Kadangi jis į Seimą 2020 metais buvo išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą, Seimo nario mandatą VRK suteikė kitam šio sąrašo kandidatui, buvusiam krašto apsaugos viceministrui Viliui Semeškai.

VRK nariai sprendimą priėmė vienbalsiai.

K. Bartoševičius mandato neteks nuo sprendimo paskelbimo.

LNK reportažas:

„K. Bartoševičiaus įgaliojimai šiandien ir nutrūksta“, – po VRK posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

VRK posėdyje antradienį parlamentaras nedalyvavo.

P. Peleckio / BNS nuotr.

J. Petkevičienė pažymėjo, kad anksčiau galiojo reikalavimas mandato atsisakančiam Seimo nariui perskaityti pareiškimą per komisijos posėdį, tačiau su praėjusių metų rugsėjį įsigaliojusiu Rinkimų kodeksu jos atsisakyta.

„Dabar pagal Rinkimų kodeksą tokio privalomumo nėra, yra privalomumas pateikti pareiškimą, ką K. Bartoševičius ir padarė. Pareiškimas turėjo būti pasirašytas elektroniniu parašu, tai irgi buvo padaryta, ir komisija ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų privalo priimti sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais“, – kalbėjo V. Petkevičienė.

Kadangi yra jo pareiškimas, komisija turėtų priimti per 15 dienų jo atsistatydinimą, tai nieko nekeičia.

Komisijos vadovė taip pat paneigė versiją, jog atsisakydamas Seimo nario mandato parlamentaras galėjo išvengti apkaltos.

„Kadangi yra jo pareiškimas, komisija turėtų priimti per 15 dienų jo atsistatydinimą, tai nieko nekeičia. Šiuo atveju VRK politikuoti neketina ir ateityje, labai tikiuosi, kad nepolitikuos“, – sakė J. Petkevičienė.

Ji taip pat patvirtino, jog Seimo nario mandato galima atsisakyti nenurodant motyvų: „Nėra to privalomumo, Lietuvoje nėra priverstinio darbo ir (K. Bartoševičius) pasinaudojo tokia teise“.

V. Semeška, kuriam VRK antradienį pripažino mandatą, Seimo nario įgaliojimus įgis po priesaikos Seime. Tai turėtų įvykti prasidėjus pavasario sesijai, kovo 10 dieną.

Pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo VRK gavo elektroniniu paštu praėjusį penktadienį, apie 20 valandą.

Politikas žurnalistams tvirtino, kad tai apgalvotas, ne staiga gimęs, o pribrendęs apsisprendimas. Jis tvirtino palikti Seimą nutaręs dėl asmeninių priežasčių, tai yra sveikatos būklės.

Tačiau pirmadienį Generalinė prokuratūra pranešė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.

„Klausimas dėl Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui įtrauktas į rytdienos VRK posėdžio darbotvarkę“, – pirmadienį BNS informavo VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Rinkimų kodeksas numato, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jis atsistatydina pateikęs atitinkamą pareiškimą.

Toks pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai.

VRK K. Bartoševičiaus atsisakymą gavo elektroniniu paštu sausio 20 dieną, penktadienį, apie 20 valandą. Pareiškimas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

VRK neturi pagrindo atidėti šio klausimo svarstymą, nepaisant to, kad Generalinė prokuratūra pranešė prašysianti panaikinti šio Seimo nario teisinę neliečiamybę.

Generalinė prokuratūra teigia, kad, remiantis pernai lapkritį pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, „būtina spręsti klausimą dėl leidimo patraukti šios kadencijos Seimo narį K. Bartoševičių baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises“.

Tyrimas vyksta dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.