„Visi penki saulės ekrano sluoksniai visiškai įtempti“, – paskelbė pranešėjas teleskopo valdymo centre Baltimorėje. Per tiesioginę vaizdo transliaciją buvo matyti, kaip centro darbuotojai šią žinią sutiko džiaugsmingais šūksniais.

Į aitvarą panašus teleskopo konstrukcijos elementas, dydžiu sulig teniso kortu, veikia kaip skėtis, užtikrindamas, kad kosminė observatorija visuomet liktų šešėlyje ir kad nebūtų trikdomi silpni infraraudonųjų spindulių diapazono signalai, atskriejantys iš tolimiausių Visatos kampelių.

Per dvi dienas trukusį procesą kiekvienas ekrano sluoksnis buvo išskleidžiamas vienas po kito.

JWST per didelis, kad tilptų į nešančiosios raketos krovinių kapsulę būdamas visiškai paruoštas veikti, todėl aparatas buvo transportuojamas sulankstytas, tarsi japoniškas origamis. Išskleisti visus jo elementus – itin sudėtingas ir daug iššūkių keliantis procesas, sudėtingiausias iš kada nors išbandytų NASA aparatuose.

„Kai manęs paklausia, kas labiausiai neleidžia miegoti naktimis, [atsakau], kad saulės ekrano išskleidimas“, – JWST projekto vadovas Billas Ochsas (Bilas Oksas) sakė žurnalistams prieš šią operaciją.

JWST, galingiausias iki šiol sukonstruotas kosminis teleskopas, buvo iškeltas į kosmosą gruodžio 25 dieną. Dabar jis nuskriejęs daugiau kaip pusę kelio iki numatyto savo kelionės tikslo – vadinamojo 2-ojo Lagrange'o (Lagranžo) taško už 1,5 mln. km nuo Žemės.

Šiuo teleskopu tikimasi pagauti spindulius, atskriejusius iš pačių pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų, susidariusių maždaug prieš 13,5 mlrd. metų, praėjus nedaug laiko po Didžiojo sprogimo. Astronomai tikisi, kad ši informacija padės geriau suprasti ankstyvosios Visatos raidą.

Be to, teleskopu bus tyrinėjamos egzoplanetos, jų kilmė, raida ir tinkamumas gyvybei.

Aparato apsauginis ekranas visuomet bus atgręžtas į Saulę, Žemę ir Mėnulį. Į Saulę atgręžta jo pusė gali atlaikyti 110 Celsijaus laipsnių karštį.

Kiekvienas kitas ekrano sluoksnis bus vėsesnis, todėl jautrūs teleskopo prietaisai galės veikti esant -223 °C temperatūrai.

Ekranas sudarytas iš lengvo kaptono audinio, padengto specialiai apdorotu silikonu. Jame taip pat esama specialių siūlių, turinčių apsaugoti nuo plyšimo pataikius mikrometeoritams.

Jeigu nešančiosios raketos „Ariane 5“ nauja starto data būtų patvirtinta, tai taptų tikra kalėdine dovanėle mokslininkams, jau tris dešimtmečius laukiantiems, kad į orbitą bus iškeltas iki šiol didžiausias ir galingiausias teleskopas.

Šeštadienį palankus laikas startui tęsis nuo 12 val. 20 min. iki 12 val. 52 min. Grinvičo (14 val. 20 min. – 14 val. 52 min. Lietuvos) laiku, nurodė JAV kosmoso agentūra.

„Rytoj [trečiadienį] vakare bus pateikta nauja orų prognozė, siekiant patvirtinti gruodžio 25-osios datą“, – sakoma pranešime.

„Nešančiosios raketos „Ariane 5“ ir Webb'o [teleskopo] būklė Galutinio surinkimo pastate yra stabili ir saugi“, – rašo NASA“

J. Webbo teleskopo iškėlimas buvo atidėtas jau trečią kartą – kaskart dėl ne itin reikšmingų priežasčių. Planuota, kad teleskopas bus paleistas lapkričio pabaigoje, bet tąsyk startą teko atidėti dėl rikto per parengiamąją procedūrą. Antrąsyk skrydis buvo atidėtas dėl ryšių sutrikimo.

„Ačiū komandoms... dirbusioms viršvalandžius, kad užtikrintų Webbo saugų paleidimą! Atgalinis laiko skaičiavimas iki gruodžio 25-osios vyksta“, – per „Twitter“ parašė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

J. Webbo teleskopas turėtų tapti pamaina legendiniam Hubble'o (Hablo) kosminiam teleskopui, bet jis suksis aplink Saulę, o ne Žemę. Tikimasi, kad šis aparatas padės rasti atsakymų į kai kuriuos svarbius klausimus apie Visatos sandarą ir raidą. Naudodamiesi juo astronomai galės pažvelgti, kaip Visata atrodė prieš 13 mlrd. metų.

Be to, tikimasi surinkti naujos informacijos apie beveik 5 000 egzoplanetų.

Prieš paskelbiant, kad raketos startas vėl atidedamas, B. Nelsonas per spaudos konferenciją sakė, kad teleskopas, pavadintas buvusio NASA direktoriaus vardu, leisis į „nepaprastą misiją“.

„Tai spindintis pavyzdys, ką galime pasiekti, jeigu svajojame plačiai, – kalbėjo jis. – Webbas transformuos mūsų požiūrį į Visatą.“

NASA mokslo misijos vadovas Thomas Zurbuchenas (Tomas Curbuchenas) sakė, kad šis paleidimas žymės „naujo jaudinamo mokslo dešimtmečio pradžią – tiek NASA, tiek visai tarptautinei bendrijai“.

J. Webbo teleskopas aplink Saulę suksis 1,5 mln. km toliau negu Žemė. 1990 metais paleistas Hubble'o teleskopas skrieja aplink Žemę, būdamas apie 600 km aukštyje.

Kaip skelbiama, 10 mlrd. dolerių (8,5 mlrd. eurų) vertės teleskopas, kuris yra bendras NASA bei Europos ir Kanados kosmoso agentūrų projektas, bus iškeltas į orbitą „Ariane 5“ raketa iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.

„Jameso Webbo teleskopas yra pavyzdinė misija, simbolizuojanti atkaklumą“, – teigiama teleskopo programos JAV kosmoso agentūroje vadovo Gregory'io Robinsono pranešime.

„Mums nepaprastai didelė garbė iškelti Jameso Webbo kosminį teleskopą į orbitą „Ariane“ (raketa), tai bus pirmasis toks kartas „Arianespace“ ir Europos kosmoso komandai“, – teigė „Arianespace“ vadovas Stephane'as Israelis.

Mokslininkai nori pasitelkti šį didžiausią ir galingiausią kada nors sukonstruotą kosmoso teleskopą sugrįžti 13,5 mlrd. metų atgal į praeitį ir stebėti pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų formavimąsi.

Pagrindinis naujojo teleskopo bruožas yra jo gebėjimas aptikti infraraudonąją spinduliuotę, nes iki tol, kol šviesa iš pirmųjų kosminių objektų pasiekia mūsų teleskopus, ji dėl visatos plėtimosi pasislenka link raudonojo elektromagnetinio spektro galo.

Šiuo metu pagrindiniu kosminiu teleskopu laikomas „Hubble“ turi tik ribotas galimybes aptikti infraraudonąją spinduliuotę.

Astronomai taip pat viliasi, kad Jameso Webbo teleskopas į priekį gerokai pastūmės egzoplanetų atradimą.

Pirmosios aplink kitas saules besisukančios planetos buvo aptiktos dešimtajame dešimtmetyje ir šiuo metu jau atrasta daugiau kaip 4 tūkst. tokių objektų.