Pagrindinių prizų laimėtojams įteiktos piniginės premijos. Nugalėtojų darbai, kartu su kitais 11 nominantų, eksponuojami parodoje, veiksiančioje iki liepos 29 d.

Pagrindinį prizą mados kategorijoje už kolekciją „GRAM-À-CAPUCHE“ pelnė Vilniaus dizaino kolegijos mados katedros bakalaurė Urtė Katiliūtė (doc. A.Ščepanova). Kolekcijos pavadinimas – angliškų ir prancūziškų žargonizmų mišinys – reiškia močiutę su gobtuvu arba močiutę rajone. Iš Vilniuje gyvenančių močiučių ir senelių aprangos įkvėpimo besisėmusios kūrėjos tikslas – mažinti seno žmogaus atskirtį, priminti visuomenei apie senolių svarbą ir apie Lietuvą garsinusių menininkų nuopelnus. Kiekvienas kolekcijos įvaizdis remiasi autorės pastebėtomis kultūrinėmis nuorodomis, jai naudoti tik dėvėti drabužiai  ir daiktai. Tradicinis kostiumas dekonstruojamas, jungiamas su kitais daiktais.

Bendradarbiaujant su fotomenininku Rimantu Dichavičiumi, kolekciją papildė ant audinio atspaustos ar ,,lopais” paverstos nuotraukos. Pagrindinis kolekcijos aksesuaras – rankinės ir maišai; avalynė – baltais dažais dengti sportbačiai, aksesuarams panaudotos plaukų segės ir skaros.

Papildomas prizas šiemet atiteko Vilniaus kolegijos menų ir technologijų fakulteto bakalaurui Deividui Katkui (doc. L.Gerulaitienė) už kolekciją ,,Insomnia”, rašoma organizatorių pranešime.

Joje naudojami maištaujančio jaunimo pamėgti stiliai (pvz. fetišistinis, trash'as, pseudo prabanga), įgaunantys bendrą luxurious trash (liet. prabangi šiukšlė) pavadinimą. „Leisdamas laiką klubuose, jaunimas dažnai išbraukia iš savo gyvenimo miegą, o jo trūkumas ilgainiui sukelia nemigą. Miego sutrikime galime įžvelgti destrukciją, kurios apstu ir visoje kolekcijoje“, – sako jaunasis dizaineris, vartotojiškai visuomenei siūlantis naują požiūrį į neįprastą, iš naktinės underground kultūros atėjusią madą.

Balsavimo, vykusio viename iš naujienų portalų, dalyviai savo simpatijas skyrė Vilniaus dailės akademijos, Kauno fakulteto, stiklo meno ir dizaino bakalauro studentės Aurelijos Vainiūtės (prof. Valmantas Gutauskas) aksesuarų kolekcijai ,,Sąmonė". Tai netradiciniai papuošalai, vaizduojantys gyvybės pulsavimą formoje, skirti žmonėms, patiriantiems stresą, nuovargį ar vienišumo jausmą. Tai stiklo ir metalo junginys su samanų struktūra viduje. „Gavusi drėgmės, samana atgyja vos per kelias sekundes, papuošalo savininkui suteikdama galimybę puoselėti sąmoningumą, stebint gyvybės atsinaujinimą ir transformaciją. Aksesuaras  tampa tarsi meditaciniu varpeliu, primenančiu susikoncentruoti ne tik į savo išorinį įvaizdį, bet ir į vidinę būseną“, – sako jaunoji kūrėja.

Šiemet pirmą kartą įsteigtoje dizaino tyrimų kategorijoje buvo išskirta vienintelė – pagrindinio prizo laimėtoja - Vilniaus dailės akademijos, kostiumo dizaino magistrė Rūta Kepalaitė, kurios tyrimo ir kolekcijos „Real look“ (doc. Renata Maldutienė) atspirtimi tapo nestandartinė odos išvaizda. „Svarbu mokėti pripažinti sau, koks esi, nes tik būdamas savimi esi tikras ir įdomus. Šiuo projektu siekiu supažindinti visuomenę su odos išvaizdos įvairove ir paneigti vyraujančius tobulo kūno standartus“, – sako dizaino tyrėja, kūrybiniam procesui pasitelkusi merginas, turinčias specifinių odos ypatybių. Kurdama apatinį trikotažą, kuris leistų ne tik jaustis patogiai, bet ir atsikratyti nemalonių psichologinių išgyvenimų, dizainerė išskiria keturis aspektus: socialinę lygybę per odos atspalvius; išskirtinumą per odos „defektus“ (baltmę, strazdanas, apgamus, pigmentines dėmes); saviraišką per tatuiruotes; žmogaus prigimtį - per gyvūnų odos raštus.

Pagrindinį prizą komunikacijos kategorijoje už asmeninį projektą „Daiktų istorijos” laimėjo  VDA grafinio dizaino bakalaurė Modesta Žemgulytė (lekt. Marius Žalneravičius). Kūrėja, dalindamasi asmenine patirtimi, tyrinėja daikto reikšmę ir siūlo dizaino sprendimą, kaip užkoduoti pri(si)minimus fiziniame daikte kaip medijoje. „Konkretų objektą susiejant su mums žinoma istorija ir suteikiant asmeninę prasmę, daiktas tampa simboliu tai istorijai ir prasmei paženklinti“, – sako kūrėja, savo tėčio daiktų kolekciją pasitelkusi asmeniškam ir jautriam 5 min. trukmės video pasakojimui. Video darbą papildo kabanti instaliacija su aliuzija į vaikystę, kurioje kiekvienas tėčio daiktas pateiktas tarsi muziejaus eksponatas.

Papildomas šios kategorijas prizas skirtas Vilniaus dizaino kolegijos grafinių komunikacijų dizaino bakalaurui Pavelui Shmeliovui, (dėst. Aurimas Gaižauskas) už Vilniaus viešojo transporto navigaciją. Projektą inspiravo greitų ir patogių autobusų „prasilenkimas“ su neefektyvia viešojo transporto navigacija. Pagrindinis šio projekto principas – navigacija turi būti ten, kur jos tikisi vartotojas. Projektą sudaro atnaujinta transporto schema, lauko navigacija, dinamiška programėlė ir viską apjungiantis vizualinis identitetas. Dizainerio siūloma programėlė suteikia pastovų grįžtamajį ryšį, reaguodama į vartotojo veiksmus: jei keleivis suklydo – jis iškart sužinos, kur judėti toliau.

Internautai kaip aktualiausią projektą išskyrė Vilniaus Dizaino Kolegijos grafinių komunikacijų dizaino bakalaurės Dalijos Kaukėnaitės, (dėst. Justė Brukštutė) projektą „Muzikos albumų dizaino raida. Leidinių serija“. Šiame darbe yra gilinamasi į žymiausių XX a. muzikos albumų dizaino raidą, atsižvelgiant ir įrašų formatų (78 RPM, LP, EP, CD) pokyčius. Ekspoziciją sudaro specialiai sukurta dėžė, interpretuojanti vinilų ir CD grotuvus, trys leidiniai specialiose pakuotėse bei informacinių plakatų serija, talpinama į CD dėžutės interpretaciją. Kiekviename leidinyje sukuriama vizualinė ir poligrafinė navigacija, leidžianti auditorijai lengviau ir efektyviau pažinti muzikos albumų dizaino raidą.

Produkto dizaino kategorijoje šiemet komisijos ir interneto balsuotojų nuomonės sutapo – publikos simpatijos ir pagrindinis prizas atiteko Vilniaus dailės akademijos Produkto dizaino katedros bakalaurei Karolinai Petraitytei už inovatyvią priemonę chemijos pamokoms „Chem Tokens“ (prof. dr. Vytautas Kibildis).

“Chem Tokens” (Liet. “chem žetonai”) – tai mokymo priemonė 8-9 kl. chemijos pamokoms, sujungianti fizinį potyrį su papildyta realybe. Periodinės lentelės elementai pateikiami kaip specialaus dizaino žetonai, padedantys mokiniams suvokti lentelės struktūrą, kiekvieno elemento unikalumą, ir fiziškai juos jungti, sukuriant molekules. Nuskenavus juos su specialia programa, žetonai įgyja virtualų įvaizdį, kuris moko spręsti chemines lygtis, kaupti molekulių kolekciją, vykdyti virtualius eksperimentus. „Šiuo projektu, ištrinančiu ribą tarp objekto dizaino ir programos kūrimo, bandžiau parodyti, kaip dizaino principai gali sujungti mokslą, šiuolaikinį ugdymą, dizainą ir kompiuterius“, - sako jaunoji dizainerė.

Papildomas prizas komisijos sprendimu skirtas Vilniaus dailės akademijos bakalaurės Gražinos Bočkutės už projektą „Sensus“ (lekt. Deividas Juozulynas). Tai modifikuojamas funkcinis aksesuaras neregiams ir silpnaregiams, padedantis išvengti įvairių kliūčių (ypač aukščiau juosmens lygio) ir skirtas nešioti kartu su baltąja lazdele. Prietaisas „mato“ kliūtis infraraudonųjų spindulių sensoriaus pagalba, ir praneša apie jas intensyvėjančia vibracija. Įvairios prietaiso komplektą įeinančios jungtys leidžia prietaisą tvirtinti skirtingose vietose: ant rankos, piršto, baltosios lazdelės, drabužių. Prietaiso dizainas ne tik padeda neregiams kasdieniuose veiksmuose, bet ir lengvina jų integraciją į visuomenę, mažina socialinę stigmą. Pasak jaunosios dizainerės, neregiai ir silpnaregiai sudaro 3,3% pasaulio populiacijos, Lietuvoje jų yra 19 tūkst. Kurdama šį prietaisą, ji konsultavosi su turinčiaisiais šią problemą, įvairiomis įstaigomis bei specialistais, išanalizavo rinkoje esančius, panašią funkciją atliekančius prietaisus. Veikiantį „Sensus“ prototipą jau išbandė tikslinė grupė, todėl dizainerė artimiausiu metu sieks organizuoti šio produkto gamybą ir įvesti į rinką.

Jau 8 kartą VDA Dizaino inovacijų centro surengtam „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursui iš viso buvo pateikti  63 projektai: 22 komunikacijos; 18 mados, 15 produkto dizaino, 8 dizaino tyrimų kategorijose. Ekspozicijai komisija atrinko 15 projektų – 5 produkto, 5 komunikacijos, 4 mados dizaino bei 1 naujoje – dizaino tyrimų kategorijoje.

Konkursą „Jaunojo dizainerio prizas 2018” finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija.

Savo kolekcijas mados mėgėjams jaunieji dizaineriai turėjo galimybę pristatyti net devynioliktą kartą – tiek metų nekomercinį mados renginį organizuoja Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas. Kaip juokauja renginio organizatoriai, kai kurie šiuolaikiniai jaunieji kūrėjai apskritai pirmuosius gyvenimo žingsnius žengė dar tada, kai pirmąkart buvo surengtas šis studentiškas mados šou.

Pasak kolegijos Aprangos dizaino katedros vedėjos Stellos Justinos Kasperavičienės, kuri yra viena pagrindinių organizatorių nuo pat renginio ištakų, praeityje būta pačių įvairiausių eksperimentų, kuriuos publikos dėmesiui išdrįso pateikti jauni kūrėjai. Žiūrovų atmintyje yra užstrigę epizodai, kai vienais ar kitais metais podiumu išdrįso žygiuoti žavingi senjorai, seksualios merginos, vyrukai su aukštakulniais, kai kurias kolekcijas pristatė netgi namų augintiniai.

Šiemet renginyje dalyvavusių kūrėjų dėmesys buvo telkiamas į naujos tapatybės kūrimą, naudojant šiuolaikinio gyvenimo ženklus.

„Apkalbos 2017“ vyko lofte „Gargaras“, esančiame Raudondvario pl. 101.

Kokias mados tendencijas siūlo jaunimas?

Trina. Akivaizdžiausia tendencija – normų ignoravimas. Nesvarbu nei amžius, nei lytis, nei proga. Tiulio rankovės ir sportiniai bateliai – puiku. Dirbtinai neformuoti plaukai – tinka, vaikinai su makiažu ir aukštakulniais – gerai, natūralus, tarsi negrimuotas veidas – visiška norma. Dizaineriai visai nenori žmogaus kūno supakuoti taip, kad maksimaliai išryškėtų lyties, jaunystės ir statuso patrauklumas. Laisvės skonį duoda tokie modeliai, kurios gali vilkėti bet kas (Aistė Julita Pauliukevičiūtė, Darja Dobliaševič – KTU; Inesa Nausėdaitė, Kauno kolegija, Monika Veisbergaitė – Kauno kolegija).

Žvelgia. Jaunus žmones stebėti nuo kūdikystės pripratino medijos. Ir jie stebi bei kolekcijose tarsi pro mikroskopą fiksuoja viską. Žiūrovų komentarams pateikia marmuro rašto grožį, smaragdinio miško tankmę, saldainių vazoje spalvas ir formą, analizuoja šešėlių atspalvius ir žaismą (Brigita Pociūtė – Kauno kolegija; Simona Šalaševičiūtė – KTU; jungtinė KTU kolekcija; Goda Stoškutė – Vilniaus kolegija).

Sportuoja. Daugybė kolekcijų nebeapsieina be sporto atributikos – patogių timpų, specialių akinių. Laisvės skonį sustiprina judesių nevaržantys, išplatinti kirpimai, neteplios spalvos, prakaitą sugeriantys audiniai. Jeigu dar nežinojote, puikiai sportuoti galima ir su kailiniais. Aišku tik ten, kur yra šalta. Pirmiausia –kalnuose. (Aurelija Lisauskaitė – Kauno kolegija). Tegyvuoja visagalis neoprenas. Panašu, kad ankstesnės kartos nebuvo jo šitaip karštai įsimylėjusios.

Stebina. Vargu ar įmanoma šiais laikais šokiruoti interneto vaizdų pertekusią publiką. Bet stebinti jaunimas vis dar sugeba. Publika provokuojama stilizuotais smurto, apsinuoginimo, beprotybės ženklais. Kaip reaguosite į sumuštų veidų grimą, atsargiai parodytas krūtis, kraujo raudonį primenančius audinius? (Ry Bi – Kauno kolegija). Vis dėlto kaip tikras manifestas suskamba klasika, įvilkta į šiandienos kontekstą (Eglė Matutytė).

Koduoja. Jaunų dizainerių dėmesį dažniausiai patraukia architektūra. Ištisos kolekcijos įkvėptos miesto ritmo ir jo subkultūrų (Jungtinė ŠU studentų kolekcija). Kai kurie modeliai primena pastatų kolonas, fontanų skulptūras, rūbuose atpažįstamas laiptų pakopų ritmas, kai kurie siluetai primena besiplaikstančias vėliavas (jungtinė JVMF kolekcija). Modeliai žygiuoja natūraliai, tarsi gatve, niekas nebereaguoja į gatvėse keliamą triukšmą. Jaunimas skaito ir rašo grafičius, tačiau nebesipainioja į lozungus. Išskyrus vieną kitą ant drabužio užrašytą šūkį (Sandra Klimašauskaitė-Upe – Kauno kolegija).

Keičia. Dažniausiai dizaineriai mėgina pakeisti rūbo paskirtį. Striukės susitrumpina, rankovės nusiima, kišenės prisideda (Polina Sotirova, Bulgarija). Drabužiuose pasitelkiama optinė iliuzija, kai sunku žiūrovas turi pasirinkti pats. Kas tai? Sijonas ar kelnės? Tunika ar pelerina? Suknelė ar marškiniai? Spindi. Šiemet blizgesio ir spindesio – su kaupu. Dažniausiai viskas žiba tamsoje, todėl dizaineriai mielai dekoruoja juodą audinį, myli blizgią odą, žybsinčius aksesuarus. Vis dėlto dauguma subtilumo egzaminą išlaiko – žibėjimas subtilus, kaip vandens lašeliai, tolimi žvaigždynai. Retkarčiais blyksteli prabangus šilkas ar oda (Marija Kazakevičiūtė – VDA).

Dominuoja. Valdovo vaidmuo perteikiamas įprasta atributika – juoda spalva, užtrauktukais, aristokratiškų siluetų kostiumais, nugalėtojo žvilgsniu ir eisena (Aistė Julita Pauliukevičiūtė). Pergalės pojūtį sustiprina ne tik statuso ženklai, tačiau ir svita. Dizaineriai paklusnumo, sutramdymo pozas perteikia maskuodami rankas. O tai galima padaryti skandinant jas ilgose ar plačiose rankovėse, įkalinant į pelerinas, įpančiojant į klostes, diržus, draperijas. Ieško savęs ir unikalumo. Dauguma dizainerių to net neslepia – kolekcijų pristatymuose labai dažnas žodis „identitetas“ (Evelina Kovalenkinaitė – Kauno kolegija).

Geriausiai jaunimas įvaldę ieškoti savęs keliaudami. Kryptį galima pasirinkti pačiam. Dėl to vieni keliauja į protėvių praeitį, etnospasaulį (Iveta Jasiūnaitė  – VDA; Zelma Kačkane – Rezeknės technologijų akademija), kai kuriuos aiškiai traukia Rytai (Toma Stašytė – Kauno kolegija), trečius – džiunglės. (Monika Zinkevičiūtė – Kauno kolegija; jungtinės VDA ir VDU kolekcijos). Savęs paieškos nuveda ir į virtualią realybę (Karolina Balsevič – Kauno kolegija).

6 laimingieji, kuriems teks galimybė savo kolekcijas pristatyti ant didžiojo „Infekcijos“ podiumo ateinančių metų kovo 18–19 d.: „2ru2ra“, Nikė Kotryna Kvedarauskaitė, Patricija Regesaitė (PREGES), Paulius Leonas ir Viktorija Rosenberg, Vaida Januškevičiūtė ir Živilė Aleknavičiūtė. Jaunuosius dizainerius vertino ir nugalėtojus išrinko profesionalių dizainerių komisija: festivalio „Mados infekcija“ meno vadovė Sandra Straukaitė, dizainerės Dovilė Gudačiauskaitė ir Eglė Ona Žiemytė, stilistė Karina Leontjeva bei dizaineris Rapolas Vosylius iš kūrybinio dizainerių tandemo „labàdienà“.

Podiumu žengė drąsa

16 „Injekcijos“ finalo dalyvių pristatė po penkis savo kolekcijos darbus. Šių metų „Injekcijos“ finalo podiumą galima pavadinti itin įvairialypiu. Vienų dizainerių kūryboje netrūko inovatyvumo, novatoriškų audinių ir sprendimų, kiti pasirinkę labiau tradiciškas medžiagos faktūras, žaidė neįprastomis formomis, siluetais ir spalvine gama.

Tačiau bene visus „Injekcijos“ konkurso finalininkus jungė drąsa savo kūryba kalbėti apie tai, kas jiems aktualu ir svarbu: nepasitenkinimas masine mada, siekis išsaugoti senąsias tradicijas, dvilypumo tema, ironiškas požiūris į priklausomybę nuo prekės ženklų. Nors temos skirtingos, tačiau tikėjimas jomis – toks pat stiprus.

Finalininkus jungė drąsa kalbėti apie tai, kas jiems aktualu: nepasitenkinimas masine mada, siekis išsaugoti senąsias tradicijas, dvilypumo tema, ironiškas požiūris į priklausomybę nuo prekės ženklų.

„Šiemet nugalėtojus išrinkti buvo itin sunku, kadangi visi dizaineriai – labai stiprūs. Todėl, išrinkome net 6 nugalėtojus, ko ankščiau „Injekcijos“ finale dar nebuvo, – teigė festivalio „Mados infekcija“ meno vadovė Sandra Straukaitė. – Tarp dizainerių ieškojome jaunatviško polėkio, energijos ir naujos mados, kurios šių metų finale tikrai netrūko“.

„Injekcijoje“ pildosi svajonės

Ypatingą staigmeną „Injekcijos“ finalo žiūrovams šiemet buvo parengę „Samsung Galaxy Dream“ kampanijos kūrėjai. Prieš porą mėnesių skelbto jaunųjų talentų konkurso nugalėtojos – dizainerė Raminta Razgutė ir modelis Kristina Miliauskaitė – išpildė savo svajonę ir debiutavo ant „Injekcijos“ podiumo. Šio konkurso dėka jaunoji dizainerė turėjo galimybę mokytis iš vieno žinomiausių Lietuvos dizainerių Roberto Kalinkino, sukurti suknelę Paryžiaus mados savaitei ir pademonstruoti mini kolekciją „Injekcijos“ finale.

Konkurso nugalėtojai – modeliui K. Miliauskaitei pirmuosius žingsnius mados pasaulyje žengti padėjo modelis Karolina Toleikytė.

„Samsung Galaxy Dream“ projektas Baltijos šalyse šiemet rengtas jau antrajį kartą. Juo siekiama paskatinti jaunus ir talentingus žmones nestokoti inovatyvių idėjų ir kurti. „Kiekvienas jaunas žmogus turi svajoti ir jo svajonės turi būtinai išsipildyti“, – teigė konkursą organizuojančios kompanijos „Samsung“ atstovė Raivara Šemetulskytė.

Kas laukia „Injekcijos“ nugalėtojų?

Didelio jaunųjų dizainerių susidomėjimo kasmet sulaukiančiam „Injekcijos“ konkursui šiais metais pateiktos 67 paraiškos, iš kurių 11 – jaunųjų dizainerių iš užsienio: Izraelio, Rusijos, Italijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos. Tad būti vienu finalo nugalėtojų – nemenkas pasiekimas.

Finalą laimėjusių dizainerių laukia darbingi mėnesiai: konkurse pristatę po penkis modelius, 2017-ųjų kovo mėnesį vyksiančiame festivalyje „Mados infekcija“ jie turės pademonstruoti apie 20 savo kolekcijos modelių. Visi nugalėtojai pripažįsta, kad susidūrimas su iššūkiais jų nestabdo, atvirkščiai – įkvepia kurti ir dar labiau stengtis. 

Projektas „Upcycled by LT“ – tai dizainerių ir menininkų sąjunga, kuri ne tik siūlo profesionalius mados dizaino produktus, bet ir ugdys vartotojų žinias apie atsakingą beatliekę gamybą, vartojimą.

Projekto pagrindas – medžiagų grąžinimas į vartojimo ratą.

Viena iniciatyvos pradininkių, dizainerė Vida Strasevičiūtė, pabrėžia, jog projektas, labiau nei norą pirkti, skatina prisidėjimą prie geresnio rytojaus. Pasak dizainerės, esminis „upcycling“ principas yra beatliekė gamyba ir didesnis vertės sukūrimas.

„Drabužiai, aksesuarai, įvaizdžiai ar kiti pristatomi kūriniai, – absoliučiai arba didžiąja dalimi gaminami iš to, kas dėl įvairių priežasčių yra išėję iš vartojimo rato. Audinių, kailių, odos pavyzdžiai, likučiai, atraižos. Tai, kas liko nereikalinga arba užmiršta, bet puikiai tinka kurti ir atkurti vertę žmogui. Beatliekė ir atsakinga gamyba, kurioje kiekvienas narys nuo siuvėjo iki dizainerio yra svarbus“, – apie naujai Lietuvoje atsiradusi gamybos metodą pasakoja V. Strasevičiūtė.

Vėluojama mados industrijoje

Dizainerė V. Strasevičiūtė, viena iš pirmųjų mados dizainerių Lietuvoje pradėjo kalbėti apie „upcycling“ metodą. Užaugusi mamos darbe mergina matydavo, kiek kailio atraižų lieka, o iš jų siuvami drabužiai, nepriklausomai nuo to, kad žmogus įdeda netgi daugiau darbo, yra parduodami kur kas pigiau.Tuomet kūrėja suprato, kad pirmuoju smuiku griežia rūbo dizainas, nes kailis, nors ir nevientisas, vis vien išlieka kailiu.

Po stažuotės pas vokiečių dizainerį Danielį Krohą, kuris kuria „upcycling“ metodu, V. Strasevičiūtė nusprendė pristatyti tai ir Lietuvoje, rašydama magistro studijų tiriamąjį teorinį darbą Vilniaus dailės akademijoje.

Drabužiai, aksesuarai, įvaizdžiai ar kiti pristatomi kūriniai, – absoliučiai arba didžiąja dalimi gaminami iš to, kas dėl įvairių priežasčių yra išėję iš vartojimo rato. Audinių, kailių, odos pavyzdžiai, likučiai, atraižos. Tai, kas liko nereikalinga arba užmiršta.

„Lietuvoje kiek vėluojame su naujovėmis – visame pasaulyje vyksta ne tik Eko mados savaitės, bet ir atidaromi butikai, prekiaujantys tik „upcycling“ metodu sukurtais drabužiais bei aksesuarais. Pavyzdžiui, pagal 2009 m. „Mintel” ataskaitą apie etinę madą tvarios mados pardavimai Didžiojoje Britanijoje per penkerius metus padidėjo keturgubai, lyginant su 2008-aisiais išaugo nuo 40 mln. svarų iki 175 mln svarų“, – pasakoja dizainerė.

Suvienijo skirtingus menininkus

Skirtingus menininkų braižus ir stilius po vienu stogu vienija būtent „upcycling“ metodas. Pirmąją šio projekto kolekciją pristato daugelio tarptautinių mados dizaino konkursų dalyvis, jaunųjų mados dizainerių konkurso „Injekcija 2015“ nugalėtojas, Vilniaus dailės akademijos magistrantūros studentas ir dėstytojas, dizaineris Tomas Baranauskas (prekės ženklas „Thom Bara“). Jo „Upcycled by Thom Bara“ 2016 metų rudens/žiemos siūlymas – kailiniai. Pagaminti iš kailio gabaliukų, jie ne tik išlaiko savo šilumines savybes, tačiau faktūrų ir siluetų žaismu laužo nusistovėjusį kailinių stereotipą.

Šio dizainerio kailinių kolekciją jau galima rasti „Locals.lt“ parduotuvėje, prekybos centre GO9, Gedimino pr. 9, Vilniuje.

Netrukus savo „upcycled“ dizainą pristatys ir kiti projekto dalyviai – dizainerės Inga Jurkevičiūtė, V. Strasevičiūtė ir menininkė Lina Žvirblytė.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro rengiamame konkurse jau šeštą kartą buvo apdovanoti geriausi produkto, komunikacijos ir mados dizaino kūrėjai.

Produkto dizaino kategorijoje pagrindinį prizą pelnė Lukas Avėnas (VDA VF) už triratį motociklą AKO  (doc. Š. Šlektavičius). Siekdamas vairuotojams suteikti natūralaus judėjimo jausmą, neprarandant kontrolės ir saugumo, dizaineris savo koncepcijoje apjungė geriausias motociklų bei automobilių savybes. Išskirtines savybes šiai transporto priemonei suteikia ne tik palinkstanti važiuoklė, bet ir transporto priemonės išorėje esantis variklis bei kiti inovatyvūs dizaino sprendimai.

Papildomas prizas buvo skirtas Gabrielei Ugnė Petrauskaitei (VDA VF) už skaras, sekančias pasakas (prof. A. Lisauskienė). Šio projekto idėjinis pagrindas – vaiko ir senelių santykių glaudumas. Ieškodama tarpusavio ryšio realizavimo galimybių, dizainerė statišką, grafiniais elementais dekoruotą objektą – skarą – papildė dinamiškais praturtintos realybės elementais ir pavertė pasakų sekimo priemone. Ištiesus skarą ir naudojantis išmaniuoju įrenginiu iliustracijos atgyja – padeda močiutei pasakoti ir didina vaiko įsitraukimą. Šis išskirtinis produktas komisijos  buvo įvertintas už funkcionalumą, estetiką bei edukacinę funkciją.

15 min.lt įsteigtą publikos prizą šioje kategorijoje pelnė Aistė Bankauskaitė už lazerinio mikroapdirbimo įrenginio dizainą.

Komunikacijos dizaino kategorijoje pagrindinį prizą laimėjo Gintarė Ribikauskaitė (VDA VF), sukūrusi spekuliatyvaus dizaino projektą „Nuodų pakuotės BECAUSE_OF“  (lekt. dokt. E. Kavarskas). Nuodų pakuotės, sukurtos remiantis septyniomis mirtinomis nuodėmėmis ir bei jų „ambasadoriais“ – istorinėmis asmenybėmis, yra provokacija, skatinanti kuriančius žmones susimąstyti apie darbo etikos ribų egzistavimą. „Nenuodinga ribų paieška jums ir apie jus“, – savo darbo prasmę apibrėžia dizainerė. Šis G. Ribikauskaitės darbas pelnė ir publikos prizą.

Papildomas prizas šioje kategorijoje už projektą MANIFESTO UTOPIJA atiteko Domui Mikšiui (VDA VF, prof. Marius Bartkus). Šis projektas nagrinėja šiandieninį dizainerio kūrybos ir komercijos santykį, tačiau jo tikslas nėra panaikinti šią priešpriešą. „Komercija dizainerį įspraudžia į rėmus. Į rėmus ir taisykles, kuriuose kūrybai, atradimams ir originalumui ne visada yra vietos“, – sako dizaineris. Manifestu jis išreiškia savo asmeninį požiūrį, suformuluodamas dešimt originalumo, kūrybiškumo, atradimo džiaugsmo kūrybos taisyklių, iliustruojamų grafinių tūrinių kompozicijų, ir skaitytojus kviečia diskusijai kūrybos žmonėms aktualia tema.

Mados dizaino kategorijoje komisijos sprendimu pagrindinis prizas skirtas Mortai Nakaitei (Vilniaus kolegija) už eksperimentinę kolekciją apie nebylią, švarią, jautrią būseną (doc. L. Gerulaitienė). Pasitelkdama autorines audinių dekoravimo technikas, dizainerė sugretino Charmso kūryboje juntamą atmosferą, architektoniškus Vilniaus fragmentus ir temos pavadinime skambančią būseną. „Tą dieną žmogus atsikėlė ir ramiai išėjo į gatvę. Vėl buvo žiema“, – savo kolekcijos idėją apibūdina dizainerė, suderinusi skulptūriškus siluetus bei netradicines faktūras. M. Nakaitės kolekcija buvo įvertinta ir publikos prizu.

Papildomas prizas atiteko Justinai Semčenkaitei (VDA VF) už drabužių kolekciją GIRL POWER (doc. R. Maldutienė). Ši kolekcija, kurios kiekvienas kostiumas turi atskirą reikšmę – tai manifestas, skatinantis ironiškai pažvelgti į šiandienos grožio standartus. „Tai yra žinutė jaunoms merginoms, įkvepianti nebijoti atsiriboti nuo egzistuojančių ir medijų brukamų grožio kanonų bei iškelianti unikalumą kaip svarbiausią aspektą“, – sako dizainerė, humorą perteikdama rožine spalva ir „mergaitiška“ simbolika. Paradokso įspūdžio dizainerė siekia kontrasto principu derindama formas bei faktūras – jose svarbus vaidmuo tenka tekstilei ir rankų darbui.

Pagrindinio ir papildomo prizų laimėtojus išrinko konkurso komisija, kurią šiemet sudarė mados dizainerės Eglė Žiemytė (D.EFECT) ir Agnė Biskytė (BISABIS), grafikos dizaineriai Džiugas Valančauskas (Not Perfect | Y&R) ir Miglė Rudaitytė (BLUSHING), produktų dizaineriai Vytautas Gečas (MARCH DESIGN STUDIO) ir Simonas Tarvydas (INDI) bei Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro vadovas Marius Urbanavičius.

Konkursą „Jaunojo dizainerio prizas“ VDA Dizaino inovacijų centras kasmet rengia nuo 2011 m., rašoma pranešime spaudai.

„Jaunojo dizainerio prizo“ laimėtojai trijose – produkto, komunikacijos ir mados dizaino – kategorijose VDA Dizaino inovacijų centro iniciatyva renkami jau šeštus metus. Į pagrindinį, papildomą ir publikos prizą šiemet pretenduoja 15 finalistų (po 5 kiekvienoje kategorijoje), atrinktų iš 57 šių metų konkursui pateiktų darbų.

Produkto dizaino kategorijoje apdovanojimui nominuotas triratis motociklas AKO, lazerinio mikroapdirbimo įrenginio dizainas, gyva lietuviškos arbatos laboratorija T-LAB, projektas „Gyvenimo būdas be atliekų ZERO WASTE“ bei skaros, sekančios pasakas.

Komunikacijos dizaino kategorijoje konkurso komisija išskyrė spekuliatyvaus dizaino projektą „Nuodų pakuotės BECAUSE_OF“, interaktyvią priemonę karo pabėgėlių integracijai Lietuvoje gerinti „Sampyna“, projektą „Manifesto utopija“, „Public Domain City“ archyvinės platformos kūrybininkams ir dizaineriams vizualinę komunikaciją, ip pat kalėjimo subkultūros stigmatizavimo vizualinę antologiją.

Mados dizaino kategorijoje be darbužių kolekcijų „2093“, „Girl power“, „Circus“ bei eksperimentinės kolekcijos apie nebylią, švarią, jautrią būseną pirmą kartą prizui nominuota ir juvelyrikos kolekcija.

Prizų nominantus ir laimėtojus išrinko konkurso komisija, kurią šiemet sudarė mados dizainerės Eglė Žiemytė (D.EFECT) ir Agnė Biskytė (BISABIS), grafikos dizaineriai Džiugas Valančauskas (Not Perfect | Y&R) ir Miglė Rudaitytė (BLUSHING), produktų dizaineriai Vytautas Gečas (MARCH DESIGN STUDIO) ir Simonas Tarvydas (INDI) bei Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro vadovas Marius Urbanavičius.

Šiemet konkursui 40 darbų pateikė Vilniaus dailės akademijos (Vilniaus, Kauno, Telšių ir Klaipėdos fakultetų) 17 – Vilniaus dizaino kolegijos, 2 – Vilniaus kolegijos studentai. 22 darbai buvo pateikti komunikacijos, 21 – mados ir 14 – produkto dizaino kategorijose.

„Jaunojo dizainerio prizo 2016“ parodos atidarymas ir nugalėtojų paskelbimas įvyks birželio 17 d., 18 val., Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3.). Paroda veiks iki 2016 m. liepos 23 d.

Šiųmetė „Mados injekcija“ baigėsi, finalo nugalėtojai, gavę kelialapius į pavasarį vykstančią „Mados infekciją“, paskelbti, tačiau visų konkurse dalyvavusių jaunųjų dizainerių kelias mados olimpo link tik prasideda. Konkurso įspūdžiams pamažu susigulint, jaunieji kūrėjai dalijasi įgyta patirtimi ir patarimais.

Akvilė Jančiauskaitė, Gintarė Salemonaitė, Karolina Fomičiova-Fomi ir Egidijus Učkuronis mados pasaulyje nėra naujokai – visi atliko praktikas ar darbavosi pas žymius Lietuvos ir užsienio dizainerius, kūrė kostiumus įvairiems renginiams ir pasirodymams, o kai kuriems iš jų„Injekcijoje“ pristatytos kolekcijos– jau ne pirmosios.

Nevaržoma laisvė, stereotipai ir netikėti deriniai

Kiekviena mados kolekcija yra savo išraišką turintis meno kūrinys. „Mados injekcijos“ finale nugalėjusios Akvilės Jančiauskaitės kolekcija „Zinesters“ atspindi trauką nevaržomai 9-ojo dešimtmečio minčių ir aprangos laisvei.„Leidau sau eksperimentuoti, dengiau audinį skystu lateksu“, – kūrybos procesą prisimena ji. Pasak Akvilės, laisvė ir vaizduotė itin svarbios kuriant ir savo stilių – kad netaptumėme pernelyg rimti.

Gintarė Salemonaitė savo kolekcija „Portretai“ siekia atskleisti nusistovėjusių stereotipų dažnai absurdišką sureikšminimą. Todėl ji drąsiai žaidžia detalėmis, aksesuarais bei ryškiomis, dėmesį traukiančiomis spalvomis ir raštais.„To paties linkiu ir kuriant savo įvaizdį – nebijoti išsiskirti ir pasikliauti nuojauta“, – drąsina jaunoji dizainerė.

Harmonija ir skirtybių sintezė

Egidijus Učkuronis kolekcijai „Ovum“ patikėjo nelengvą užduotį: padeklamuoti žiūrovams odę, šlovinančią žmonių kultūros vystymąsi.„Man ovum (lot.kiaušinis) asocijuojasi su nenutrūkstama evoliucija ir sustabarėjusių idėjų griovimu siekiant atgimti“,– teigia Egidijus. Kurdamas jis derino priešingų pradų audinius (pavyzdžiui, šilką ir vaškuotą medvilnę). „Taip harmonija pagaunama pačioje trapiausioje ir tobuliausioje jos vietoje“, – tikina E. Učkuronis. Šį derinimo principą galima pritaikyti kasdien.

Kolekcija „Flap“ Karolinai Fomičiovai-Fomi– jau ketvirtoji. Jos pagrindu tampa skirtingų audinių sintezė: antrojo dešimtmečio žavesį simbolizuojantis šilkas jį plėšant ir draskant įgauna kitą išraišką ir šiuolaikinio gyvenimo skonį. Tokį šilką derinant su trikotažiniu audiniu ir sportiniais elementais gaunamas netradicinis „suderinto nesuderinamumo“ efektas.

Avalynė įvaizdžiui – lyg vyšnia ant torto

Visi kalbinti dizaineriai sutinka, kad detalės– itin svarbus aprangos elementas, formuojantis įvaizdį. Anot K. Fomičiovos, pakeitus šukuoseną, grimą, papuošalus ir avalynę, tačiau palikus tuos pačius drabužius, galima sukurti begalę skirtingų įvaizdžių. Paslaptis glūdi derinime. „Tai tarsi stiliaus puzzle dėlionės detalės – jei nors viena iš jų yra ne vietoje, bendras paveikslas bus nevykęs“, – įsiterpia Egidijus.

Anot G. Salemonaitės, avalynė aprangai suteikia užbaigtumo įspūdį: „Identišką aprangą derinant su skirtinga avalyne ji įgauna labai skirtingas nuotaikas. Pavyzdžiui, savo modeliams parinkau klasikinę avalynę (iš „Deichmann“ kolekcijos) taip laviruodama tarp absurdiškumo, klasikos ir laisvės, išreikštų mano drabužiuose.“ A. Jančiauskaitė priduria, kad avalynė – bene labiausiai eiseną lemiantis veiksnys, taigi ji turi didelės įtakos ne tik įvaizdžiui, bet ir vidiniam pasitikėjimui savimi.

Modeliai vos neliko basi

Dizaineriai tvirtina, kad avalynė svarbi ir mados kolekcijų pristatymams – tinkamai parinkta ji padeda geriau atskleisti demonstruojamą drabužį. Avalynės„Mados injekcijai“ istoriją ir kilusį stresą dabar jau su šypsena atsimena K. Fomičiova: „Avalynę savo kolekcijai užsakiau internetu ir ramiai laukiau siuntinio.Likus dienai iki renginio paaiškėjo, kad jo laiku negausiu! Pristatymas ryt, o aš nežinau, ko griebtis – mintyse jau ėmiau peržiūrinėti savo ir draugių batų lentynas. Tačiau viskas baigėsi gerai –išgelbėjo avalynės kompanija „Deichmann“, apavusi mano modelius“.

Palinkėjimas: daugiau spalvų ir geros nuotaikos

Žmonių stebėjimą ir jų aprangos vertinimą jaunieji kūrėjai juokdamiesi vadina pofesine liga. K. Fomičiova-Fomi pastebi, kad „itin ryškių ir stilingų lietuvaičių galima sutikti tik mados renginiuose ar miesto centre savaitgalį. Darbo dienomis dauguma pasislepia šiltuose, tačiau pilkuose ir niūriuose paltuose“. Todėl visi jaunieji dizaineriai vieningai pataria nebijoti spalvų, neįprastų derinių ir daugiau šypsotis.