Apie tai pranešė izraeliečių portalas „The Jerusalem Post“.

Pasak kariuomenės, punkto Palestiniečių teritorijų pusėje kontrolė perimta antradienio rytą.

Ji nurodė, kad per naktinę operaciją nukovė mažiausiai 20 „teroristų ir dar daug asmenų buvo sužeista“.

„Jau radome nemažai svarbių šachtų; buvo sunaikintas sprogmenų prikimštas automobilis, kuris važiavo link tanko“, – sakė kariuomenė.

Kariuomenė taip pat nurodė, kad tarp pajėgų aukų nėra.

Pirmadienio vakarą kariuomenės atstovas spaudai pranešė, kad buvo surengta smūgių prieš „Hamas“ taikinius rytiniame Rafacho rajone.

Ministro pirmininko kanceliarija kiek anksčiau pranešė, kad karo meto ministrų kabinetas sutiko tęsti Izraelio suplanuotą operaciją Rafache.

Raginimas paskelbtas prieš laukiamą karinę operaciją Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafache.

Kariuomenė „skatina rytinės Rafacho [dalies] gyventojus judėti išplėsto humanitarinio rajono link“, sakoma pareiškime.

Žmonėms nurodyta persikelti į Mavasio rajoną netoli pakrantės. Kariuomenė sakė, kad išplėtė pagalbos, įskaitant lauko ligonines, palapines, maistą ir vandenį, teikimą į šį rajoną.

Kariuomenė taip pat nurodė, kad gyventojų evakuacija iš rytinės Rafacho dalies yra laikina ir ribotos apimties.

„Šį rytą [...] pradėjome riboto masto operaciją, kad laikinai evakuotume Rafacho rytinės dalies gyventojus, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas. – Tai ribotos apimties operacija.“

Pasak kariuomenės atstovo, evakuojama maždaug 100 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu Rafache glaudžiasi apie 1,2 mln. žmonių, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Dauguma šių žmonių yra pabėgę iš kitų Gazos Ruožo vietų per septynis mėnesius trunkantį Izraelio ir „Hamas“ karą.

Šį rytą [...] pradėjome riboto masto operaciją, kad laikinai evakuotume Rafacho rytinės dalies gyventojus.

 

Sausumos invazijos į Rafachą perspektyva privertė sunerimti pagalbos organizacijas ir pasaulio lyderius.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) penktadienį sakė, kad Izraelis dar nepateikė plano, kaip patikimai apsaugoti civilius ir kad be tokio plano Vašingtonas negali paremti didelės karinės operacijos Rafache.

Izraelio ir „Hamas“ karas kilo po palestiniečių kovotojų spalio 7-osios išpuolio Izraelio pietuose, kai žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių gyventojų, rodo oficialūs duomenys.

Per šią ataką „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 128, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 35 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 34 683 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Prasidėjus karui Izraelis nurodė Gazos Ruožo šiaurėje gyvenantiems palestiniečiams pasitraukti į „saugias zonas“ teritorijos pietuose, įskaitant Rafachą.

Tačiau Rafachas ne kartą buvo bombarduotas iš oro, o palestiniečiai nuolat kartoja, kad joks rajonas Gazos Ruože nėra saugus.

Savo pareiškime kariuomenė pridūrė, kad raginimas „laikinai persikelti į humanitarinį rajoną bus perduodamas plakatais, SMS žinutėmis, skambučiais ir žiniasklaidos transliacijomis arabų kalba“.

Kariuomenė ir toliau persekios „Hamas“ kovotojus „visur Gazos [Ruože], kol visi jų laikomi įkaitai sugrįš namo“, sakoma pareiškime.

Kaip rašo antradienį „Ukrinform“, tai pranešė leidinys „The Times of Israel“, remdamasis šaltiniais kariuomenėje.

Artimiausiais mėnesiais „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemos bus pakeistos pažangesnėmis oro gynybos sistemomis, teigia Izraelio kariškiai.

Vasarį Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pranešė, kad ruošiasi išjungti kelias „Patriot“ baterijas, o jų personalas bus mokomas valdyti oro gynybos sistemą „Geležinis kupolas“.

Kaip rašoma antradienį Izraelio kariuomenės tinklalapyje paskelbtoje publikacijoje, „Patriot“ kompleksai  bus galutinai deaktyvuoti per du mėnesius.

„Šiuo metu mažiname baterijų skaičių, kol bus išjungta visa sistema“, – sakė „Patriot“ baterijas valdančio 138-ojo oro gynybos bataliono vadas.

Amerikietiškos „Patriot“ baterijos sėkmingai numušė „Scud“ raketas, paleistas į Izraelį iš Irako per 1991 metais vykusį Persijos įlankos karą.

Tais pačiais metais „Patriot“ sistema oficialiai buvo įtraukta į Izraelio ginkluotę, tačiau pirmą kartą buvo panaudota tik 2014-aisiais, kai numušė iš Gazos Ruožo paleistą „Hamas“ droną.

Per pastarąjį dešimtmetį sistema perėmė tik apie 10 taikinių, įskaitant Sirijos naikintuvus, kurie 2014 ir 2018 metais pažeidė Izraelio oro erdvę.

Šią sistemą dabar pakeis pažangesnės oro gynybos sistemos, pranešė Izraelio kariškiai.

„Supratome, kad reikia judėti į priekį ir tobulinti gynybos metodus. Naujovės (oro gynybos) sistemoje gerina operatyvinį ir techninį reagavimą", – sakė 138-ojo bataliono vadas.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių „Patriot“ oro gynybos sistemų.

Šią savaitę abi pusės surengė išpuolių: „Hezbollah“ suintensyvino Izraelio karinių bazių apšaudymą raketomis, o Izraelis pareiškė, kad jo pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane.

Kilęs smurtas pakurstė nuogąstavimus dėl plataus masto konflikto tarp Izraelio ir „Hezbollah“, praėjusį kartą kariavusių 2006 metais.

„Naktį teroristai paleido prieštankinių raketų į Har Dovo rajoną Izraelio šiaurėje“, – pranešė Izraelio kariuomenė, turėdama omenyje ginčijamą Šebos ūkių pasienio rajoną.

„Dėl to buvo sužeistas infrastruktūros darbus atliekantis Izraelio civilis; jis vėliau buvo pripažintas mirusiu“, – pridūrė kariuomenė.

Izraelio žiniasklaida pranešė, kad nukentėjusysis buvo arabų kilmės sunkvežimio vairuotojas iš Izraelio. Policija naujienų agentūrai AFP sakė, kad palaikų neidentifikavo, tačiau teigė, kad tai vienintelis lavonas, rastas po smūgio sunkvežimiui.

„Hezbollah“ teigė naktį Kfaršubos kalvose sunaikinusi dvi Izraelio transporto priemones per „sudėtingą pasalą“, surengtą prieš konvojų naudojant raketas ir artileriją.

Izraelio kariuomenė šio teiginio tiesiogiai nekomentavo.

Teigiama, kad Izraelio naikintuvai smogė „Hezbollah“ taikiniams Šebos kaimo apylinkėse Pietų Libane, įskaitant ginklų sandėlį ir paleidimo įrenginį, o kariai „šaudė, kad pašalintų grėsmę rajone“.

Naikintuvai taip pat esą „smogė „Hezbollah“ operatyvinei infrastruktūrai Kfaršubos vietovėje ir kariniam kompleksui Ain al Tineho rajone Libano pietuose“.

Oficialioji Libano nacionalinė naujienų agentūra pranešė, kad į Šebos kaimą, Kfaršubą ir Heltą pataikė „daugiau kaip 150 Izraelio sviedinių“ ir kad jie apgadino namų.

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį ir sukėlė karą Gazos Ruože, Izraelio kariai ir Irano remiamos „Hezbollah“ kovotojai beveik kasdien pasienyje apšaudo vieni kitus.

Nuo spalio 8 dienos Libane žuvo mažiausiai 380 žmonių. Tarp žuvusiųjų yra 252 „Hezbollah“ kovotojai ir dešimtys civilių, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Izraelis teigia, kad jo teritorijoje, Libano pasienyje, žuvo 11 karių ir devyni civiliai.

Dešimtys tūkstančių žmonių jau buvo priversti palikti savo namus abiejose sienos pusėse.

„Generolas majoras Aharonas Haliva, suderinęs su generalinio štabo viršininku, paprašė baigti eiti savo pareigas dėl jo kaip žvalgybos direktorato vadovo atsakomybės už spalio 7 dienos įvykius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

„Buvo nuspręsta, kad Aharonas Haliva baigs eiti savo pareigas ir pasitrauks iš IDF (kariuomenės), kai tik tvarkingai ir profesionaliai bus paskirtas jo įpėdinis“, – teigiama jame.

A. Haliva tapo pirmuoju aukšto rango Izraelio pareigūnu, atsistatydinusiu dėl „Hamas“ išpuolio, per kurį žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, o dar apie 250 pateko į nelaisvę, ir kuris sukėlė šešis mėnesius trunkantį karą su palestiniečių grupuote Gazos Ruože.

„Mano vadovaujamas žvalgybos direktoratas nesugebėjo atlikti mums patikėtos užduoties. Nuo to laiko nuolat galvoju apie tą juodą dieną, diena po dienos, naktis po nakties. Šį skausmą visada nešiosiuosi su savimi“, – savo atsistatydinimo laiške rašė A. Haliva.

Laiško tekstą paskelbė kariuomenė.

Netrukus po „Hamas“ išpuolio A. Haliva viešai pasakė, kad jam tenka kaltė dėl to, kad Izraelis nesugebėjo užkirsti kelio išpuoliui. Jo vadovaujama karinė žvalgyba turi teikti vyriausybei ir kariuomenei bendresnio pobūdžio žvalgybinius ir kasdienius įspėjimus.

Jo atsistatydinimas gali sudaryti prielaidas kitiems Izraelio aukščiausio rango saugumo vadovams prisiimti kaltę dėl to, kad nesugebėjo užkirsti kelio išpuoliui, ir atsistatydinti.

Tačiau atsistatydinimų laikas lieka neaiškus, nes Izraelis vis dar kariauja su „Hamas“ Gazos Ruože ir kovoja su Libano kovotojų grupuote „Hezbollah“ šiaurėje. Įtampa su Iranu taip pat išaugusi, abiem nesutaikomiems priešininkams apsikeitus kariniais smūgiais.

Nors dalis pareigūnų, įskaitant A. Halivą, pripažįsta kaltę dėl to, kad neužkirto kelio atakai, dalis kitų pareigūnų, pirmiausia – ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), atsakomybės neprisiima.

Premjeras yra sakęs, kad atsakys į sunkius klausimus apie savo vaidmenį, bet tiesioginės atsakomybės nepripažįsta ir apie galimą atsistatydinimą neužsimena.

„Hamas“ ataka, surengta per vieną žydų šventę, Izraeliui ir jo išgirtoms saugumo struktūroms buvo visiškai netikėta. Izraeliečių pasitikėjimas savo kariuomene, kurią daugelis žydų laikė viena patikimiausių šalies institucijų, buvo pakirstas, o atsistatydinimai galėtų padėti jį iš dalies atkurti.

Spalio 7-osios ataka išprovokavo niokojamą karą Gazos Ruože, kur, vietos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo daugiau kaip 34 tūkst. palestiniečių, daugiausia moterų ir vaikų.

Karas nusiaubė du didžiausius Gazos Ruožo miestus, o 80 proc. teritorijos gyventojų privertė palikti namus ir pasitraukti į kitas apsiausto anklavo dalis. Karas taip pat sukėlė humanitarinę katastrofą; perspėjama, kad netrukus Gazos Ruožą ištiks badas.

„Hamas“ ataka supurtė ir visą regioną. Smarkiai išaugo įtampa Izraelio okupuotame Vakarų Krante, taip pat miestuose pačiame Izraelyje.

Be to, kariuomenė atskirai pranešė, kad šiaurinėje Izraelio dalyje palei sieną su Libanu aidėjo sirenos.

„Šiandien IAF (Izraelio karinių oro pajėgų) lėktuvas smogė ir likvidavo „Hezbollah“ pakrantės sektoriaus Libane vadą Ismailą Yusefą Bazą (Ismailą Jusefą Bazą)", – sakoma kariuomenės pranešime, kuriame priduriama, kad jis žuvo Ain Baalo vietovėje.

Remiantis jos pranešimu, incidentas įvyko netoli Beit Hilelio miesto, jis tiriamas.

Pasak Izraelio naujienų portalo „Haaretz“, per šį incidentą sužeisti trys žmonės.

Atsakomybę už dronų ataką prisiėmė Libano grupuotė „Hezbollah“.

„Hezbollah“ kovotojai dviem etapais surengė „oro ataką su savižudžiais bepiločiais [...] ir smogė „Geležinio kupolo“ platformoms bei jų įgulai“, sakoma grupuotės pareiškime, kuriame minimos Izraelio oro gynybos sistemos.

Incidento metu nebuvo girdėti oro pavojaus sirenų.

Naujausia ataka iš už šiaurinės sienos įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturinčią ataką prieš Izraelį, panaudodamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų. Izraeliui ir jo sąjungininkams pavyko perimti didžiąją dalį dronų ir raketų.

Nuo spalio 7 dienos, kai islamistų grupuotė „Hamas“ užpuolė Izraelį, „Hezbollah“ beveik kasdien apsikeičia ugnimi su žydų valstybe.

Pastaruoju metu Izraelis suintensyvino išpuolius Libano teritorijoje, taip pat ir prieš „Hezbollah“ vadus.

Žydų valstybė taip pat sustiprino smūgius prieš „Hezbollah“ ir kitus su Iranu susijusius taikinius Sirijoje. Be to, praėjusią savaitę Izraelis sudavė oro smūgį Irano ambasados konsuliniam skyriui Sirijos sostinėje, o analitikai baiminasi, kad šis smūgis gali lemti peraugimą į platesnio masto karą.

Sekmadienį Izraelio kariuomenė paskelbė, kad baigtas tolesnis Šiaurės vadavietės pasirengimo karui Libano fronte etapas.

Kariuomenės išplatintame pareiškime teigiama, kad vadai „dabar yra pasirengę per kelias valandas pašaukti ir aprūpinti visus reikalingus karius [...] į fronto liniją gynybinėms ir puolamosioms misijoms“.

Pareiškimas paskelbtas po to, kai kariuomenė pranešė, kad jos naikintuvai smogė „Hezbollah“ elitinėms „Radwan“ pajėgoms Chijame, už kelių kilometrų į šiaurę nuo Izraelio okupuotų Golano aukštumų. Pranešime priduriama, kad smūgiai taip pat buvo suduoti netoli Touro, į šiaurės rytus nuo pakrantės Tyro miesto, esančiai vadavietei.

Kiek anksčiau Izraelis nurodė, kad kad atsakydamas į raketas, paleistas į Golano aukštumas, smogė taikiniams Kaukabanoje, netoli Chijamo, ir Meis Džabalo pietų Libane.

Tel Avivo universiteto politikos mokslų profesorius Emmanuelis Navonas (Emaniuelis Navonas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad karo šiaurinėje dalyje vargu ar pavyks išvengti.

Bet Izraelio saugumo ekspertas Omeras Dostri (Omeras Dostris) nurodė, kad konfliktas sausumoje greičiausiai neprasidės, kol nepasibaigs kovos palestiniečių anklave.

„Hezbollah“ ir Izraelis pastarąjį kartą kariavo 2006 metais.

Penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala) sakė, kad Irano remiama grupuotė dar nepanaudojo savo pagrindinių ginklų, ir pridūrė, kad apsikeitimas ugnimi su Izraeliu baigsis, kai Gazos Ruože pasibaigs karas.

Sekmadienį „Hezbollah“ artimas šaltinis AFP korespondentui rytiniame Libano Baalbeko regione teigė, kad kiti smūgiai buvo nukreipti į Džantą ir Sifrį Bekos slėnyje, maždaug už 80 km nuo artimiausios Izraelio sienos.

Izraelio kariuomenė socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad po to, kai buvo numuštas pajėgų dronas, naikintuvai smogė kariniam kompleksui ir trims kitiems „Hezbollah“ oro gynybos tinklui priklausantiems objektams regione.

Irano lyderis pažadėjo atkeršyti už praėjusios savaitės smūgį ambasadai Sirijoje, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai.

Sekmadienį Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas) pareiškė, kad kariuomenė baigė visus parengiamuosius darbus, kad galėtų veiksmingiau reaguoti į bet kokius Irano veiksmus.