Į Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią prieš Mišias atėjo vyras, stabtelėjęs tarpduryje persižegnojo ir žengė altoriaus link. Tada atsisėdo priekyje jo, iš kuprinės išsitraukė tris indus, kuriuose buvo maždaug 3 l benzino, ir išsipylė ant galvos.

„Pamačiau jį taip sėdint, jis buvo visas šlapias ir rankoje laikė uždegimo degiklį ir sakė: dabar bus“, – situaciją prisiminė kunigas vikaras Juozas Čičirka.

Vikaras atėmė žiebtuvėlį ir prasidėjo grumtynės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš jam papurškiau į veidą dujų balionėliu, tada jis užsidengė, čiupau jį už rankos. Mes pradėjome grumtis“, – tęsė J. Čičirka.

Grumtynės persikėlė tarp suolų.

„Dar likę šiek tiek kraujo, neišsivalė. Tarp suolų jis įgriuvo, matyt, susižeidė galvą trenkdamas į aštrią briauną. Mes jį laikėme užgulę dviese, bet jis dar ištrūko“, – tos dienos įvykius pasakojo J. Čičirka.

LNK stopkadras

Įtariamasis dar kartą parverstas. Vikaras ir į pagalbą atskubėjęs tikintysis jį laikė prie žemės kelias minutes. Tada pasirodė ugniagesiai ir policija. Vyras išneštas iš bažnyčios.

Vikarui padėjęs jonavietis sako, kad kresną vyrą nulaikyti buvo sudėtinga.

„Pajutau, kad porą kartų žiebtuvėliu bandė uždegti, bet neišėjo. Jis plėšėsi, jam nebuvo kada smūgiuoti“, – situaciją komentavo padėjęs sulaikyti įtariamąjį Virginijus Virbalas.

Mišių laukę tikintieji buvo sukrėsti.

Klebonas tą pačią dieną į bažnyčią atnešė specialių priemonių apsisaugoti nuo išpuolių, nes nujautė, kad gali kažkas nutikti.

„Specialių audeklą uždegtiems žmonėms gesinti ir ašarinių dujų balionėlį. Kaip tik iš ryto tas priemones klebonas paliko bažnyčioje“, – sutapimą komentavo J. Čičirka.

Praeitą savaitę jonavietis po bažnyčią vaikėsi kitą kunigą.

„Užsipuolė kunigą Joną Bujoką, neišleido iš klausyklos, vėliau vijosi bažnyčioje“, – sakė J. Čičirka.

O prieš keturias dienas kunigus grasino nužudyti.

„Šis vyras policijos pareigūnams jau buvo žinomas dėl panašios nusikalstamos veikos. Pirmadienį Jonavos rajono policijos komisariate taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą“, – situaciją komentavo Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Dvasininkai buvo terorizuojami mažiausiai pusmetį.

„Terorizuodavo, lauke laukdavo manęs ir kitų kunigų. Konkrečiausiai sekmadienį su deginimu. Penktadienį gąsdino dar trečią kunigą“, – pasakojo klebonas Virginijus Birjotas.

Terorizuodavo, lauke laukdavo manęs ir kitų kunigų.

53-ejų jonavietis prieš dvylika metų toje pačioje bažnyčioje Mišių metu padegė kunigą.

„Buvo uždegęs kunigą šv. Mišių metu. Kunigas apdegė veidą. Nusikaltęs asmuo buvo teistas, pripažintas nepakaltinamu ir gydytas Rokiškio ligoninėje“, – sakė J. Čičirka.

2017 m. vyras iš psichiatrijos ligoninės paleistas ir vėl sugrįžo į bažnyčią. Dvasininkai buvo įbauginti, nes nežinojo, kada gali būti padegti.

„Išeini Mišių aukoti, mintys sukasi apie tekstus, maldas, tačiau viena akimi jį stebi, nes nežinai...“ – apie nuolatinę baimę užsiminė V. Birjotas.

LNK stopkadras

Įtariamasis uždarytas į psichiatrijos ligoninę, pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimo nužudyti. Jeigu vyras būtų pakaltinamas, jam grėstų nelaisvė iki ketverių metų.

„Preliminariais duomenimis, nuo užpuolikų rankos žuvo 24 žmonės, tarp jų – pastorius, dar 18 tikinčiųjų buvo sužeisti arba pagrobti“, – sakė žurnalistams Sahelio regiono gubernatorius pulkininkas Salfo Kaborė.

Anksčiau buvo pranešta apie 10 žuvusiųjų.

Pasak vietos valdžios atstovų, teroristai sekmadienį per pamaldas atakavo protestantų bažnyčią Pansio kaime.

Tai jau ne pirmas dvasininko nužudymas šį mėnesį Burkina Faso šiaurėje. Vasario 10 d. grupė teroristų įsiveržė į Sebos miestą ir pagrobė iš pastoriaus namų septynis žmones. Po trijų dienų penki iš jų, taip pat ir dvasininkas, buvo rasti negyvi.

Nuo praėjusių metų pabaigos akivaizdžiai suaktyvėjo Sahelio regione veikiančios teroristinės grupuotės. Gyvenvietės ir vyriausybės kariuomenės pozicijos buvo atakuojamos Malyje, Nigeryje ir Burkina Fase. Specialistai pažymi, kad šie teroristinių grupių išpuoliai yra koordinuojami.

Pietų Karolinos įstatymų leidėjai pirmadienį 37 balsais prieš tris nutarė pašalinti iš valstijos parlamento komplekso konfederatų vėliavą, kurią Jungtinėse Valstijose daugiau žmonių pradėjo laikyti atgrasaus rasizmo simboliu po praeitą mėnesį įvykusių šaudynių vienoje juodaodžių bažnyčioje.

Nutarimas dėl vėliavos pašalinimo buvo lengvai priimtas valstijos Senate, bet dabar jis dar bus pateiktas svarstyti Atstovų rūmams, garsėjant visuomenės balsams, kad raudona vėliava su įstrižu mėlynu kryžiumi ir baltomis žvaigždėmis neturėtų būti iškelta prie Kapitolijaus rūmų valstijos sostinėje Kolumbijoje.

„Tai padaryti bus teisinga“, – sakė valstijos senatorius demokratas Vincentas Sheheenas (Vinsentas Šehinas) per diskusijas dėl šio prieštaringai vertinamo klausimo Pietų Karolinos parlamente, kuriame daugumą turi respublikonai.

Konfederatų karinė vėliava tapo emocingų debatų objektu po to, kai vienas jaunas baltųjų viršenybės šalininkas nušovė devynis juodaodžius maldininkus istorinėje afroamerikiečių bažnyčioje Čarlstono mieste.

Daugelis laiko tą Amerikos pilietinių karo laikų vėliavą, kurią dažnai naudoja įvairios ekstremistų grupuotės, neapykantos ir rasizmo simboliu, o ne regiono paveldu.

Tokios vėliavos jau buvo pašalintos iš Kapitolijaus teritorijos Alabamos sostinėje Montgomeryje, o keli didieji mažmeninės prekybos tinklai išėmė jas iš savo parduotuvių lentynų.

15 pastarųjų metų konfederatų vėliava buvo iškelta prie Konfederatų memorialo pievelėje priešais Kapitolijaus pastatą Pietų Karolinos valstijoje, kurioje 1861 metais pirmiausiai įsiplieskė pilietinis karas.

Raginimai ją pašalinti atsinaujino po birželio 17 įvykdyto išpuolio istorinėje Emanuel afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje Čarlstone. Tarp tos atakos aukų buvo vienas valstijos senatorius.

21 metų įtariamasis Dylannas Roofas (Dilanas Rufas), anksčiau internete buvo paskelbęs nuotraukų, kurioje jis matomas laikantis konfederatų vėliavą ir dėvintis antsiuvą su jos atvaizdu.

Pietų Karolinos gubernatorė Nikki Haley (Niki Heili), priklausanti Respublikonų partijos radikaliajai „Arbatėlės“ frakcijai, po šaudynių Čarlstone pasisakė už konfederatų vėliavos pašalinimą.

Pagal įstatymus, galutinis sprendimas šiuo klausimu priklauso Pietų Karolinos generaliniam susirinkimui, kurio abejuose rūmuose dominuoja respublikonai. Tikėtina, kad šis klausimas bus išspręstas iki įstatymų leidėjų vasaros atostogų pradžios vėliau šią savaitę.

Tuo tarpu ekstremistinė baltųjų viršenybės šalininkų organizacija Kukluksklanas (Ku Klux Klan, KKK), liūdnai pagarsėjusi dėl ilgiau negu šimtmetį vykdytos neapykantos ir teroro kampanijos prieš afroamerikiečius ir kitas mažumas, planuoja ateinančią savaitę surengti protestą, reikalaudama palikti konfederatų vėliavą prie Pietų Karolinos parlamento.

Kaip praneša žiniasklaida, KKK gavo leidimą liepos 18 dieną surengti 100–200 mitingą Valstijos rūmų teritorijoje Kolumbijoje.

Pietų Karolinos gubernatorė respublikonė Nikki Haley (Niki Heili) pirmadienį vadovavo pagrindinių JAV partijų raginimams pašalinti prieštaringai vertinamą Amerikos pilietinio karo konfederatų vėliavą iš valstijos Kapitolijaus po praeitą savaitę Čarlstono miesto istorinėje juodaodžių bažnyčioje surengtų pražūtingų šaudynių.

Šios JAV Pilietinio karo laikų vėliavos, kurią vieni laiko Amerikos pietų regione išliekančių rasistinių nuotaikų simboliu, o kiti – Pietų pasididžiavimo ir paveldo objektu, viešas demonstravimas tapo karštų diskusijų tema po žudynių Čarlstone.

Viename tinklalapyje, veikiausiai sukurtame įtariamo užpuoliko – 21 metų Dylanno Roofo (Dilano Rufo), buvo paskelbtas baltųjų viršenybės principą palaikantis manifestas, taip pat nuotraukos, kuriose tas jaunuolis matomas laikantis konfederatų vėliavą ir pistoletą.

„Šiandien savo valstijoje išgyvename vienybės momentą – be blogos valios – kad pasakytume, jog atėjo laikas pašalinti tą vėliavą iš Kapitolijaus teritorijos“, – N.Haley sakė per spaudos konferenciją, stovėdama tarp grupės respublikonų ir demokratų politinių lyderių.

„Praėjus 150 metų nuo Pilietinio karo pabaigos, šis laikas atėjo“, – pabrėžė ji, pridūrusi, kad ta vėliava „daugybę skaudina“.

Konfederatų vėliava nuolat būna iškelta Valstijos rūmų pievelėje prie paminklo žuvusiems konfederatams, o šis faktas jau daug metų kurstė ginčus Pietų Karolinoje.

Be to, po žudynių Čarlstone ta vėliava, kitaip negu JAV ir Pietų Karolinos valstijos vėliavos, nebuvo nuleista iki pusės stiebo. Toks žingsnis dar labiau pakurstė pyktį ir atgaivino judėjimą, reikalaujantį pašalinti konfederatų vėliavą iš valstijos Kapitolijaus teritorijos.

Didžiausias JAV mažmeninės prekybos tinklas „Walmart“ paskelbė pašalinsiantis iš savo parduotuvių visas prekes su konfederatų vėliavos atvaizdu, sakydamas, kad tokios prekės „netinkamai“ pateko į parduotuvių lentynas.

„Atėjo laikas konfederatų karo vėliavą pašalinti iš viešos vietos priešais valstijos Kapitolijų į vietą istorijoje – valstijos muziejų, Konfederatų muziejų“, – pareiškė Čarlstono meras demokratas Josephas Riley (Džozefas Railis).

„Konfederatų karo vėliava jau prieš daugybę metų buvo nusavinta kaip neapykantos simbolis“, – pridūrė J.Riley, argumentuodamas, kad šią vėliavą naudojo Kukluksklanas ir kiti judėjimai, nusistatę prieš „lygybę tarp rasių“.

Pietų Karolinai JAV Senate atstovaujantis afroamerikietis respublikonas Timas Scottas (Timas Skotas) pritarė, kad ta vėliava „simbolizuoja skausmą ir priespaudą“ tiems, kas jos nepalaiko.

„Atėjo laikas nuleisti šią vėliavą“, – pridūrė T.Scottas, kuris yra pirmasis JAV Pietų regionui atstovaujantis respublikonas Kongreso narys nuo Rekonstrukcijos laikotarpio, lydėjusio Pilietinį karą.

Praeitą savaitgalį keli tūkstančiai protestuotojų susirinko prie Pietų Karolinos parlamento pastato valstijos sostinėje Kolumbijoje, reikalaudami pašalinti konfederatų vėliavą.

Organizatoriai tą renginį vadino „apšilimu“ prieš dar didesnį protestą prie valstijos Kapitolijaus, planuojamą surengti liepos 4-ąją, minint JAV Nepriklausomybės dieną.

Iki pirmadienio paryčių daugiau negu 500 tūkst. žmonių pasirašė kairiosios pakraipos aktyvistų judėjimo MoveOn.org paskelbtą peticiją, reikalaujančią, kad ta vėliava būtų pašalinta.

Gali atrodyti keista, bet mūsų dienomis pagrindiniu konfederatų simboliu tapusi vėliava – tamsiai mėlynas Šv.Andriejaus kryžius su baltomis žvaigždėmis, pavaizduotas raudoname fone, tėra karinė vėliava. Oficialus pietinių valstijų simbolis, kurį secesininkai priėmė 1861 metais, yra vėliava, vadinama „Stars and Bars“ („Žvaigždės ir juostos“), panaši į tuometę JAV vėliavą.

Vadinamasis „Pietų kryžius“ (Southern Cross) faktiškai buvo sukurtas, kad pietiečių daliniai mūšio lauke nesupainiotų savo vėliavos su naudota abolicionistinių Šiaurės valstijų per 1861-1865 metų karą.

Šv.Andriejaus kryžius yra senas krikščioniškas simbolis, o ant jo išdėstytos žvaigždės simbolizuoja 13 tuomečių konfederatų valstijų.

Ilgainiui ta vėliava tapo platesniu simboliu: kai kuriems ji reiškė pietinių valstijų ir generolo Roberto E.Lee (Roberto E.Li) armijos karinę šlovę, kitiems – „žlugusį reikalą“ po Pietų pralaimėjimo ir baltaodžių pietiečių didvyriškumo, žiūrint pro pirštus į vergovės sistemą, kuri buvo konfederatų idėjinis pagrindas.

Šis simbolis įgijo aiškią rasistinę potekstę, kai tą vėliavą pradėjo naudoti ekstremistinis Kukluksklanas ir kai kurios kitos už rasių atskyrimą pasisakančios organizacijos.

Pietų Karolinoje istorinė juodaodžių bažnyčia, kurioje baltasis užpuolikas praeitą savaitę nušovė devynis afroamerikiečius, sekmadienį pirmąkart po tų žudynių surengė pamaldas, per kurias buvo jaudinamai pagerbtos aukos.

Keli šimtai maldininkų, kurių daugelis verkė, susirinko Emanuelio afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje per pamaldas, kurioms vadovavo atvykę dvasininkai, nes šių maldos namų vadovas buvo tarp nužudytųjų įtariamo baltųjų viršenybės šalininko.

Šios pamaldos suteikė sielvarto prislėgtam Čarlstono miestui, kuris kadaise buvo transatlantinės vergų prekybos sostinė Amerikoje, galimybę pabrėžti savo sėkmę nepasiduoti numanomoms užpuoliko pastangoms pakurstyti rasinę neapykantą.

Emanuelio bažnyčioje susirinkę žmonės tvirtino, kad prisipažinusiam užpuolikui – 21 metų Dylannui Stormui Roofui (Dilanui Stormui Rufui), gyvenusiam viename miestelyje netoli valstijos sostinės Kolumbijos, nepavyko sužlugdyti šios bendruomenės meilės ir tikėjimo dvasios.

„Jie buvo Viešpaties namuose, tyrinėdami Tavo žodį, melsdamiesi vienas su kitu“, – viešintis dvasininkas Johnas Gillisonas (Džonas Gilisonas) pareiškė iš sakyklos.

„Tačiau velnias taip pat įžengė. Ir velnias mėgino perimti valdžią, – pridūrė jis. – Ačiū Dievui, aleliuja, kad velnias nesugebėjo užvaldyti Tavo žmonių. Ir velnias negali užvaldyti tavo bažnyčios.“

Maldininkai išėjo į gatvę, kur per garsiakalbius buvo tiesiogiai transliuojamos dvi valandas trukusių pamaldų giesmės ir maldos, kurių klausėsi šimtai tikinčiųjų, susirinkusių prie bažnyčios kaitrią vasaros dieną.

Vėliau dieną daugiau negu 10 tūkst. žmonių susikibo rankomis ant 4 km ilgio Arthuro Ravenelio (Arturo Ravenelio) tilto, demonstruodami solidarumą su Emanuelio bažnyčios bendruomene.

„Dabar svarbios ne vien juodaodžių gyvybės. Svarbios visų gyvybės“, – sakė afroamerikiečių teisių organizacijos „Black Lives Matter“ lyderis Jay Johnsonas (Džėjus Džonsonas), kurio žodžius palydėjo garsūs sveikinimo šūksniai klausytojų minioje, kurią sudarė daugiausiai baltaodžiai.

Ant tilto išsirikiavusios „gyvosios grandinės“, sujungusios Čarlstoną ir viduriniosios klasės priemiestį Maunt Plezantą, dalyviai devyniomis tylos minutėmis pagerbė visas žudynių bažnyčioje aukas.

Išpuolis Emanuelio AME bažnyčioje, kuri yra vieni iš garsiausių afroamerikiečių maldos namų Jungtinėse Valstijose, buvo kruviniausias išpuolis prieš juodaodžių bažnyčią nuo pilietinių teisių judėjimo laikų.

Tarp šaudynių aukų, kurių amžius buvo nuo 26 iki 87 metų, buvo tos bažnyčios vyriausiasis pastorius – 41 metų Clementa Pinckney (Klementa Pinknis), kuris taip pat buvo pagarbą pelnęs Pietų Karolinos Senato narys, raginęs sugriežtinti ginklų kontrolės įstatymus.

Manoma, kad D.S.Roofas buvo sukūręs tinklalapį, kuriame buvo paskelbtas apie 2,5 tūkst. žodžių rasistinis manifestas prieš afroamerikiečius. Tame tinklalapyje taip pat buvo nuotraukų, kuriose tas jaunuolis matomas laikantis šaunamuosius ginklus ir Amerikos pilietinio karo konfederatų vėliavą, tapusią rasizmo simboliu, taip pat deginantis JAV nacionalinę vėliavą.

D.S.Roofas pabėgo po praeitą trečiadienį surengtų šaudynių ir buvo sučiuptas kitą dieną kaimyninėje Šiaurės Karolinoje. Jis laikomas vienutėje ir yra kaltinamas devynių žmonių nužudymu.

Baltaodis vyras, dalyvavęs pamaldose istorinėje Pietų Karolinos juodaodžių bažnyčioje, o po to nušovęs joje devynis žmones, buvo suimtas nesipriešindamas ketvirtadienį po visą naktį trukusių gaudynių, pranešė policija.

Jis apkaltintas devyniomis žmogžudystėmis, pranešė penktadienį miesto policija. Socialiniame tinkle „Twitter“ Čarlstono policija nurodė, kad 21-erių Dylannas Roofas (Dilanas Rufas) bus svarstomas 14 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku. Jis kaltinamas žmogžudyste bei ginklo turėjimu smurtinio nusikaltimo metu.

21 metų Dylannas Stormas Roofas (Dilanas Stormas Rufas) trečiadienio vakarą išbuvo apie valandą toje bažnyčioje Čarlstono miesto centre prieš nušaudamas šešias moteris ir tris vyrus, įskaitant tų maldos namų vyriausiąjį pastorių, sakė miesto policijos viršininkas Gregas Mullenas (Gregas Malenas). Vienas pilietis pastebėjo įtariamojo automobilį Šiaurės Karolinoje, už beveik keturių valandų kelio nuo nusikaltimo vietos.

Policijos viršininkas atsisakė komentuoti šios atakos motyvus, o Čarlstono meras Josephas P.Riley (Džozefas P.Railis) pareiškė, kad šios šaudynės yra „grynas koncentruotas blogis“.

Sukrėsti bendruomenės lyderiai ir politikai smerkė išpuolį Emanuel afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje. JAV generalinė prokurorė Loretta Lynch (Loreta Linč) sakė, kad Teisingumo departamentas pradėjo tyrimą dėl nusikaltimo iš neapykantos.

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), asmeniškai pažinojęs nužudytą pastorių Clementą Pinckney (Klementą Pinknį), kuris taip pat buvo Pietų Karolinos Senato narys, sakė, kad tokios šaudynės turi liautis.

„Kažkuriuo momentu mūsų šalis turės atsižvelgti į faktą, kad tokio pobūdžio masinis smurtas nevyksta kitose pažangiose šalyse“, – pareiškė jis.

41 metų C.Pinckney buvo vedęs dviejų vaikų tėvas, 19 metų dirbęs Pietų Karolinos teisėkūros institucijose. Jis tapo jauniausiu valstijos Atstovų Rūmų nariu, kai buvo išrinktas kaip Demokratų partijos kandidatas, būdamas 23 metų.

D.S.Roofas ketvirtadienį nesutiko būti išduotas Pietų Karolinai ir buvo nuvestas į laukiantį policijos automobilį, dėvėdamas neperšaunamą liemenę, grandinėmis sukaustytomis kojomis ir už nugaros surakintomis rankomis. Ketvirtadienio popietę jis buvo įsodintas į lėktuvą ir išskraidintas iš Šiaurės Karolinos, nurodė pareigūnai.

Čarlstono policija ketvirtadienį savo „Twitter“ pranešime nurodė, kad suimtasis laukia teismo posėdžio, kuriame bus svarstoma galimybė paleisti jį už užstatą.

D.S.Roofo vaikystės draugas Joey Meekas (Džojis Mikas) kreipėsi į Federalinį tyrimų biurą (FTB), kai atpažino jį apsaugos vaizdo kameros įraše. Jį atpažinti padėjo dėmėtas džemperis, kurį tas jaunuolis dėvėjo žaisdamas kompiuterinius žaidimus konsole „Xbox“ jų namuose.

J.Meekas sakė, kad D.S.Roofas neseniai pasinaudojo per gimtadienį padovanotais pinigais ir nusipirko pistoletą „Glock“. Kai jiedu kartu gėrė prieš kelias savaites, D.S.Roofas pradėjo plūsti juodaodžius ir užsiminė parengęs kažkokį „planą“, pasakojo jo draugas.

J.Meekas nepateikė detalių apie tą planą, bet tvirtino, kad tąsyk buvo pakankamai įbaugintas, todėl paėmė pistoletą iš D.S.Roofo automobilio ir paslėpė jį savo namuose iki kitos dienos.

D.S.Roofas jau anksčiau buvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį. Teismo dokumentai rodo, kad jam buvo iškelta byla dėl nusižengimo, susijusio su narkotikais, o anksčiau jam buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto įsibrovimo į teritoriją.

Jaunuolis nevengė demonstruoti su rasizmu siejamų simbolių: jis pozavo prie savo automobilio su Amerikos pilietinio karo konfederatų vėliava ir vilkėdamas striukę su antsiuvais, vaizduojančiais Rodezijos (dabartinės Zimbabvės) bei apartheido laikų Pietų Afrikos Respublikos vėliavas.

J.Meekas sakė, kad vidurinėje mokykloje jiedu buvo geriausi draugai, bet vėliau kelerius metus nebendravo, kol D.S.Roofas vėl atsirado prieš kelias savaites.

„Visiškai netikėtai jis pradėjo kalbėti apie rasę. Jis pradėjo kalbėti apie Trayvoną Martiną (Treivoną Martiną)“ – afroamerikietį, 2012 metais nušautą Floridoje per rasinį atspalvį turintį incidentą, J.Meekas pasakojo naujienų agentūrai „The Associated Press“ ketvirtadienį, po to, kai buvo apklaustas pareigūnų.

„Jis sakė, kad juodieji užvaldo pasaulį. Kad kažką reikia daryti dėl baltosios rasės. Jis sakė norintis baltaodžių ir juodaodžių segregacijos. Aš pasakiau, kad taip neturėtų būti, bet jis toliau apie tai kalbėjo“, – nurodė J.Meekas.

Šios šaudynės atgaivino skausmingus prisiminimus apie kitas atakas. Juodaodžių bažnyčios tapdavo sprogdinimų taikiniais praeito amžiaus 7-ame dešimtmetyje, kai jos tapdavo afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo centrais. 10-ame dešimtmetyje pietinėse valstijose nusirito juodaodžių bažnyčių padegimų banga, taip pat įvykdavo šaudynių.

1816 metais įkurtos Emanuel AME bažnyčios kongregacijos istorija taip pat buvo niūri: jos įkūrėjas Denmarkas Vesey (Denmarkas Vesis) buvo pakartas 1822-aisiais, kai buvo įtartas mėginęs organizuoti vergų sukilimą. Baltieji žemvaldžiai keršydami sudegino jo bažnyčią, todėl tikintieji iki Pilietinio karo pabaigos buvo priversti melstis slapta.

Naujausios šaudynės Pietų Karolinoje „turėtų būti perspėjimas mums visiems, kad mūsų visuomenėje egzistuoja problema“, sakė valstijos Atstovų Rūmų narys demokratas Wendellas Gilliardas (Vendelas Gilardas), kurio rinkimų apygardoje yra ta bažnyčia.

„Mūsų šalyje yra rasių problema. Mūsų šalyje yra ginklų problema. Turime skubiai imtis dėl jų veiksmų“, – pabrėžė jis.

Šis išpuolis buvo įvykdytas praėjus dviem mėnesiams po incidento, kai neginkluotas juodaodi Walteris Scottas (Volteris Skotas) buvo nušautas baltaodžio policininko kaimyniniame Šiaurės Čarlstone. Tas įvykis išprovokavo didelius protestus ir pabrėžė regione tvyrančią rasinę įtampą.

W.Scottą nušovęs pareigūnas laukia teismo dėl žmogžudystės, o ši byla paskatino Pietų Karolinos įstatymų leidėjus prastumti įstatymą, padėsiantį visoms valstijos policijos agentūroms apsirūpinti vaizdo kameromis, įrašinėjančiomis visus pareigūnų veiksmus.

Pietų Karolinoje baltaodis užpuolikas trečiadienio vakarą nušovė mažiausiai devynis žmones istorinėje juodaodžių bažnyčioje Čarlstono miesto centre, pranešė vietos policijos viršininkas.

Įtariamasis pradėjo šaudyti tik praėjus beveik valandai po to, kai jis atėjo į tuos maldos namus, nurodė Čarlstono miesto policijos viršininkas Gregas Mullenas (Gregas Malenas).

Įtariamasis, kuris buvo apibūdintas kaip maždaug 21 metų baltaodis, yra „labai pavojingas asmuo“, pažymėjo G.Mullenas ir pridūrė, kad policijai nežinoma, ar kas nors buvo užpultas to vyro už bažnyčios teritorijos.

„Bažnyčios viduje buvo aštuoni žuvę žmonės. Du žmonės buvo išvežti (į ligoninę). Vienas iš jų mirė. Šiuo metu yra devynios šio atgrasaus nusikaltimo aukos“, – sakė žurnalistams Čarlstono policijos viršininkas Gregory Mullenas (Gregoris Malenas).

G.Mullenas nenurodė, ar kruvino incidento metu bažnyčioje buvo jos dabartinis pastorius ir valstijos senatorius Clementa Pinckney (Klementa Pinknis).

Tačiau NBC News pranešė, kad 41 metų C.Pinckney žuvo per išpuolį.

Policijos viršininkas sakė, kad kai kurie žmonės liko gyvi, bet neįvardijo jų skaičiaus.

G.Mullenas pridūrė, kad šios šaudynės, įvykusios per maldos susirinkimą, yra „nusikaltimas iš neapykantos“.

„Manau, jog tai nusikaltimas iš neapykantos“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

„Vienintelė priežastis, dėl kurios kas nors galėtų įžengti į bažnyčią ir šaudyti į besimeldžiančius žmones, yra neapykanta“, – jam antrino Čarlstono meras Josephas P.Riley (Džozefas P.Railis).

Šaudymas įvyko apie 21 val. vietos (ketvirtadienį 4 val. Lietuvos) laiku Emanuelio afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje. Bažnyčios tinklalapyje nurodoma, kad ji yra seniausi tokio pobūdžio maldos namai JAV pietinėse valstijose.

„(Mano šeima) ir aš meldžiamės už aukas ir šeimas, paliestas šio vakaro beprasmiškos tragedijos Emanuelio AME bažnyčioje“, – rašoma Pietų Karolinos gubernatorės Nikki Haley (Niki Hali) pareiškime.

„Dar nežinome visų detalių, bet žinome, kad niekada nesuprasime, kas gali motyvuoti žmogų įžengti į vienus iš mūsų maldų namų ir atimti gyvybę kitiems“, – pridūrė ji.

Čarlstono policijos departamentas nurodė, kad įtariamasis buvo švariai nusiskutęs baltaodis apie 21 metų vyras. Iki ketvirtadienio vidurnakčio (7 val. Lietuvos) laiku jis dar nebuvo sučiuptas.

Vietos televizija „ABC4 News“ sakė, kad policija taip pat tiria tikėtiną sprogdinimo grėsmę.

Šis išpuolis buvo įvykdytas praėjus dviem mėnesiams po incidento, kai neginkluotas juodaodi Walteris Scottas (Volteris Skotas) buvo nušautas baltaodžio policininko kaimyniniame Šiaurės Čarlstone. Tas įvykis išprovokavo didelius protestus ir pabrėžė regione tvyrančią rasinę įtampą.

Juodaodį nušovęs pareigūnas buvo apkaltintas žmogžudyste, o ši byla paskatino Pietų Karolinos įstatymų leidėjus prastumti įstatymą, padėsiantį visoms valstijos policijos agentūroms apsirūpinti vaizdo kameromis, įrašinėjančiomis visus pareigūnų veiksmus.

Po trečiadienio vakarą įvykusių šaudynių grupė vietos dvasininkų susirinko bendrai maldai, sustoję ratu gatvėje.

Bendruomenės renginių organizatorius Christopheris Casonas (Kristoferis Keisonas) sakė neabejojantis, kad šaudynių motyvas buvo rasinis.

„Man jau labai įgriso žmonės, sakantys man, kad neturiu teisės pykti, – sakė Ch.Casonas. – Dabar esu labai įpykęs.“

Aktyvistas pridūrė, kad dar prieš balandį įvykusį incidentą, nusinešusį W.Scotto gyvybę, jis dalyvavo bendruomenės susitikimuose su policija ir vietos lyderiais, siekiant užmegzti geresnius ryšius.

Emanuelio AME bažnyčia yra istorinė afroamerikiečių bažnyčios šaknys siekia 1816 metus, kai kelios kongregacijos atskilo nuo Čarlstono metodistų episkopalinės bažnyčios.

Vienas iš jos įkūrėjų, Denmarkas Vesey (Denmarkas Vesis), 1822 metais mėgino organizuoti vergų sukilimą. Jis buvo sučiuptas, o baltieji žemvaldžiai keršydami sudegino jo bažnyčią. Šios konfesijos tikintieji iki Amerikos pilietinio karo pabaigos buvo priversti melstis slapta.

Čarlstonas dar yra vadinamas Šventuoju miestu dėl daugybės jame esančių bažnyčių ir istoriškai susiklosčiusios imigrantų etninių grupių mozaikos, lemiančios didelę konfesijų įvairovę šiame pietiniame Atlanto vandenyno pakrantės mieste.

Už Jungtinių Valstijų ribų Čarlstono vardą labiausiai garsina praeito amžiaus 3-ame dešimtmetyje išpopuliarėjęs šokis.

Nigerijos neramumų krečiamuose šiaurės rytuose įtariamiems ginkluotiems „Boko Haram“ islamistams atakuojant virtinę bažnyčių, žuvo daugiau nei 50 žmonių, pirmadienį pranešė Borno valstijos vyriausybės pareigūnas.

„Kol kas turime 54 žuvusiuosius“, – sakė pavardės nenorėjęs skelbti pareigūnas apie išpuolius keturiose gyvenvietėse netoli Čiboko, kur balandžio mėnesį „Boko Haram“ kovotojai pagrobė daugiau nei 200 mokyklinio amžiaus mergaičių.

Čiboko vietos lyderis, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, jog gyventojai aplinkiniuose krūmynuose rado mažiausiai 47 žmonių kūnus, tačiau žuvusiųjų paieškos tęsiamos ir skaičius gali būti patikslintas.