G. Meloni kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) triumfavo 2022 metų rugsėjį vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose ir tikisi pakartoti sėkmę per Europos Parlamento rinkimus, kurie Italijoje vyks birželio 8–9 dienomis.

„Esame posūkio taške ir tai tarsi savotiškas referendumas tarp dviejų priešingų Europos vizijų“, – pareiškė ji tūkstančiams šalininkų, susirinkusių į mitingą Romos centre.

„Europos Sąjunga (ES) turi būti nacionalinių valstybių partnerė, o ne superstruktūra, kuri dusina nacionalines valstybes.“

Valandą trukusioje kalboje, kurią G. Meloni sakė mitingo dalyviams stovėdama priešais plakatą su užrašu: „Su Giorgia Italija keičia Europą“, ji dėstė, kad dabar atėjo laikas panašiems pokyčiams visoje Europos Sąjungoje.

„Turime aiškų tikslą... sukurti dešiniųjų vyriausybę ir Europoje ir galutinai pasiųsti į opoziciją kairiuosius, kurie per visus šiuos metus padarė tiek daug žalos mūsų žemynui“, – sakė ji.

Esame posūkio taške ir tai tarsi savotiškas referendumas tarp dviejų priešingų Europos vizijų.

Ji priekaištavo ES, kad ji per daug dėmesio skiria reguliavimui, ir kaltino ją tapus „rojumi biurokratams“ bei „pragaru tiems, kurie užsiima verslu“.

Apklausos rodo, kad Europos kraštutinių dešiniųjų partijos per ES balsavimą sustiprins pozicijas, nors tebemanoma, kad pagrindinės partijos vis dar bus priekyje.

G. Meloni vadovauja vienai iš dviejų kraštutinių dešiniųjų frakcijų parlamente – Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai (ECR).

Antroji yra Identiteto ir demokratijos frakcija, kuriai priklauso Prancūzijos Marine Le Pen (Marin Le Pen) „Nacionalinis sambūris“. Šiai frakcijai anksčiau priklausė ir Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), tačiau neseniai iš jos buvo pašalinta.

Frakcijų nuomonės ypač išsiskyrė dėl požiūrio į Rusiją: G. Meloni ECR tvirtai remia Ukrainą, kuri ginasi nuo įsiveržusių Maskvos pajėgų.

Pasak Italijos žiniasklaidos, ketvirtadienį per pokalbį telefonu su valstybės vadovu Volodymyru Zelenskiu G. Meloni pranešė, kad Italijai pirmininkaujant G7 dėmesio centre bus Rusijos agresija prieš kaimyninę šalį.

Italija nuo metų pradžios perėmė pirmininkavimą G7, kitos narės yra JAV, Vokietija, Kanada, Didžioji Britanija, Japonija ir Prancūzija.

Po skambučio V. Zelenskis padėkojo G. Meloni už paramą, taip pat ir Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES). Valstybės vadovas socialinėje platformoje X pranešė per pokalbį pateikęs informaciją ir apie pastarojo meto Rusijos atakas. „Esu dėkingas Italijai ir asmeniškai Giorgiai už norą toliau stiprinti Ukrainos oro skydą“, – parašė V. Zelenskis ir pridūrė, jog „papildoma oro gynyba gelbsti gyvybes ir palaiko normalų gyvenimą mūsų miestuose“.

Ukraina ginasi nuo Rusijos karinės invazijos jau beveik dvejus metus. Gruodžio viduryje ES sutiko pradėti su Kyjivu derybas dėl narystės.

Per 36 valandas Emilijos-Romanijos regione iškrito šešių mėnesių lietaus norma, o ten kilę potvyniai apibūdinami kaip didžiausi per šimtmetį.

Šaltinis sakė, kad G. Meloni išvyks iš aukščiausiojo lygio susitikimo šeštadienio vakarą, nors derybos oficialiai baigsis sekmadienį.

Jau paskelbtas galutinis komunikatas, o G. Meloni taip pat susitiko su netikėtu aukščiausiojo lygio susitikimo svečiu – Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Japonijos mieste susirinkę lyderiai pasiūlė savo paramą G. Meloni, kuri per derybas pasidalijo nelaimės vaizdais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) tviteryje parašė, kad Prancūzija yra „pasirengusi suteikti visokeriopą naudingą pagalbą“.

Abu lyderiai Romos centre susitiko atokiau nuo žiniasklaidos, o po daugiau nei valandą trukusio susitikimo E. Macronas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime pažadėjo dirbti drauge palaikant „dialogą ir ambicingai“.

G. Meloni vadovaujama neofašistinių šaknų turinti partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – laimėjo rugsėjo 25-osios visuotinius rinkimus.

Jos ministrų kabinetas yra labiausiai į politinio spektro dešinę nutolusi italų vyriausybė nuo Antrojo pasaulinio karo ir į valdžią ateina sparčiai augant infliacijai bei tvyrant energetikos krizei, susijusiai su Rusijos invazija į Ukrainą.

Tačiau jos koalicijoje, kuriai priklauso Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ (it. Lega) ir buvusio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) dešinioji partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia), jau tvyro įtampa.

Praėjusią savaitę G. Meloni buvo priversta pakartoti, kad remia Ukrainą ir Vakarų sankcijas Rusijai, po to, kai S. Berlusconi buvo įrašytas ginantis Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną.

„Turime būti vieningi, šalis susiduria su ekstremaliomis situacijomis. Turime dirbti išvien“, – sakė 45-erių premjerė savo pirmajame vyriausybės posėdyje sekmadienį.

Perspektyva, kad trečiai pagal dydį euro zonos ekonomikai vadovaus euroskeptiška, populistinė vyriausybė, sukėlė Italijos sąjungininkų, ypač Europos Sąjungoje, susirūpinimą.

Tačiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad šeštadienį turėjo „gerą pirmąjį pokalbį“ su G. Meloni ir sakė, kad tikisi „konstruktyvaus bendradarbiavimo“.

„Draugiškos ir vaisingos“

G. Meloni biuras sekmadienio derybas su E. Macronu apibūdino kaip neoficialias, bet „draugiškas ir vaisingas“, kuriose kalbėta apie būtinybę skubiai imtis bendrų veiksmų dėl didelių sąskaitų už energiją, paramos Ukrainai ir migracijos.

„Meloni ir Macronas sutarė dėl noro toliau bendradarbiauti sprendžiant pagrindinius bendrus iššūkius Europos lygmeniu ir atsižvelgiant į abipusius nacionalinius interesus“, – sakoma pareiškime.

E. Macrono biuro pareiškime derybos apibūdintos kaip „pragmatiškos ir konstruktyvios“, bet, taip pat, „atviros“.

E. Macrono padėjėjai iki pat paskutinės minutės atsisakė patvirtinti susitikimą su G. Meloni, kuris įvyko per iš anksto suplanuotą kelionę į Romą ir Vatikaną.

Savo tviterio žinutėje, prie kurios pridėta jo ir G. Meloni nuotrauka ant stogo sutemus, E. Macronas pabrėžė, kad abi šalys, kaip europiečiai, kaimynai ir draugai, turi ir toliau dirbti kartu.

Tačiau E. Macrono aplinka leido suprasti, kad vertins G. Meloni veiksmus.

Kiek anksčiau E. Macronas pasidalijo darbą baigusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi (Marijaus Dragio) nuotrauka su prierašu „Grazie (ačiū), Mario“.

Siekia nuraminti partnerius

Sekmadienį G. Meloni susitiko su M. Draghi, buvusiu Europos Centrinio Banko (ECB) vadovu, nuo 2021-ųjų vasario stovėjusiu prie Italijos vyriausybės vairo, simboliškam valdžios perdavimui.

Per ceremoniją Romoje ji pusantros valandos privačiai kalbėjosi su M. Draghi, o po to jis simboliškai perdavė G. Meloni nedidelį varpelį, naudojamą per ministrų kabineto debatus.

G. Meloni pastaruoju metu vis stengėsi įtikinti būgštaujančius investuotojus ir susirūpinusį Briuselį, kad jos partijos istoriniai ryšiai su Italijos diktatoriaus Benito Mussolini (Benito Musolinio) šalininkais liko praeityje.

Kaip vienintelė reali opozicija M. Draghi vadovaujamai nacionalinės vienybės vyriausybei, G. Meloni partija pritraukė nusivylusius rinkėjus ir per praėjusį mėnesį vykusius rinkimus surinko 26 proc. balsų.

G. Meloni vadina save atvira „krikščioniška motina“, tradicinių vertybių ir Italijos nacionalinių interesų gynėja, tačiau jos partija iki šiol nėra buvusi valdžioje.

G. Meloni paskelbtas 24 ministrų, tarp kurių yra šešios moterys, sąrašas rodo siekį nuraminti Italijos partnerius.

Ekonomikos ministru paskirtas Giancarlo Giorgetti (Džankarlas Džordžetis), dirbęs ir buvusioje M. Draghi vyriausybėje. Buvęs ekonominės plėtros ministras G. Giorgetti yra laikomas vienu iš nuosaikesnių, proeuropietiškų Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujamos „Lygos“ narių.

Išplatintame pranešime teigiama, kad M. Draghi vyriausybės ekologinio persitvarkymo ministras Roberto Cingolani (Robertas Čingolanis) liks naujosios G. Meloni vyriausybės patarėju, bandant sumažinti Italijos priklausomybę nuo Rusijos dujų.

Pažymėdamas naujos vyriausybės darbo pradžią, Popiežius Pranciškus sekmadienį meldėsi už „vienybę ir taiką Italijoje“.

Įtampa koalicijoje

G. Meloni vadovaujama partija „Italijos broliai“ teigia, kad nebenori trauktis iš Europos Sąjungos bendrosios valiutos zonos, bet išlieka griežtais euroskeptikais, visai kaip ir „Lyga“, kuri rinkimuose laimėjo 9 proc. balsų.

Vis dėlto užsienio reikalų ministro ir vicepremjero postas atiteko partijos „Pirmyn, Italija“ nariui, buvusiam Europos Parlamento pirmininkui Antonio Tajani (Antonijui Tajaniui).

M. Salvini eis vicepremjero ir infrastruktūros bei transporto ministro pareigas.

Šis paskyrimas tikriausiai nuvylė M. Salvini, siekusį vidaus reikalų ministro posto, kurį jau užėmė 2018–2019 metais.

Kaip ir S. Berlusconi, M. Salvini yra ilgametis V. Putino gerbėjas bei atvirai kritikavo Vakarų paskelbtas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Įtampa su sąjungininkais tik dar labiau stiprina abejones, ar G. Meloni sugebės išlaikyti savo koaliciją šalyje, nuo 1946 metų turėjusioje beveik 70 vyriausybių.

Šeštadienį ji dar kartą patvirtino norą dirbti su NATO – „bendrų vertybių tvirtovė, kurios niekada nenustosime ginti“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasveikino kraštutinių dešiniųjų lyderę tapus „svarbios NATO sąjungininkės ir artimos partnerės“ Italijos ministre pirmininke.

G. Meloni taip pat sulaukė sveikinimų iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Neofašistines šaknis turinti jos partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – iškovojo pergalę rugsėjo 25 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, tačiau jai reikia partnerių, kad ji galėtų suformuoti vyriausybę.

G. Meloni paskyrimas yra istorinis įvykis ir trečiam pagal dydį euro zonos ūkiui, ir „Italijos broliams“, kurie niekada nebuvo patekę į vyriausybę.

45 metų naujoji premjerė vėliau penktadienį pristatys savo vyriausybės narius, kurie šeštadienį bus prisaikdinti. Jų priesaiką priims prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).

Netrukus po paskyrimo vadovauti vyriausybei, G. Meloni paskyrė ekonomikos ministrą – šis postas atiteko Giancarlo Giorgetti (Džankarlui Džordžečiui), kuris dirbo ir ankstesnėje Mario Draghi (Marijaus Dragio) vyriausybėje.

G. Giorgetti, buvęs ekonominės plėtros ministras, laikomas vienu iš nuosaikesnių ir labiau proeuropietiškų Matteo Salvini (Matėjaus Salvinio) ultradešiniųjų partijos „Lyga“ narių.

G. Meloni partija per rinkimus iškovojo 26 proc. balsų, o jos dešiniojo sparno aljanso partneriai – „Lyga“ ir buvusio ministro pirmininko Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) įkurta „Forza Italia“ – atitinkamai 9 ir 8 procentus.

Nuogąstavimai dėl vienybės

Konsultacijas dėl naujosios vyriausybės aptemdė nesutarimai dėl ryžtingos G. Meloni paramos Ukrainai, kurią ji demonstruoja nuo Rusijos invazijos pradžios, nes du būsimi jos koalicijos partneriai yra laikomi artimais Maskvai.

Trečiadienį buvo nutekintas gėdingas S. Berlusconi, kurio partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) priklauso koalicijai kartu su „Italijos broliais“ ir prieš imigrantus nusistačiusia M. Salvini vadovaujama partija „Lyga“ (it. Lega), garso įrašas.

Garso įraše girdėti, kaip S. Berlusconi sako, jog atnaujino ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir apsikeitęs dovanomis, o dėl karo Ukrainoje, atrodo, kaltina šios šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Tuo tarpu M. Salvini neslepia, kad jau ilgą laiką žavisi V. Putinu. Jis taip pat yra kritikavęs sankcijas, kurias Vakarai paskelbė Rusijai.

Tačiau G. Meloni tvirtai remia Ukrainą, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys bei Jungtinės Valstijos.

„Ketinu vadovauti vyriausybei, turėdama aiškią ir nedviprasmišką užsienio politikos kryptį“, – teigė ji trečiadienio vakarą paskelbtame pareiškime.

„Italija yra visavertė ir tvirta Europos ir Atlanto aljanso dalis, – rašė ji. – Kiekvienas, kuris nesutinka su šiuo kertiniu punktu, negalės būti vyriausybės dalimi, net jei tai kainuotų vyriausybės nesuformavimą.“

86 metų S. Berlusconi pareiškime savo ruožtu pažymėjo, kad jo asmeninė ir politinė pozicija dėl Ukrainos „nesiskiria nuo Italijos vyriausybės ir Europos Sąjungos pozicijos“.

Tačiau dėl šios įtampos dar padidėjo nuogąstavimų, jog G. Meloni koalicijai, kurią vienija tik būtinybė užsitikrinti daugumą parlamente, gali būti sunku išlikti vieningai.