Ketvirtadienį parlamentarų priimtame atnaujintame Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nustatytas jaunimo darbuotojų sertifikavimas, šiai profesijai keliami reikalavimai.

Į šias pareigas galės pretenduoti darbuotojas, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs socialinio darbo, psichologijos, ugdymo, socialinio pedagogo ar kitų krypčių studijas ir yra nepriekaištingos reputacijos.

Jaunimo darbuotojo sertifikatą turės teisę išduoti jaunimo politiką įgyvendinanti institucija.

Su jaunimu dirbančios organizacijos ir kiti jaunimo darbuotojus įdarbinantys subjektai privalės užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jose dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Beje, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitiktų piktnaudžiaujantys alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Įstatymas numato, kad atvirąjį, mobilųjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje, jaunimo praktinių įgūdžių ugdymą turės teisę vykdyti tik jaunimo darbuotojai. Darbo su jaunimu formų turinį ir tvarką nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Įstatymo pataisas inicijavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau yra pažymėjusi, kad atlikti jaunimo problematikos tyrimai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvoje trūksta infrastruktūros ir kryptingai apmokytų darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su paaugliais.

Pasak jos, nemažoje dalyje Europos šalių jaunimo darbuotojas yra išskiriamas kaip atskira profesija, tokiems darbuotojams užtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos kėlimas ir kitos priemonės, rodančios tokios profesijos pripažinimą.

Už Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas balsavo 78 Seimo nariai, susilaikė 2. Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2026 metų.

Pasak Seimo pirmininkės patarėjos Elenos Masnevaitės, Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisų tikslas yra jaunimo darbuotojo institutą legalizuoti įstatyme.

„Šiuo metu jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai yra reguliuojami ministro įsakymu. Priėmus įstatymo pakeitimus, jaunimo darbuotojo profesija atsirastų oficialiai“, – trečiadienį komisijos posėdyje sakė E. Masnevaitė.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pasiūlymui įstatyme įtvirtinti jaunimo darbuotojų sertifikavimą.

Įstatymo projekte taip pat siūloma reglamentuoti jaunimo darbuotojui keliamus reikalavimus. Į šias pareigas galėtų pretenduoti darbuotojas, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs socialinio darbo, socialinio pedagogo, psichologijos, ugdymo mokslų krypties ar kitas studijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu su jaunimu dirba apie 297 darbuotojai, iš jų 118 neturi tokio išsilavinimo.

Įstatymo pataisomis jaunimo darbuotojui taip pat yra numatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.

Priėmus įstatymo pakeitimus, jaunimo darbuotojo profesija atsirastų oficialiai.

Siūloma, kad  Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.

Pernai liepos mėnesį parlamentui pristatydama projektą Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lietuvoje jaunimo darbuotojų skaičius auga, tačiau ši profesija net nėra įtraukta į profesijų katalogą.

„Dalyje Europos šalių, pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, Maltoje, Didžiojoje Britanijoje jaunimo darbuotojas yra išskiriamas kaip atskira profesija. Universitetuose ir kolegijose yra atskira jaunimo darbuotojų specialybė arba specializacija. Be to, tokiems darbuotojams užtikrinamas nuoseklus kvalifikacijos kėlimas“, − pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip ELTA jau skelbė, Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimus pateikimo stadijoje palaikė 86 Seimo nariai, susilaikė 20 parlamentarų. Projektą toliau svarstys pagrindiniu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Šių metų balandžio 18 d. Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė naują – jaunimo darbuotojams skirtą dieną. Jis bus minima gegužės 14 d.