Renginio metu bus sugrįžta į tas dienas, kai prieš 80 metų Lietuvos krepšinio rinktinė pirmą kartą pasidabino Europos krepšinio čempionų aukso medaliais, o Lietuvą užliejo pirmoji krepšinio karštligė. Paroda veiks iki 2018 m. sausio 28 d., o knygą ir filmą bus galima įsigyti su autoriaus autografu. Renginį ves sporto žurnalistas Mantas Krasnickas.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Leonas Karaliūnas meilę krepšiniui išreiškė parašydamas ir išleisdamas per dvidešimt fotoalbumų ir knygų apie Joniškį, Žagarę, sportininkus, garsinančius Lietuvą ir Joniškio kraštą. Jis nuolat rengia  asmenines nuotraukų parodas, renginius, nuoširdžiai bendrauja ir bendradarbiauja su nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis.

L. Karaliūnas pirmąją dokumentų ir fotografijų parodą apie II Europos krepšinio čempionatą Rygoje atidarė 2017 m. liepos 6 d. Joniškyje. Autorius pristatė sukurtą dokumentinį filmą „Pirmieji čempionai“ bei iliustruotą leidinį „Pirmieji čempionai: II Europos krepšinio čempionatas: faktai ir skaičiai“. Pristatymai jau įvyko Rygoje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje.

Dokumentiniame filme ir iliustruotame leidinyje pasakojama apie 1937 m. Europos krepšinio čempionatą Rygoje, kovas ir emocijas, Lietuvos krepšininkų laimėjimus, tapus II Europos krepšinio čempionato nugalėtojais. Knygelėje išsamiai aprašomas mūsų krepšininkų pergalingas grįžimas su iškovotu laimėjimu namo į Lietuvą, jų susitikimai Joniškyje, Šiauliuose, Radviliškyje, Kėdainiuose, Kaune ir kitur.

Renginį organizuoja Istorinė prezidentūra, Joniškio krepšinio muziejus ir VDU Menų fakulteto „Meno projektų valdymo“ kurso magistrantės.

Istorinėje Lietuvos prezidentūroje Kaune šiandien pradeda veikti atnaujinta ekspozicija apie pirmosios Lietuvos respublikos prezidentus ir prezidento instituciją.

Ekspozicija, kurios atnaujinimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, pritaikyta vaikams ir jaunimui, todėl joje daug dėmesio skiriama interaktyviosioms edukacinėms veikloms ir žaidimams.

Didžiausias lankytojų laukiantis iššūkis – Nepriklausomos Lietuvos simbolis J. Zikaro skulptūra „Laisvė“, kurią reikia sudėlioti iš 65 plytų. Kiekviena plyta – tam tikras pirmosios Lietuvos rRespublikos laikotarpio įvykis. Vieni įvykiai fundamentalūs, tokie kaip Nepriklausomybės paskelbimas, prezidento institucijos ar Lietuvos universiteto įkūrimas, tačiau prie kai kurių kitų teks gerokai pasukti galvą. Kada moterims suteikta balsavimo teisė, kada atidaryta M.K. Čiurlionio galerija ar pirmą kartą paminėta Motinos diena? Istorijos vadovėliuose apie tai nerašoma, tačiau kiekvienas įvykis besikuriančiai jaunai valstybei buvo be galo svarbus.

Atnaujintoje ekspozicijoje taip pat pristatomas lemtingas paskutinysis Ministrų kabineto ir aukščiausių kariuomenės vadų posėdis, prezidento rūmuose įvykęs 1940 m. naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją. Situacijos beviltiškumą ir įtampą, tvyrojusią viso posėdžio metu, perteikia netikėtai suskambęs telefonas ir grėsmingas sovietų ultimatumas, skambantis ragelį išdrįsusiam pakelti lankytojui.

Naujoji ekspozicija pritaikyta vaikams ir jaunimui, tačiau spalvingas terminalo ekranas traukia visų žvilgsnius. Terminale gausus informacijos pasirinkimas: prezidentų nuotraukų galerijos, istoriniai filmai apie tarpukario Kauną, prezidentą Antaną Smetoną, įžymias tarpukario Lietuvos moteris, 1938 metų Lietuvos tautinę olimpiadą, oficialiąją ir neoficialiąją diplomatiją Kaune. Visa tai galima žiūrėti dideliame TV ekrane toje pačioje ekspozicijoje. Tačiau galima pradėti ir nuo žaidimų, į kuriuos įsisukus nesunku pamesti laiko giją. Penkios viena už kitą sunkesnės dėlionės, žaidimas „Pažink Prezidentus“ ir trys žaidimai „Prezidento kabinete“ – „Sudėliok Prezidento daiktus“, „Prezidento svečiai“ ir „Prezidentai skaito spaudą“ – abejingų turėtų nepalikti. Nupiešti talentingo dailininko Artur Širin ir „Terra media“ programuotojų sukurti žaidimai suteikia didelį pasitenkinimą juos įveikusiems žaidėjams.

Planuodama ekspoziciją jos rengimo komanda siekė sukurti tam tikrą pridėtinę ekspozicijos vertę – kažką, ką lankytojas galėtų išsinešti ir kuo galėtų pasinaudoti. Taip gimė Prezidentinio maršruto idėja. Kaune yra daugybė vietų, kuriose lankėsi visi trys pirmosios Lietuvos respublikos prezidentai. Tačiau vieną saulėtą rudens dieną apėjusios visus galimus objektus keturios muziejininkės į savo darbo vietą grįžo gerokai pavargusios, todėl užjausdamos visus būsimus keliautojus šiuo maršrutu sumažino objektų skaičių iki 23. Taip išsigrynino Prezidentinis maršrutas, prasidedantis Istorinėje prezidentūroje, o pasibaigiantis prie senosios Kauno sporto halės. Jo trukmė – maždaug 3 valandos pėsčiomis. Visą informaciją apie maršrutą galima rasti www.istorineprezidentura.lt, muziejaus "Facebook" paskyrojeį. Keliautojų Prezidentiniu maršrutu laukia puikus atlygis – Prezidentinis turas su gidu po Istorinę prezidentūrą. Keliautojui tereikia nusifotografuoti prie kiekvieno iš maršrute nurodytų objektų ir atsiųsti visas nuotraukas į info@istorineprezidentura.lt (kiekvienoje nuotraukoje turi būti aiškiai identifikuojamas maršruto objektas ir, žinoma, pats keliautojas). Atsiuntusiesiems savo kelionės fotoreportažą beliks sulaukti pakvietimo į Prezidentinį turą. Į šį turą Istorinėje prezidentūroje galima pasikviesti iki 10 draugų ir artimųjų.

Atnaujinant ekspoziciją daugiau kaip pusmetį intensyviai dirbo Istorinės prezidentūros komanda.  Ekspozicijoje panaudota medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Istorinės prezidentūros, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų, taip pat iš kitų Lietuvos muziejų bei privačių asmenų.