Karą Sirijoje stebinti organizacija teigė, kad per šiuos smūgius žuvo 14 žmonių. Jie buvo įvykdyti po to, kai Pentagonas pranešė, kad žuvo JAV kontraktininkas, o kitas kontraktininkas ir penki kariškiai buvo sužeisti dėl „iranietiškos kilmės“ drono kamikadzės, kuris smogė JAV vadovaujamos koalicijos bazei netoli Chasakos šiaurės rytų Sirijoje.

Atsakydamas į tai, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ketvirtadienį pareiškė, kad J. Bideno nurodymu jis įsakė vakare Sirijos rytuose „surengti tikslius oro smūgius prieš objektus, kuriuos naudoja su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu susijusios grupuotės“.

Tačiau penktadienį JAV prezidentas stengėsi sumažinti įtampą, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos „nesiekia konflikto su Iranu, bet yra pasirengusios imtis ryžtingų veiksmų, kad apsaugotų savo žmones“.

Praėjus kelioms valandoms po smūgių, JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad į amerikiečių ir koalicijos pajėgas, esančias „Green Village“ bazėje Sirijos šiaurės rytuose, buvo paleista 10 raketų.

Bazėje sužeistųjų ar apgadintų objektų nebuvo, tačiau viena raketa pataikė į maždaug už penkių kilometrų esantį namą ir nesunkiai sužeidė dvi moteris ir du vaikus, nurodė CENTCOM.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi stebėtojų organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), turinti platų šaltinių tinklą vietoje, pranešė, kad per JAV smūgius Sirijoje žuvo 14 žmonių, o vėliau pranešė apie naują raketų apšaudymą ir daugiau atsakomųjų smūgių.

Pasak Anthony Gardnerio (Antonio Gardnerio), dirbusio Briuselyje trejus metus, D.Trumpo komanda klausinėjo ES pareigūnų, kurios šalys galėtų pasekti britų pavyzdžiu ir pasitraukti iš 28 valstybių sąjungos.

„Galvoti, kad palaikydami Europos susiskaldymą, mes pasieksime savo interesų, būtų visiška kvailystė. Beprotybė“, – kalbėjo A.Gardneris, džiaugdamasis septyniais transatlantinės taikos ir stabilumo dešimtmečiais.

Pasak jo, JAV parama griežtam Didžiosios Britanijos atsiskyrimui arba visiškam atsiribojimui nuo ES bendrosios rinkos, taip pat būtų „kvailumo viršūnė“.

Vienas pagrindinių Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos aktyvistų Nigelas Farage’as (Naidželas Fareidžas) buvo pirmasis britų politikas, su kuriuo susitiko D.Trumpas po savo netikėtos pergalės lapkričio mėnesio prezidento rinkimuose.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidento postą Marine Le Pen (Marin Le Pen), taip pat grasinanti eiti vadinamuoju „Frexit“ keliu, ketvirtadienį apsilankė Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“, nors pareigūnai pranešė, kad ji nebuvo susitikusi su išrinktuoju prezidentu.

Pasak A.Gardnerio, jis girdėjęs, kad D.Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos nariai „skambino į ES institucijas“ klausinėdami, ar daugiau šalių nesitrauks iš Bendrijos.

„Buvo užduotas vienintelis klausimas, maždaug – kuri kita šalis pasitrauks; ir tai reikštų tam tikrą prielaida, kad ši bendrija subyrės“, – kalbėjo ambasadorius.

„Tokį supratimą, manoma, Vašingtone skleidžia Nigelas Farage'as. Tikra parodija“, – pridūrė jis.

D.Trumpo administracija laikysis „ydingo požiūrio“, jeigu sieks dvišalių ryšių su atskiromis ES šalimis, pavyzdžiui, Didžiąja Britanija, remdamasi „klaidinga prielaida“, kad pati Bendrija nefunkcionuoja.

A.Gardneris taip pat išreiškė viltį, kad D.Trumpas, iki šiol atrodęs palankus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, išsaugos tvirtą JAV poziciją dėl sankcijų , kurios buvo įvestos Maskvai, aneksavusiai Krymo pusiasalį.

„Būtų nesuvokiama ir gėdinga, jeigu mes svarstytume sankcijų Rusijai panaikinimą“, – kalbėjo diplomatas, primindamas JAV žvalgybos pateiktą informaciją apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimų kampaniją.