Prahai perduodamos 246 vikšrinės kovos mašinos CV90 turi bokštelyje sumontuotą patranką ir yra laikomos lengvaisiais tankais arba šarvuočiais.

Ši NATO ir Europos Sąjungos narė, kaip ir kitos Europos šalys, teikia pirmenybę išlaidoms gynybai nuo tada, kai Rusija praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Šių šarvuočių pirkimas yra svarbus etapas kuriant sunkiąją brigadą, modernizuojant kariuomenę ir didinant mūsų gynybinius pajėgumus“, – gynybos ministerijos interneto svetainėje pareiškė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova.

Šiuo veiksmu atnaujinamas praėjusių metų susitarimo memorandumas, pagal kurį Čekijos kariuomenė turėjo nusipirkti tik 210 kovos mašinų.

Gynybos ministrė nurodė, kad Praha planuoja pradėti derybas su Berlynu dėl maždaug 70 Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2A8“ pirkimo.

Praėjusį mėnesį Čekijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuriuo nuo kitų metų šalies metinės išlaidos gynybai bus padidintos bent iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip to prašo NATO.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Praha taip pat skyrė daugiau kaip 260 mln. JAV dolerių (241,59 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova teigė, kad šis susitarimas palengvins galimą JAV karių dislokavimą šalyje.

Šalis prie NATO prisijungė 1999 metais.

Žurnalistams ji sakė, kad šis susitarimas taip pat susijęs su bendra NATO rytinio flango gynyba, logistine parama NATO sąjungininkėms ir bendradarbiavimu vykdant karinius apmokymus.

„Šis susitarimas suteiks galimybę Čekijos kariuomenei ir JAV pajėgoms intensyviau bendradarbiauti praktiniu lygmeniu“, – nurodė J. Černochova.

Ji pridūrė, kad bet kokiam JAV karių buvimui šalies teritorijoje turės pritarti parlamentas.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala palankiai įvertino susitarimą ir pažymėjo, kad tai labai svarbus žingsnis, padidinsiantis šalies saugumą.

Praha ir Vašingtonas šiuo metu derasi dėl susitarimo pasirašymo datos.

Susitarimui dar turi pritarti Čekijos parlamentas ir prezidentas Petras Pavelas.

Gynybos ministerijos duomenimis, nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Čekija Kyjivui suteikė 264 mln. dolerių (238,98 mln. eurų) vertės karinę pagalbą.

Susitikime, kuris vyko Rukloje buvo aptarti Lietuvoje dislokuotų Čekijos karių ir karinių pajėgimų klausimai, parama Ukrainai ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

„Esame dėkingi Čekijai už trumpojo nuotolio oro gynybos ir elektroninės kovos pajėgumų dislokavimą Lietuvoje. Tai reikšmingas indėlis į Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. Vertiname Čekijos karių dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje ir NATO oro policijos misijoje. Čekijos sprendimas pratęsti sustiprintos oro policijos misiją Baltijos šalyse mums buvo itin svarbus“, – pranešime cituojamas sakė A. Anušauskas.

Esame dėkingi Čekijai už trumpojo nuotolio oro gynybos ir elektroninės kovos pajėgumų dislokavimą Lietuvoje.

Čekijos karinės oro pajėgos iki spalio buvo dislokuotos Šiauliuose sustiprintoje NATO oro policijos misijoje su penkiais naikintuvais JAS 39 „Gripen“. Tąkart oro policijos misijoje Lietuvoje dalyvavo apie 130 čekų karių.

Susitikimo metu ministras taip pat pakvietė Čekijos atstovus prisijungti prie Lietuvos vadovaujamos kibernetinės greitojo reagavimo komandos (Cyber Rapid Response Teams, CRRTs).

Gynybos ministrė Jana Černochova sakė, kad šis žingsnis „užtikrins stabilų ir skaidrų didelių strateginių gynybos projektų finansavimą ateityje“.

J. Černochova sakė, jog karas Ukrainoje „aiškiai parodė, kad turime būti pasirengę dabartiniams ir būsimiems konfliktams, todėl būtina sparčiai modernizuoti kariuomenę“.

Nors šiemet Čekija gynybai išleis tik 1,52 proc. BVP, dviejų procentų tikslas turėtų būti pasiektas 2024-aisiais, įstatymo projektą patvirtinus parlamentui, kuriame valdančioji koalicija turi daugumą abiejuose rūmuose.

2014 metais NATO narės susitarė įsipareigoti iki 2024-ųjų pasiekti 2 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą. Šiuo metu tik devynios iš 30 Vakarų karinio aljanso narių yra pasiekusios arba viršija šį tikslą.

JAV jau seniai skundžiasi, kad kelios jų sąjungininkės Europoje skiria nepakankamai lėšų gynybos reikmėms.

Rusijos invazija į Ukrainą paspartino Čekijos kariuomenės modernizaciją – planuojama įsigyti naujos ginkluotės už milijardus eurų. Čekai derasi su JAV dėl galimo 24 naikintuvų F-35 pirkimo ir veda derybas su Švedija dėl 210 šarvuočių CV90 įsigijimo.

Čekija ištikimai remia Ukrainą ir dovanoja Ukrainos pajėgoms sovietinių laikų ginkluotę, įskaitant tankus. Ji taip pat išdavė beveik 475 000 vizų ukrainiečių pabėgėliams, suteikdama jiems galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, finansine pagalba, gauti darbo leidimus ir kitų lengvatų.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

Apie tai rašo portalas unian.net. Nuotrauką su šiais marškinėliais Čekijos gynybos ministrė įsikėlė į savo „Twitter“ paskyrą.

J.Černochova tiesiai šviesiai pasakė, ką galvoja apie V. Putiną. Ji pavadino Rusijos prezidentą vienu iš pačių didžiausių mūsų epochos nusikaltėlių.

„Aš dėkoju draugams iš kolekcijos „Gift for Putin“ už dovaną. Kada dar aš galiu apsirengti šiais marškinėliais, jei ne spalio 7-ąją ir taip išreikšti savo pilietinę poziciją apie vieną iš didžiausių mūsų epochos nusikaltėlių. Greitai mes laimėsime“, – parašė J.Černochova.

Kaip žinia, spalio 7-oji yra Rusijos prezidento V.Putino gimtadienis. Penktadienį V.Putinas šventė jubiliejų – jam sukako 70 metų.

Visai kitokią nuomonę nei Čekijos gynybos ministrė apie Rusijos prezidentą išreiškė Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas. Sveikindamas V. Putiną Kirilas pareiškė, kad V. Putino valdymas Rusijoje yra Dievo valia.

Oro erdvę NATO sąjungininkai saugos tol, kol Slovakija gaus naujųjų naikintuvų F-16 iš Jungtinių Valstijų, o tai turėtų įvykti 2024 metais.

Pagal susitarimą, Lenkija ir Čekija skirs būtinų pajėgų greitam reagavimui Slovakijos oro erdvės pažeidimų atvejais.

Susitarimą vienoje Slovakijos oro pajėgų bazėje pasirašė Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos gynybos ministrai Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas), Jana Černochova ir Jaroslavas Nadas.

M. Blaszczakas pareiškė, jog pagal susitarimą du Lenkijos naikintuvai F-16 Slovakijos oro erdvėje pradės patruliuoti nuo rugsėjo 1 dienos ir pavadino tai būdu kaimyninėms šalims „atgrasyti galimą agresorių“. Slovakija turi trumpą sieną su Ukraina, į kurią vasarį įsiveržė Rusijos pajėgos.

Slovakija turi 11 naikintuvų MiG-29 ir J. Nadas praėjusį mėnesį sakė, jog šalis gali apsvarstyti galimybę tam tikromis sąlygomis perduoti juos Ukrainai.

Per bendrą spaudos konferenciją paklaustas, ar šie naikintuvai galėtų būti perduoti Ukrainai, J. Nadas atsakė, jog Slovakija su Ukraina ir Europos Sąjungos (ES) sąjungininkais tariasi dėl geriausių būdų padėti Kyjivui. Tačiau ministras pažymėjo kol kas negalįs pasakyti, kokia tai galėtų būti pagalba.

Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Kyjivas ragina Vakarų sąjungininkus perduoti Ukrainai karo lėktuvų, kad šalis galėtų pažaboti Rusijos pranašumą ore.

Lenkija, Čekija ir Slovakija priklauso regionui, kurį Šaltojo karo dešimtmečiais kontroliavo Maskva. Daugelis šio regiono gyventojų baiminasi, jog tuo atveju, jeigu Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, naujais atgijusių Maskvos imperinių užmojų taikiniais galėtų tapti jų šalys.

Kaip praneša laikraštis „České noviny“, šalies Senatas priėmė atitinkamą užsienio misijų planą laikotarpiui iki 2024 metų.

Vyriausybės siūlymu, 2023 ir 2024 metais užsienio misijose galėtų dalyvauti iki 1 362 Čekijos karių.

Senato sprendimą dar turi patvirtinti Atstovų rūmai.

Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova senatoriams pareiškė, kad šiam planui didelį poveikį daro Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Vyriausybės siūlymu, iki 1 200 Čekijos karių turėtų prisidėti prie rytinės NATO sienos gynybos stiprinimo Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.

Pasak ministrės, taip pat planuojama skirti 20 kariškių Čekijos diplomatiniams interesams Ukrainoje ginti – kai tik mandatas bus patvirtintas, jie išvyks saugoti šalies ambasados Kyjive.

„Tai būtų dovana“, - sakė premjero Petro Fialos Demokratinės piliečių partijos (ODS) politikė.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis apkaltino Rusiją „šantažo taktika“ Ukrainos atžvilgiu. Esą ruošiamasi „pačiam blogiausiam scenarijui“. Šalis ketina paremti naujas sankcijas Maskvai. Abu politikai pareiškė viltį dėl taikaus krizės sureguliavimo.

JAV ir jų Vakarų sąjungininkės baiminasi Rusijos invazijos į Ukrainą ir reikalauja prie Ukrainos sienos sutelktų karių atitraukimo. Maskva tuo tarpu nori raštiškų saugumo garantijų ir NATO plėtros į rytus stabdymo.

Santykiai tarp NATO narės Čekijos ir Rusijos jau kurį laiką yra labai įtempti. Praha pernai apkaltino rusų šnipus sąsajomis su sprogimais amunicijos sandėlyje 2014 metų spalį, per kuriuos žuvo du žmonės. Kremlius tai kategoriškai neigia. Abi valstybės tada išsiuntė viena kitos diplomatus.