„Šiuo metu mes matome, kad maždaug 30 žmonių per dieną praneša, kad planuoja išvykti, bet nebūtinai visi praneša. Turime Migracijos departamente fiksuotą skaičių, kad maždaug 540 asmenų yra pranešusių, kad išvyksta“, – antradienį LRT sakė A. Bilotaitė.

Pasak jos, maždaug pusė pranešusių apie išvykimą teigia grįžtantys namo, likusieji vyksta į kitas valstybes. 

„Viena grupė – apie pusė – informavo, kad išvyksta namo, į Ukrainą, tai reiškia, kad žmonės jau jaučia, kad gali sugrįžti. Kita dalis žmonių informavo, kad pasirenka kitas šalis“, – kalbėjo ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, Europos Sąjungoje kol kas nėra bendro ukrainiečių registro, jį ketinama sukurti gegužės pabaigoje. Tai, pasak jos, leistų matyti „realią situaciją“, kiek pabėgėlių yra užsiregistravę tik vienoje šalyje, o kiek – keliose, nes „tokių situacijų gali būti“.

Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios atvyko per 51 tūkst. pabėgėlių, beveik 21 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.

„Šiandien savo noru išvyksta iš Lietuvos keturi asmenys“, – per spaudos konferenciją sakė A. Bilotaitė.

Pasak jos, šie žmonės yra Irako piliečiai.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigė, jog visi išvykstantieji į Lietuvą pateko liepą. Pasak jos, artimiausiu metu taip pat planuojamas dar vieno migranto išvykimas.

Savo noru išvykstant iš Lietuvos, migrantams nuperkamas bilietas, gali būti skiriama 300 eurų parama.

Anksčiau skelbta, jog iš Lietuvos savo noru kol kas išvyko vienas irakietis.

Ministrė taip pat teigė, kad neteisėtos migracijos situacija pasienyje stabilizuojasi. Pasak A. Bilotaitės, neįleistų į Lietuvą migrantų skaičių vertinti yra sudėtinga, nes kai kurie žmonės į šalį bando patekti ne vieną kartą.

„Gal galime vertinti daugiau kartais. (...) Tai skaičius yra virš 1,5 tūkstančio. Taip pat labai svarbu paminėti, kad, analizuojant tam tikrų šalių, iš kurių neteisėta migracija vyksta, socialinius tinklus, mes matome naują tendenciją, kad siunčiama aiški žinia ir siūloma nesirinkti šito kelio, kadangi jis yra sudėtingas, sudėtingos sąlygos, siūloma pasirinkti kitas kryptis“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Tuo metu dėl humanitarinių priežasčių vien šią savaitę įleisti devyni asmenys.

Be kita ko, ministrė A. Bilotaitė taip pat akcentavo, kad, reaguojant į provokacijas iš Baltarusijos, didinamos pajėgos pasienyje.

„Esame pasiruošę bet kokioms provokacijoms. Taip pat yra įkurtas Jungtinis situacijų centras, jame dirba visos teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, kurios yra reikalingos šiame procese, suvaldant migracijos krizę“, – dėstė A. Bilotaitė.

Pasak jos, šis centras dirbą visą parą, „teikia reikiamą informaciją, siūlo galimus sprendimus“.

Tikisi palankaus ES sprendimo dėl finansavimo

A. Bilotaitė taip pat teigė, kad trečiadienį ES vidaus reikalų ministrų susitikime su kolegomis aptarė migracijos krizę ir galimą Bendrijos finansavimą fizinio barjero statyboms.

„Ši siena yra išorinė ES siena. Tam, kad užtikrintume jos apsaugą, mums reikalinga finansinė pagalba. Vertinant, kokios yra galimybės, vertinu optimistiškai. Manau, kad yra labai realu, kad mes – žingsnis po žingsnio – pasieksime, jog europiniame lygmenyje bus priimtas sprendimas ir galėsime tikėtis finansavimo fizinio barjero statybai“, – kalbėjo ministrė.

Ji teigė, kad taip pat aptarta būtinybė keisti ES teisės aktus, susijusius su migracijos politika. Anot jos, šiuo pokyčius turėtų inicijuoti Europos Komisija.

„Europos Komisija turi imtis teisėkūros pokyčių“, – aiškino vidaus reikalų ministrė.

Siekdama stabdyti migraciją, Lietuva pasienyje su Baltarusija planuoja pastatyti keturių metrų aukščio vielinę tvorą su pjaunančia viela ant viršaus. Pirminiais skaičiavimais, tai kainuos apie 152 mln. eurų.

VSAT: apgyvendintų užkardose migrantų mažėja

Migrantų, apgyvendintų pasienio užkardose, mažėja, tačiau jų likę dar apie 1 tūkst., teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas.

„Nuo šio pirmadienio atidaryta konteinerinė stovykla pasieniečių mokykloje, po truputį keliame žmones ten ir situacija gerėja, nors dar yra daug žmonių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

A. Montvydo teigimu, šiuo metu užkardose likę apie 1 tūkst. migrantų, anksčiau jų buvo apie 1,4 tūkstančio.

Rugpjūčio pradžioje VSAT padaliniai buvo perpildyti migrantais, dalis pasieniečių dėl to negalėjo atlikti tiesioginių savo funkcijų.

Šiuo metu užsieniečiai perkeliami į konteinerinius namelius šalia pasieniečių mokyklos Medininkuose.

Šiemet Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirto daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.