Gynybos ministras Diego Molano (Diegas Molanas) žurnalistams sakė, kad trys numanomi užpuolikai buvo suimti.
„Aišku, kad ši ataka prieš prezidentą... buvo planuota iš Venesuelos“, – pridūrė jis.
Birželio 25 dieną I. Duque sraigtasparnis buvo apšaudytas – veikiausiai iš šautuvų – kai iš Sardinatos skridęs orlaivis artėjo prie Kukutos oro uosto.
I. Duque tąsyk skrido su D. Molano, vidaus reikalų ministru Danieliu Palaciosu (Danieliu Palasjosu) ir kitais pareigūnais.
Niekas iš buvusių sraigtasparnyje žmonių nenukentėjo, bet prezidentūros paskelbtose nuotraukose matyti, kad buvo apgadinta orlaivio uodega ir pagrindinio sraigto mentė.
Vienas iš sulaikytųjų dėl šio išpuolio yra Andresas Fernando Medina (Andresas Fernandas Medina) – tarnybą baigęs Kolumbijos kariuomenės kapitonas, „parengęs šį planą ir jį įgyvendinęs“, ketvirtadienį sakė generalinis prokuroras Francisco Barbosa (Fransiskas Barbosa).
Tyrėjai nurodė radę netoli atakos vietos du Venesuelos kariuomenės Kalašnikovo automatus.
Dešimčia dienų anksčiau tame pačiame regione per ataką prieš vieną kariuomenės bazę buvo sužeisti 44 žmonės.
„Už šių dviejų aktų stovi FARC disidentų 33-iasis frontas“, – pažymėjo F. Barbosa.
Be A. F. Medinos ir jo numanomų bendrininkų per I. Duque sraigtasparnio apšaudymą, tarnybos taip pat suėmė septynis kitus žmones, siejamus su ataka prieš karinę bazę.
Visi šie asmenys buvo sulaikyti netoli sienos su Venesuela, kur aktyviai veikia partizanai, nesutikę laikytis 2016 metais Kolumbijos vyriausybės ir FARC sudarytos taikos sutarties. Šie kovotojai dalyvauja susirėmimuose, varžydamiesi dėl narkotikų kontrabandos maršrutų su ginkluotomis grupuotėmis ir ELN – paskutine aktyviai tebeveikiančia Kolumbijos marksistų partizanų grupe.
I. Duque jau ne kartą kaltino Venesuelos prezidentą socialistą Nicolas Maduro (Nikolą Madurą) priglaudžiant savo šalyje FARC disidentus ir ELN kovotojus.
Ketvirtadienį D. Molano pareiškė, kad „Maduro regime toliau teikia prieglobstį teroristams, ir iš ten planuojamos atakos prieš Kolumbijos institucijas“.
Abi kaimynės diplomatinių santykių nebepalaiko nuo 2019 metų, kai Kolumbija prisidėjo prie šalių, nepripažinusių N. Maduro ginčijamo perrinkimo.
Šių šalių bendros sienos ilgis yra apie 2,2 tūkst. kilometrų.
Kolumbija yra didžiausia pasaulyje kokaino gamintoja. Šiuo metu smurtas šioje šalyje yra suintensyvėjęs labiausiai nuo 2016 metų taikos sutarties pasirašymo.
