Aiškinasi Seimui
Prieš dvejus metus kilus protestams Baltarusijoje, ekonomikos ir inovacijų ministrė pakvietė baltarusiškus verslus kurtis Lietuvoje. Vėliau, kilus karui Ukrainoje, ministrė į Lietuvą pakvietė baltarusių aukštųjų technologijų specialistus.
Tačiau baltarusišką įmonė „Izovac Photonics“, Lietuvoje registruota ilgiau nei pusmetį, pirmąją karo dieną bandė pervesti daugiau nei 1 mln. eurų bendrovei „Rostec“, kurios vadovui pritaikytos sankcijos. Ši Rusijoje veikianti bendrovė gamina karinę įrangą.
„Bet kuri bendrovė, kuri turi bent mažiausias sąsajas, net netiesiogines, su Rusijos karo pramone, per patrankos šūvį neturėtų būti įleidžiama į Lietuvą“, – sakė politikos analitikas Marius Laurinavičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Baltarusiškos bendrovės paskolą karinę įrangą kuriančiai „Rostec“ sulaikė ir įšaldė Lietuvos institucijos.
„Labai gerai, kad sankcijos yra įgyvendinamos ir tas pavedimas buvo sulaikytas. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) daro savo darbą – ačiū jiems už tai“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Į Lietuvą gali ateiti nesaugios įmonės, kurios dirba kitoms valstybėms.
Dabar ministrė dėl prokremliškos bendrovės aiškinasi Seimui.
„Vertinimo procesas dėl „Izovac Photonics“ vyko 2021 metais, kai birželio mėnesį įmonė kreipėsi į „Investuok Lietuvoje“. Tai yra gerokai iki karo pradžios“, – tikino A. Armonaitė.
Anksčiau ji minėjo, kad specialiosios tarnybos baltarusiškos bendrovės netikrino, nes ji Lietuvoje neveikia – įmonė čia tik registruota.
„Tada klausimas, kam neveikiančiai įmonei lėšos ir kam yra „Investuok Lietuvoje“ parama, jei įmonė neveikia. Tas tik parodo, kad į Lietuvą gali ateiti nesaugios, priedangos įmonės, kurios dirba kitoms valstybėms“, – komentavo Seimo narė Agnė Širinskienė.
Kas vis dėlto kaltas?
Vis dėlto parlamentarai nesutaria, kas atsakingas, kad su sankcionuotais verslais susijusios įmonės yra registruotos Lietuvoje.
„Manau, tai yra ministerijos atsakomybė. Vis tiek tokius sprendimus darant, pirmiausia turi būti jų iniciatyva, kad būtų atitinkama patikra padaryta ir užtikrinta, kad tos lėšos būtų skiriamos toms įmonėms, kurios nebendradarbiauja su režimu“, – svarstė Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Be jokios abejonės, prieš išduodant bet kokį leidimą tokioms ar panašioms įmonėms dirbti, steigtis čia, Lietuvoje, kažkokia forma vykdyti veiklą, Valstybės saugumo departamento patikra turėtų būtų privaloma. Nežinau, kodėl šiuo atveju tai nebuvo atlikta. Tai yra skandalinga, man atrodo“, – aiškino Seimo narys
Sėkmingų verslų, neturinčių Kremliaus šešėlio, tikrai netrūksta. Lietuvoje veikia visame pasaulyje garsi baltarusių bendrovė „War Gaming“, tačiau karo kontekste Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas – kritiškas.
Tarp politikų, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, supratimo apie Rusijos grėsmes iki šiol nėra.
„Manau, kad tai yra signalas, kad reikia stabdyti tokius procesus“, – rėžė Laurynas Kasčiūnas.
A. Armonaitė pripažino, kad įmonių patikra sugriežtėjo tik prasidėjus karui.
„Anksčiau įmonė į „Investuok Lietuvoje“ kreipdavosi ir „Investuok Lietuvoje“ iš karto ją imdavo konsultuoti, o dabar yra atliekama patikra, yra pasamdyta išorinė bendrovė, kuri padeda atlikti sustiprintą tą patikrą“, – teigė ji.
L. Kasčiūno manymu, įmonė nepakankamai tikrinta dėl per siaurų vyriausybinės komisijos, atsakingos už strateginius objektus, įgaliojimų. Ji jau keletą metų tikrina informacinių technologijų, telekomunikacijos sektoriaus verslus, kurie nori persikelti į Lietuvą.
„Tarp politikų, tiek valstybinės įstaigose, įmonėse ir pan., kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, supratimo apie Rusijos grėsmes iki šiol nėra“, – šnekėjo M. Laurinavičius.
Pasak M. Laurinavičiaus, jei supratimas apie Rusijos grėsmę nesikeis, tokių skandalų daugės. Ypač dabar, kilus karui Ukrainoje, bėgančių iš Baltarusijos ir Rusijos žmonių bei verslų padaugėjo. Tarp jų ir tie, kurie priešinosi režimui. Iš viso į Lietuvą nuo protestų pradžios persikėlė beveik 50 baltarusiškų bendrovių.
