Ministras aptarė svarbiausius dvišalius energetikos klausimus: Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto įgyvendinimo pažangą, prekybą elektra iš trečiųjų šalių bei galimybes stiprinti bendradarbiavimą atsinaujinančios energetikos srityje.

Ministrams aptariant sinchronizaciją, D. Kreivys pasiūlė Latvijos kolegai spartinti pasirengimą bendram Baltijos šalių izoliuotam darbui ir atlikti jo bandymą jau 2023 m. pabaigoje. D. Kreivys susitikimo metu pabrėžė, kad Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais vyksta sklandžiai, neatsiliekant nuo numatyto darbų grafiko, tad projektą tikimasi įgyvendinti laiku ir taip reikšmingai padidinti visų trijų Baltijos šalių energetinį saugumą.

„Artimiausio laikotarpio planai yra susiję su sklandžiu avarinės pagalbos suteikimo galimybių patikrinimu per sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų“, – akcentavo D. Kreivys.

Ministrai, kaip teigiama Energetikos ministerijos pranešime, taip pat aptarė ir prekybos elektra iš trečiųjų šalių klausimą. D. Kreivys informavo J. Vitenbergą, kad Lietuva vadovausis atskiromis prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisyklėmis, kurias šiuo metu svarsto nacionalinis reguliuotojas ir kurių įsigaliojimas numatytas 2021 m. rugsėjo 15 d. Tokiu atveju rugsėjo 15 d. maksimalus techninis elektros perdavimo pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą būtų sumažintas nuo dabar taikomo 1250 MW iki ne didesnio kaip 400 MW dydžio, reikalingo Baltijos valstybių sistemos saugumui ir patikimumui garantuoti. Tai užtikrins, kad Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai nebūtų galimybės naudoti Lietuvos elektros linijas. D. Kreivys akcentavo, kad Lietuvos prioritetas išlieka bendras Baltijos šalių susitarimas dėl trišalės metodikos.

Aptariant Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių regioninio koordinavimo centro įkūrimą, sutarta, kad dėl centro vietos bei tolesnių veiksmų išvadas turėtų pateikti abiejų šalių ekspertai.

Ministras D. Kreivys taip pat pabrėžė, kad Lietuva mato puikų potencialią bendradarbiauti atsinaujinančios energetikos srityje, ypač kuriant bendrus jūrinio vėjo parkus Baltijos jūroje. „Pastarasis klausimas galėtų tapti Lietuvos ir Latvijos glaudesnio bendradarbiavimo ašimi šalia kitų regioninių projektų, stiprinant Baltijos šalių energetikos sistemų integraciją“, – pranešime cituojamas ministras D. Kreivys.

Po susitikimo su energetikos ministru D. Kreiviu J. Vitenbergas taip pat aplankė NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą Vilniuje.

Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis nurodė atleisti J. Vitenbergą iš pareigų, atsižvelgdamas į populistinės partijos „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) frakcijos parlamente priimtą sprendimą.

J. Vitenbergą į ministrus delegavusi KPV LV nusprendė atšaukti jį iš pareigų, kai jis pasitraukė iš šios politinės jėgos ir prisijungė prie dešiniojo sparno nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“.

K. Gerhardas Ekonomikos ministerijai vadovaus, kol bus paskirtas naujas ministras.

KPV LV frakcija nutarė, kad J. Vitenbergas, prisijungęs prie nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“, turi palikti ministro postą. Atitinkamą sprendimą kiek anksčiau priėmė KPV LV valdyba.

Po šio sprendimo apie pasitraukimą iš frakcijos paskelbė keturi KPV LV deputatai: Aivaras Geidanas, Janyna Kursytė, Ivaras Puga ir Edgaras Kronbergas.

Jie pareiškė negalintys prisiimti atsakomybės už „neaiškių motyvų padiktuotą emocionalų sprendimą“ siekti ekonomikos ministro pasitraukimo, šaliai grumiantis su krize.

Frakciją palikę deputatai įkūrė parlamente „Stabilumo grupę“ ir sudarė su premjeru susitarimą dėl paramos vyriausybei.