A. Navalnas ir keli jo sąjungininkai, įskaitant svarbią padėjėją Liubov Sobol, antradienį buvo įtraukti į sąrašą, tvarkomą Federalinės finansinės stebėsenos tarnybos („Rosfinmonitoring“).

Rusijos bankai privalo įšaldyti į šį sąrašą įtrauktų asmenų sąskaitas ir neteikti jiems paslaugų.

Pasak A. Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK), kuris pernai buvo paskelbtas ekstremistiniu ir uždarytas, antradienį į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą buvo įtrauktas tuzinas kalinamo Kremliaus kritiko bendražygių.

Beveik visi A. Navalno pagrindiniai bendražygiai, įskaitant L. Sobol, yra palikę šalį.

Be A. Navalno ir L. Sobol, į sąrašą buvo įtrauktas teisininkas Viačeslavas Gimadis, tinklaraštininkas ir kovotojas su korupcija Georgijus Alburovas, aktyvistas Ruslanas Šavedinovas.

Šiuo sprendimu jie buvo pastatyti į vieną gretą su dešiniųjų nacionalistų grupėmis ir užsienio teroristinėmis organizacijomis, įskaitant Talibaną ir džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“.  

34 metų L. Sobol buvo FBK teisininkė ir opozicionieriaus „YouTube“ kanalo prodiuserė. Ji nuo spalio ieškoma Rusijos policijos.

„Dalyvavai rinkimuose ir kovoji su korupcija? Ekstremistas“, – parašė L. Sobol socialiniame tinkle „Twitter“.

Dalyvavai rinkimuose ir kovoji su korupcija? Ekstremistas.

Anksčiau šį mėnesį į „Rosfinmonitoring“ sąrašą buvo įtraukti A. Navalno bendražygiai Leonidas Volkovas ir Ivanas Ždanovas.

I. Ždanovas vadovavo FBK, paskelbusiam daugybę žurnalistinių tyrimų apie Rusijos elito turtus ir sisteminę valdžios korupciją. L. Volkovas vadovavo A. Navalno regioninių biurų tinklui.

Beprecedentis susidorojimas

Per pastaruosius metus Rusijos valdžia ėmėsi beprecedenčių priemonių kitokiai politinei nuomonei nuslopinti. Pernai vasarį ji pasiuntė už grotų balsingiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką A. Navalną ir vėliau uždraudė jo politines organizacijas.

A. Navalno organizacijos buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“, todėl opozicionieriaus bendražygiams teko uždaryti regioninių biurų tinklą, prisidėjusį prie jo politinių kampanijų ir korupcijos tyrimų.

Praėjusį mėnesį tyrėjai apklausė kelis buvusius A. Navalno regioninių štabų koordinatorius, tarp jų Kseniją Fadejevą, kuri taip pat yra Tomsko įstatymų leidybos institucijos narė.

Bendražygiai sako, kad K. Fadejevai gresia iki 12 metų nelaisvės už „bendradarbiavimą su ekstremistine organizacija“.

A. Navalnas buvo suimtas 2021-ųjų sausio 17 dieną vos parskridęs į Maskvą iš Vokietijos, kur penkis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. 45 metų opozicionierius dėl tos atakos kaltina Kremlių, tačiau rusų valdžia tokius kaltinimus atmeta.

Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas. Jis kali kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.

Spalį Europos Parlamentas skyrė A. Navalnui prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę.

Anksčiau šį mėnesį A. Navalnas iš kalėjimo pranešė, kad netrukus turėtų pasirodyti CNN ir „HBO Max“ dokumentinis filmas apie jo apnuodijimą, ir šmaikščiai pridūrė: „Jūs tikrai pamatysite jį anksčiau nei aš.“

CNN nurodė, kad tai bus „dokumentinis trileris“, tačiau nepatikslino, kad pasirodys ši juosta.

Tyrėjai pernai A. Navalno atžvilgiu pradėjo naują tyrimą dėl ekstremizmo. Jei bus pripažintas kaltu, jam gali būti skirta dar iki dešimties metų nelaisvės.

Stiprindama opozicijos ir kitaminčių persekiojimą, Rusijos valdžia priskyrė „užsienio agentams“ dešimtis žmogaus teisių gynimo grupių, žiniasklaidos priemonių, žurnalistų ir Kremliaus kritikų.

Gruodį teismai nurodė likviduoti autoritetingiausią šalies žmogaus teisių organizaciją „Memorial“.

„Memorial“ 1989 metais įkūrė grupė sovietų disidentų, tarp jų Nobelio taikos premijos laureatas A. Sacharovas. Organizacija dokumentavo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikais vykdytus valymus ir gynė politinių kalinių, migrantų ir kitų grupių, patiriančių spaudimą iš valdžios institucijų, teises.

Sprendimą likviduoti organizaciją pasmerkė Jungtinės Tautos ir Vakarų šalių vyriausybės, kaltinančios Maskvą saviraiškos laisvės varžymu.