiuo atveju galima truputį tokį ir gudravimą įžvelgti. Yra jau kalbama apie ypatingą skubą, vadinasi, tą pačią dieną vos ne tie sprendimai galėtų būti priimti“, – sakė Seimo narys.

„Jeigu atsitiks taip, kad dauguma nuspręs buldozeriu pervažiuoti ir nebus abiejų tų projektų leista pateikti ir svarstyti kartu, tai mes vis tiek savo idėjų neišsižadėsime. Mes tada registruosime siūlymus į tą valdančiųjų projektą, bet norėtųsi tikėti, kad kažkaip sveikas protas nugalės ir korektiškai bus elgiamasi ir su opozicijos projektais“, – sakė jis.

Valdantieji projekto nekoreguos: jis parengtas įvertinus ekspertų siūlymus ir išteklių galimybes

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad valdančiųjų parengtas projektas 100 eurų išmokas mokėti vyresniems nei 75 metų nuo COVID-19 pasiskiepijusiems gyventojams yra išmintingas sprendimas. Todėl politikė nemato poreikio šį projektą keisti ieškant kompromisinio varianto su LVŽS frakcija Seime.

„Man atrodo, kad čia pakankami išmintingas pasiūlymas, matyt, apskaičiuotas ir pagrįstas tiek per sveikatos prizmę ir žmonių saugumo prizmę, tiek per išteklių galimybes. Tas pasiūlymas iš Vyriausybės, kuris ateis į Seimą, aš manau, jis pakankamai geras ir tikiuosi, kad į tai sureaguos pozityviai ir tie, kurie galbūt ir kritikuoja, tarp jų LVŽS frakcija“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo narės teigimu, siūlymas parengtas atsižvelgiant į patariamųjų sveikatos ekspertų rekomendacijas ir į tai, kad didžiausia rizika sunkiai susirgti COVID-19 liga kyla vyresniems nei 75 metų asmenims.

Tas pasiūlymas iš Vyriausybės, kuris ateis į Seimą, aš manau, jis pakankamai geras ir tikiuosi, kad į tai sureaguos pozityviai ir tie, kurie galbūt ir kritikuoja, tarp jų LVŽS frakcija.

„Aišku, visi senjorai, ypač žmonės turintys gretutinių ligų, jie patenka į rizikos grupę, tačiau, aš manau, kad Vyriausybė tikrai apsvarstė pačias didžiausias būtinybes, kur mes galėtume nukreipti savo pastangas ir tokiu būdu buvo priimtas sprendimas“, – paaiškino ji.

Vis tik, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, tuo atveju, jei Seimo teisininkai įstatymo projekte įžvelgtų tam tikrų prieštaravimų ar diskriminacijos apraiškų, būtų ieškoma, kaip įstatymą pakoreguoti.

„Jeigu bus kažkokių prieštaravimų dar papildomų, aš manau, kad visada galima kalbėtis, ieškoti geriausių sprendimų, bet, man atrodo, kad siūlymas yra pakankamai pamatuotas ir subalansuotas“, – patikino ji.

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, tiek LVŽS projektas, tiek ir valdančiųjų projektas Seime turėtų būti svarstomi tą pačią dieną. Politikė viliasi, kad valdančiųjų įstatymui palaikymo užteks ir jis bus priimtas.

TS-LKD frakcijos seniūnė tikina iš savo frakcijos kolegų Seime parengtam projektui kritikos negirdėjusi.

„Aš viliuosi, kad palaikymo užteks, viliuosi, kad Seimo nariai jaučia atsakomybę bendrai ir kolektyviai čia nėra kažkokios varžybos, kur, kas, kam daugiau kažką pasiūlys, reikia vis tiek racionaliai žiūrėti pagal galimybes, skaičius ir kitus kriterijus“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Man atrodo, kad tai racionalus Vyriausybės pasiūlymas ir aš tikiuosi, kad Seimas turės jėgų jam pritarti“, – pridūrė ji.

„Tai nėra tas sprendimas, kurį yra labai patogu priimti, jis turi daug visokių diskusinių elementų, ateities klausimų, tačiau šiandien miršta žmonės“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė A. Dulkys.

Pasak jo, šis sprendimas Ministrų kabinete priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir į ankstesnes priemones, kurios nedavė reikiamo rezultato. Kaip pavyzdį jis paminėjo šeimos gydytojus, kurie „ne vieną mėnesį skatina senjorus“.

„Išnaudosime ir šitą priemonę“, – kalbėjo ministras.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui naujai iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti vyresniems nei 75 metų senjorams skirti 100 eurų išmoką. Ji taip pat būtų skiriama sustiprinančiąja doze iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems šios amžiaus grupės žmonėms.

Galutinį sprendimą dėl šio siūlymo priims Seimas, Vyriausybė prašo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje imuniteto koronavirusui neturi apie trečdalį vyresnių nei 75 metų senjorų: šioje amžiaus grupėje yra 270 tūkst. žmonių, apie 80 tūkst. iš jų nėra nei paskiepyti, nei persirgę COVID-19.

Ministerijos skaičiavimais, jeigu vienkartinę išmoką gautų visi tokio amžiaus senjorai, reikėtų daugiau nei 27 mln. eurų.

Minima 100 eurų išmoka būtų skiriama vieną kartą. Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.

Socialdemokratų frakcijos seniūnui Algirdui Sysui abejonių kelia tai, kad vakcinacijos klausimą sprendžia SADM, o ne sveikatos klausimus kuruojanti ministerija.

„Projektą vertinu labai skeptiškai. Kodėl tai siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jei sveikatos klausimams yra atskira ministerija ir ministras? Kodėl tik dabar, jeigu jau anksčiau norėjome didelių rezultatų?“ – Eltai sakė A. Sysas.

Politikas nerimauja ir dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pozicijos šiuo klausimu. Pasak A. Syso, pats ministras nėra užtikrintas tokia iniciatyva.   

„Šiandien sveikatos apsaugos ministras tiesiai šviesiai neatsakė, ar šiam siūlymui pritaria, rėmėsi tuo, kad trečiadienį nuspręs Vyriausybė, ir tada jis vykdys. Čia aš matau daugiau minusų nei pliusų“, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Dabar reikia tikslingai komunikuoti, skatinti medicinos darbuotojus, kurie lanko senjorus, įkalbėti pasiskiepyti, o ne mokėti išmokas.

Politiko teigimu, griežtesnių priemonių ir efektyvios komunikacijos reikėjo imtis anksčiau, kai pati visuomenė sąmoningai daugiau skiepijosi. A. Syso vertinimu, tuo metu tinkamą pavyzdį galėjo parodyti ir šalies prezidentas.

„Prezidentas pasakė, kad nereikia perlenkti lazdos su reikalavimais ir pasiskiepijimas krito keturis kartus per tam tikrą laiką. Tokie ir panašūs pasisakymai sustabdo normalų sąmoningėjimo procesą. Dabar reikia tikslingai komunikuoti, skatinti medicinos darbuotojus, kurie lanko senjorus, įkalbėti pasiskiepyti, o ne mokėti išmokas“, – sakė politikas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas laikosi panašios pozicijos. Jo nuomone, norėtųsi palaikyti pozityvias skatinimo pasiskiepyti priemones, kurios nediskriminuoja visuomenės. 

„Sąžiningai sakau, dar nežinau, ar projektą palaikysiu. Norėtųsi palaikyti pozityvias skatinimo priemones, jos atrodo gražiau nei gąsdinimas ir baudimas, bet kyla klausimas, ar tai tikrai labai pozityvi priemonė? Man, pavyzdžiui, labiau patiko skatinimo priemonės, kurios buvo taikomos pavasarį. Pasiskiepiji ir dalyvauji loterijoje, kurioje gali laimėti, o dabar atsiranda netiesioginė diskriminacija, ir tai kelia nerimą“, – Eltai komentavo E. Gentvilas. Jo teigimu, siekiant suvaldyti pandemiją, ko gero, gelbėtų griežtesnės priemonės, o ne siūlomos išmokos.

„Šitoje situacijoje vargu, ar efektą pasieks 100 eurų. Labiau padėtų griežtesnės priemonės, pavyzdžiui, tam tikrų profesijų darbuotojų pašalinimas nuo pareigų, jeigu nebus pasiskiepiję. Šiandien atrodo kitos išeities nelieka. Jeigu žmonės nesupranta, kad problema yra ta, kad jie nesiskiepija, tai nereikia versti, reikia leisti apsispręsti: arba dirbate savo darbą, arba būsite nušalinti. Priverstinio skiepijimo nėra, negali būti vieno žmogaus teisė iškelta aukščiau kitų“, – komentavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Numatoma, kad prireiktų 27,19 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Preliminariais SADM skaičiavimais, vienkartinę išmoką galėtų gauti apie 271 900 asmenų.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas taip pat abejoja, ar siūlomos piniginės išmokos senjorams už skiepą sukeltų masinį senjorų skiepijimą.

Labiau padėtų griežtesnės priemonės, pavyzdžiui, tam tikrų profesijų darbuotojų pašalinimas nuo pareigų, jeigu nebus pasiskiepiję.

„Esminis dalykas, ne per pinigus ir ne per prievartą turėtų būti skiepijama tauta. Nežinau, ar čia yra tas kelias, kuriuo turėtų eiti Vyriausybė. Jeigu jau kalbame apie išmokas, tai turėtumėme kalbėti ne apie vieną, bet apie visas socialines grupes. Esu atsargus ir apdairus atsakydamas į šį klausimą, ar tai tikrai yra priemonė, kuri atves iki masinio likusių žmonių skiepijimo“, – sakė politikas.

„Vyriausybė padarė klaidas pačioje pradžioje, kai buvo kalbama, kad vienas skiepas geras, o kitas blogas, supriešino visuomenę ir turime tokią situaciją, kokią turime. Žmonės iš principo nesiskiepija. Atsirado galimybių pasas, kuris, kaip dabar įrodė, neveikia. Komunikacija svarbiausia, o ne prievarta ir pinigai“, – savo nuomonę išsakė V. Fiodorovas.

ELTA primena, kad Seime įregistruotu projektu 100 eurų vienkartines išmokas siūloma mokėti 75-erių metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie iki rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepiję nė viena vakcinos nuo COVID-19 doze, ir iki šių metų pabaigos nusprendė vakcinuotis. Taip pat tokia išmoka būtų mokama ir tiems, kurie jau pasiskiepijo pilna skiepijimo schema ir iki 2022 m. balandžio mėnesio pasiskiepys trečiąja ar antrąja doze (priklausomai nuo pasirinktos vakcinos).

„Dažniausiai pasiūlymo teikėjas įsivaizduoja, kad jo pasiūlymas yra tas, kuris yra esminis ir išspręs visas mūsų problemas. Tačiau gyvenimas parodė, kad mes kiek tik turėjome kokių nors dėl pagyvenusių žmonių patirčių, tai nė viena priemonė nesuveikė 100 procentų ir nebuvo pilnai efektyvi. Kai vasario viduryje buvo vakcinų ribotai, mes būtent šiai amžiaus grupei sudarėme prioritetinę galimybę skiepytis ir mes tikėjomės, kad jie pasiskiepys. Deja, bet tai nepavyko“, – LRT Radijui sakė A. Dulkys, pažymėdamas, kad jam nerimą kelią šio pasiūlymo galimos ilgalaikės pasekmės.

„Nenoriu tęsti visos sekos kas buvo dar daryta, bet lygiai taip pat ir su šiuo pasiūlymu – jis diskutuotinas. Aš neabejoju kad jis gali turėti efektą. O kokiu mastu – aš nežinau. Tačiau kiekvienas veiksmas po to turi atoveiksmį ir ilgalaikes pasekmes. Man didžiausias nerimas būtų kokias ilgalaikes pasekmes galėtų turėti toks pasiūlymas. Bet kad jis galėtų turėti tam tikrą efektą – tai aš neabejoju“, – teigė ministras ir neskubėjo vienareikšmiškai pasakyti, ar pats pritaria tokiai iniciatyvai. 

„Aš dalyvausiu diskusijoje ir mes išdiskutuosime visus elementus. Reikės Vyriausybei komandiškai priimti sutartą bendrą sprendimą“, – teigė A. Dulkys. 

SADM Seime projektą dėl vienkartinių išmokų mokėjimo įregistravo penktadienį. 100 eurų vienkartines išmokas siūloma mokėti 75-erių metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie iki rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepiję nė viena vakcinos nuo COVID-19 doze, ir iki šių metų pabaigos nusprendė vakcinuotis. Taip pat tokia išmoka būtų mokama ir tiems, kurie jau pasiskiepijo pilna skiepijimo schema ir iki 2022 m. balandžio mėnesio pasiskiepys trečiąja ar antrąja doze (priklausomai nuo pasirinktos vakcinos).

ELTA primena, kad „valstiečiai“ dar rugpjūčio viduryje pateikė siūlymą skirti vienkartines išmokas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie pagal gydytojų rekomendacijas pasiskiepys nuo COVID-19. Pagal valstiečių įstatymo projektą, teisę į vienkartinę išmoką, kurios dydis – 100 eurų, 65 metų ir vyresni asmenys įgyja tuomet, jei jie po 2021 metų rugpjūčio 16 dienos pasiskiepija pagal visą vakcinacijos schemą viena iš Europos Sąjungoje registruotų vakcinų nuo COVID-19. Visgi sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys anksčiau skeptiškai įvertino šį siūlymą.

Tačiau LVŽS frakcijos narys stebisi, kodėl SADM projekte pasirinkta išmokas mokėti tik vyresniems nei 75 metų asmenims, o ne nuo 65 metų, kaip siekia „valstiečiai“. Taip pat praėjusioje Seimo kadencijoje sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusiam politikui kelia klausimų ir tai, kodėl ministerija registravo atskirą projektą, o ne tiesiog teikė siūlymus LVŽS projektui.

„Aišku, kad džiaugiuosi, nes tai galbūt reiškia, jog Vyriausybė pradėjo girdėti racionalius siūlymus. Jų yra ir daugiau, čia tikrai būtų tikrai nebloga pradžia“, – Eltai teigė A. Veryga.

Tačiau „valstietis“ pabrėžia, kad ministerijos projekte pasirinkta amžiaus grupė jam kelia tam tikrų klausimų.

„Tik turiu klausimų dėl paties mechanizmo. Man nelabai aiški amžiaus grupė, kodėl 75+, o ne 65+, nes mūsų logika buvo susijusi su rizika, kam ta rizika yra pati didžiausia. Čia dar turbūt nuo pirmojo karantino laikų atsimenate, kiek buvo diskusijų dėl amžiaus grupių. Pagal duomenis būtent nuo 65 metų amžiaus prasideda didesnė rizika“, – aiškino parlamentaras.

Pasak LVŽS frakcijos nario, jų siūlomas projektas išmokas mokėti asmenims nuo 65 metų susilaukė Seimo Teisės departamento pastabų dėl atitikimo Konstitucijai. Teisininkai įžvelgė galimą gyventojų diskriminaciją, išmokas mokant tik konkrečiai amžiaus grupei, todėl „valstiečių“ projektą vertinę Teisės ir teisėtvarkos komiteto politikai praėjusią savaitę sutarė, kad projektas bus patobulintas, įtraukiant ir kitas rizikos grupes.

„Mūsų projektas jau keliauja per Seimą. Jį jau vertina Teisės ir teisėtvarkos komitetas, turėjo tam tikrų pastabų dėl konstitucingumo, nediskriminavimo. Mes pasižadėjome su kolegomis, kad įtrauksime į galimus išmokų gavėjus ir žmones, kurie turi sudėtingų lėtinių ligų, kad tai tikrai nebūtų diskriminacinis projektas. Nežinau, galbūt Vyriausybė nesidomėjo ar negirdėjo apie tuos svarstymus, nes pasirinko dar siauresnę grupę“, – tvirtino A. Veryga.

Freepik.com nuotr.

„Valstietis“ akcentuoja, kad ministerijos projektas greičiausiai susilauks tų pačių pastabų, kurių sulaukė ir jų siūlymas.

„Jeigu Teisės departamentas Seime vertina ne pagal tai, kas registravo, o iš tikrųjų žiūrėdami pagal teisės normas, tai būtų keista, jeigu SADM projektas būtų įvertintas kitaip negu mūsų, nes jis iš esmės yra dar siauresnis negu mūsų pasiūlytas, tai reiškia, labiau diskriminuoja“, – mano jis.

Visgi didžiausios opozicinės frakcijos parlamentaras sako, kad jeigu nutiktų taip, jog „valstiečių“ projektas Seime palaikymo nesusilauktų, o SADM siūlymas nukeliautų iki priėmimo stadijos, nepaisant išsakytos kritikos, jis balsuotų už ministerijos projektą.

„Aš asmeniškai manau, kad palaikyčiau, nes vis tiek tai būtų žingsnis į priekį, o ne atgal. Pasidžiaugiau, kad Vyriausybė išgirdo. Aišku, su dideliu pavėlavimu, nes tai reikėjo padaryti vasarą, bet geriau vėliau negu niekada“, – tikino A. Veryga.

ELTA primena, kad LVŽS šešėlinė Vyriausybė rugpjūčio viduryje pateikė siūlymą skirti vienkartines išmokas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie pagal gydytojų rekomendacijas pasiskiepys nuo COVID-19.

Pagal įstatymo projektą, teisę į vienkartinę išmoką, kurios dydis – 100 eurų, 65 metų ir vyresni asmenys įgyja tuomet, jei jie po 2021 metų rugpjūčio 16 dienos pasiskiepija pagal visą vakcinacijos schemą viena iš Europos Sąjungoje registruotų vakcinų nuo COVID-19.

Visgi sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys praėjusią savaitę skeptiškai įvertino šį A. Verygos siūlymą.

„Visą laiką yra labai svarbu, kuriame etape tokie dalykai yra siūlomi. Asmeniškai manau, kad tai yra labai diskutuotinas klausimas todėl, kad mes čia tada praveriame Pandoros skrynią ir galime pradėti klausti, ar reikėtų mokėti tiems, kurie nenori eiti į rinkimus, ar reikėtų dar už kažką mokėti žmonėms. Visą laiką yra teisingumo jausmo klausimas“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, sakė A. Dulkys.

Tačiau SADM Seime įregistravo projektą dėl vienkartinių išmokų mokėjimo įregistravo penktadienį. 100 eurų vienkartines išmokas siūloma mokėti 75-erių metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie iki rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepiję nė viena vakcinos nuo COVID-19 doze, ir iki šių metų pabaigos nusprendė vakcinuotis. Taip pat tokia išmoka būtų mokama ir tiems, kurie jau pasiskiepijo pilna skiepijimo schema ir iki 2022 m. balandžio mėnesio pasiskiepys trečiąja ar antrąja doze (priklausomai nuo pasirinktos vakcinos).

SADM registravo tokį išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos įstatymo projektą.

Pagal jį, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nei viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.

Taip pat išmoka būtų mokama 75-erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.

Vienkartinės išmokos dydis būtų 100 eurų.

Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.

Asmuo turėtų teisę gauti tik vieną išmoką.

Projektą ministerija teikia siekdama „finansinėmis priemonėmis skatinti 75 ir daugiau metų sukakusius asmenis įgyti ar palaikyti jau įgytą imunitetą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinuojantis“.

„Visi pasiūlymai gali būti svarstomi. Ir aš tikrai nesu jokiais būdais kategoriškai prieš, neturiu jokio išankstinio nusiteikimo. Bet kiekvienas pasiūlymas turi būti laiku. Tai kai kurias taisykles galima įvedinėti, bet tai galima daryti gal kažkokiame pirminiame etape, kad tai būtų sąžininga visų dalyvių atžvilgiu“, – „Žinių radijui“ teigė A. Dulkys.

Pasak ministro, svarbu suprasti, kad gyventojams dovana už visų mokesčių mokėtojų pinigus yra skiepijimo ir testavimo galimybė.

„Noriu pabrėžti, kad (...) patys skiepai, visa skiepų logistika, vakcinacijos paslaugų visa infrastruktūra, testai, patys įvairiausi testavimo metodai, algoritmai – tai jau irgi yra dovana visiems žmonėms. Tai yra mokesčių mokėtojų bendra dovana, išmoka tam, kad tu galėtum tai padaryti“, – akcentavo jis.

Todėl A. Dulkys neslepia „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės pasiūlymą vertinąs skeptiškai.

„Man dabar kai kurios tos siūlomos papildomos išmokos truputėlį jau primena tą (posakį – ELTA) „gerais norais kelias į pragarą grįstas“. Kad jau ta plona riba tuoj bus peržengta, kai sakys, kad jeigu norite, kad aš aplankyčiau savo tėvus, tai duokite man 100 eurų, jeigu norite, kad aš nueičiau į rinkimus, tai duokite man 200 eurų, jeigu norite, kad aš gatvėje kažko nemuščiau, duokite man 300 eurų. Ta prasme, kur ta riba“, – sakė A. Dulkys.

Man dabar kai kurios tos siūlomos papildomos išmokos truputėlį jau primena tą posakį  „gerais norais kelias į pragarą grįstas“.

„Ir kažkuria prasme aš nežinau, ar tai yra pagarba tiems žmonėms. Negi mes manome, kad šie mūsų žmonės tik už pinigus nori padėti ir tik už pinigus viską gyvenime daro“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad, „valstiečių“ Vyriausybės teigimu, inicijuojamo įstatymo projekto paskirtis – siekiant spartinti vakcinaciją nuo COVID-19 ir mažinti dėl koronaviruso plitimo keliamas grėsmes vyresnių kaip 65 metų asmenų sveikatai bei skatinti ekonomiką, nustatyti vienkartinės išmokos asmenims, pasiskiepijusiems nuo COVID-19, dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, vienkartinės išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą.

Pagal siūlomą įstatymo projektą teisę į vienkartinę išmoką, kurios dydis – 100 eurų, 65 metų ir vyresni asmenys įgyja tuomet, jei jie po 2021 metų rugpjūčio 16 dienos pasiskiepija pagal visą vakcinacijos schemą viena iš Europos Sąjungoje registruotų vakcinų nuo COVID-19. Teisė į vienkartinę išmoką būtų įgyjama tą pačią dieną, kai pasiskiepijama antrąja vakcinos doze, jei visa vakcinacijos schema sudaryta iš dviejų vakcinos dozių, arba pirmąja vakcinos doze, jei visa vakcinacijos schema sudaryta iš vienos vakcinos dozės.