Įstatymo projekte, kurį jau antradienį gali svarstyti JAV Senatas, numatyta daugiausia lėšų skirti Izraelio oro gynybos „Geležiniam kupolui“ stiprinti.

Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) šeštadienį pareiškė, kad JAV Atstovų Rūmų pritarimas naujai karinei pagalbai Izraeliui – 13 mlrd. dolerių (12,2 mlrd. eurų) – rodo tvirtą paramą žydų valstybei ir „gina Vakarų civilizaciją“.

Įraše socialiniame tinkle „X“ jis teigė: „JAV Kongresas ką tik didele balsų persvara priėmė labai vertinamą pagalbos įstatymą, kuris rodo tvirtą abiejų partijų paramą Izraeliui ir gina Vakarų civilizaciją. Ačiū draugams, ačiū Amerikai!“

„Esu dėkingas JAV Atstovų Rūmams, abiem partijoms ir asmeniškai pirmininkui Mike‘ui Johnsonui už sprendimą, kuris išlaiko istoriją teisingame kelyje“, – rašė jis tinkle X. Įstatymas, kurį dar turi priimti Senatas, „užkirs kelią karo išplitimui, išgelbės tūkstančius žmonių gyvybių ir padės mūsų abiem šalims tapti stipresnėms“, pažymima žinutėje.

JAV Atstovų Rūmai šeštadienį po kelis mėnesius trukusios blokados pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Parlamentarai priėmė atitinkamą įstatymo projektą, kuriame numatyta Kyjivui skirti 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų).

Šiais metais Ukraina iš Jungtinių Valstijų, kurios Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos, gavo tik nedidelę paramą, nes baigėsi pinigai, skirti iš JAV atsargų paimtiems dalykams pakeisti, o kai kurių respublikonų pasipriešinimas sutrukdė patvirtinti papildomą finansavimą.

Dėl susidariusių spragų Ukrainos kariams, kurių skaičius ir ginkluotės atsargos nusileidžia Maskvai, pritrūko svarbiausių reikmenų, pavyzdžiui, artilerijos šaudmenų.

Įstatymo projektas JAV Kongreso žemuosiuose rūmuose priimtas po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų, JAV sąjungininkų spaudimo ir pakartotinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pagalbos prašymų.

Šeštadienį JAV Atstovų Rūmai taip pat patvirtino paramos paketus Izraeliui ir Taivanui, pagalbą Gazos Ruožui ir kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms pasaulyje.

Visam paketui, sudarančiam apie 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų), dar turės pritarti Senatas, ir pasirašyti prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), tačiau tai laikoma formalumu.

„Atsiliepti į istorijos kvietimą“

V. Zelenskis šeštadienį sakė, kad nauja Vašingtono pagalba išgelbės tūkstančius gyvybių Ukrainoje.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime jis sakė: „Tikimės, kad įstatymams bus pritarta Senate ir jie bus nusiųsti ant prezidento Bideno stalo. Ačiū, Amerika!“

J. Bidenas gyrė įstatymų leidėjus iš abiejų partijų dėl šeštadienio balsavimų, pabrėždamas, jog „šiuo kritiniu momentu jie susibūrė, kad atsilieptų į istorijos kvietimą.“

„Šis paketas suteiks itin svarbią paramą Izraeliui ir Ukrainai, itin reikalingą humanitarinę pagalbą Gazai, Sudanui, Haičiui ir kitoms vietovėms [...] ir sustiprins saugumą bei stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi gyrė ilgai atidėliotą JAV Atstovų Rūmų žingsnį.

„Džiaugiuosi, kad JAV Atstovų Rūmai patvirtino naują didelį pagalbos Ukrainai paketą. Ukraina naudoja NATO sąjungininkų suteiktus ginklus, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgumus. Dėl to mes visi Europoje ir Šiaurės Amerikoje esame saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) taip pat palankiai įvertino JAV Atstovų Rūmų sprendimą.

„Ukraina nusipelno visos įmanomos paramos kovojant su Rusija. Dabar prašome JAV Senato kuo greičiau balsuoti, nes ant kortos pastatyta žmonių gyvybė. Transatlantiniai sąjungininkai vieningai remia laisvę ir demokratiją“, – sakė U. von der Leyen „X“.

Balsavimas pasiuntė „aiškią žinią Kremliui: tie, kurie tiki laisve ir JT chartija, ir toliau rems Ukrainą ir jos žmones“, sakė Ch. Michelis.

Vokietija irgi pasveikino JAV įstatymų leidėjų sprendimą ir pavadino tai „optimizmo diena“.

„JAV ir Europa kartu stovi laisvės pusėje – prieš Putino teroro karą. Tai optimizmo diena Ukrainai ir Europos saugumui“, – „X“ rašė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Tuo metu Maskva pasmerkė JAV Atstovų Rūmų pritarimą pagalbos paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.

„JAV karinės pagalbos skyrimas Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui pagilins pasaulines krizes“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, pavadinusi pagalbą Kyjivui „tiesiogine parama teroristinei veiklai“.

Jungtinės Valstijos yra didžiausios Ukrainos rėmėjos daugiau kaip dvejus metus besitęsiančiame Rusijos sukeltame plataus masto kare.

Tačiau Kongresas daug mėnesių nepatvirtino didelio masto finansavimo savo sąjungininkei, daugiausia dėl vidinių politinių ginčų.

Prezidentas J. Bidenas ir demokratų įstatymų leidėjai Kongrese ilgą laiką ragino Ukrainai paskirti naują didelį pagalbos, taip pat ir karinės, paketą.

„Gyvybiškai svarbi“

Papildomas finansavimas Ukrainai kelis mėnesius buvo stabdomas dėl kai kurių griežtosios linijos respublikonų Atstovų Rūmuose pasipriešinimo.

Tačiau šeštadienį įstatymų leidėjai 311 balsais prieš 112 patvirtino 61 mlrd. dolerių paramą Kyjivui.

Šeštadienį priimtame įstatyme numatyta skirti beveik 14 mlrd. dolerių (13,1 mlrd. eurų) Ukrainos kariuomenės mokymui, aprūpinimui ir finansavimui.

Ukraina taip pat gaus 10 mlrd. dolerių (9,4 mlrd. eurų) „atleidžiamų paskolų“, skirtų gyvybiškai svarbiai ekonominei ir biudžetinei paramai, įskaitant energetikos ir infrastruktūros sektorius.

Paskolos, o ne dotacijos idėją pasiūlė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris išreiškė nuomonę, kad Jungtinės Valstijos turėtų nustoti dalyti pinigus.

Tokios paskolos gali būti iš dalies ar visiškai grąžintos arba atidėtos tam tikromis sąlygomis.

Dalis šių pinigų taip pat bus skirta JAV karinėms atsargoms papildyti.

Pentagonas nurodė, kad Ukraina gaus pagalbą neilgai trukus po to, kai jai pritars visas Kongresas.

„Esame pasirengę greitai reaguoti dėl saugumo pagalbos paketo“, kuris greičiausiai apims „tokius dalykus kaip oro gynyba ir artilerijos pajėgumai“, sakė atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis (Petas Raideris).

Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas (Markas Kansianas) teigė, kad nauja karinė pagalba „yra gyvybiškai svarbi tolesniam Ukrainos pasipriešinimui“.

Dėl delsimo jį patvirtinti „Ukraina prarado tam tikrą teritoriją, patyrė papildomų nuostolių ir turėjo mažiau galimybių atremti oro atakas“, sakė jis, pažymėdamas, kad tai taip pat „tikriausiai paskatino Putiną tikėti, kad jis gali įveikti Vakarus ilgame kare“.

„RAND Corporation“ politikos tyrėja Ann Dailey (En Deili) atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgoms „beviltiškai trūksta 155 mm kalibro artilerijos sviedinių“, be to, „sunkiai sekasi užtikrinti oro gynybą“.

„Jei priešas jus apšaudo iš artilerijos [...] ir jūs neturite pakankamai šaudmenų, kad galėtumėte atsakyti į ugnį [...] labai sunku, jei ne neįmanoma, išlikti gynybinėje pozicijoje – greičiausiai teks persikelti“, – sakė A. Dailey, pažymėdama, kad būtent taip nutiko Avdijivkoje – mieste, kurį Rusija užėmė vasario mėnesį.

Tuo metu oro gynybos trūkumas verčia Ukrainą „priimti nepakeliamus sprendimus, ar palaikyti ir saugoti savo fronto liniją, kad užkirstų kelią tolesniam Rusijos puolimui, ar apsaugoti savo civilius gyventojus ir pramonę“, kuriuos taip pat puola Maskva.

Balsavimai dėl 95 mlrd. dolerių (89,2 mlrd. eurų) užsienio pagalbos ir ginklų paketų turėtų prasidėti 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Kad jie būtų priimti, sunkioje padėtyje atsidūrusiam Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui (Maikui Džonsonui) reikės ir demokratų balsų.

Įstatymų projektai parengti po mėnesius trukusių piktų derybų, JAV sąjungininkių spaudimo ir ne kartą skelbtų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymų suteikti pagalbą.

Įstatymų projektai dėl išlaidų išvertė iš posto ankstesnį Atstovų Rūmų pirmininką respublikoną. Finansavimo Ukrainai klausimas kėlė didelius partinius ginčus.

Vašingtonas yra pagrindinis karinės pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai teikėjas, bet JAV Kongresas jau beveik pusantrų metų nėra patvirtinęs didelio finansavimo Kyjivui, pirmiausia dėl respublikonų ir demokratų nesutarimų.

Prezidentas Joe Bidenas ir įstatymų leidėjai demokratai jau kelis mėnesius ragina patvirtinti naują didelį ginklų paketą Ukrainai.

Tačiau respublikonai, kuriems įtaką daro būsimas partijos kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nenori skirti finansavimo Kyjivui užsitęsusiame konflikte.

Šio finansavimo klausimas kelia nesutarimus prieš lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus – tikėtiną naują J. Bideno ir D. Trumpo dvikovą.

Po kelių delsimo mėnesių M. Johnsonas pagaliau parėmė 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) paketą Ukrainai, apimantį ekonominę pagalbą ir ginklus.

„Atvirai kalbant, verčiau siųsčiau kulkas į Ukrainą, o ne amerikiečių vaikinus“, – sakė jis.

Įstatymo projekte taip pat numatomi įgaliojimai J. Bidenui konfiskuoti ir parduoti Rusijos turtą, o gautus pinigus skirti Ukrainos atstatymui finansuoti.

Balsuoti rengiamasi po kelis mėnesius trukusio delsimo, patiriant spaudimą iš Respublikonų partijos dešiniojo sparno.

Vasarį JAV Senatas nubalsavo už 95 mlrd. dolerių (89 mlrd. eurų) paramos paketą, į kurį eina naujos lėšos, skirtos padėti Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, taip pat nauja parama Izraeliui ir Taivanui.

M. Johnsonas, vadovaujantis Atstovų Rūmams, kuriuose itin nedidelę persvarą turi respublikonai, iki šiol atsisakė leisti savo rūmuose balsuoti dėl vadinamojo saugumo priedo, nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti Amerikos sąjungininkai skubiai to prašė.

Dėl delsimo susidarė aklavietė, o per pastaruosius kelis mėnesius Kyjivas patyrė teritorinių nuostolių, nes dėl amunicijos trūkumo ėmėsi taupyti šaudmenis.

„Mes nebalsuosime dėl Senato dabartinės formos dokumento, – pirmadienio vakarą žurnalistams pareiškė M. Johnsonas. – Balsuosime dėl kiekvienos iš šių priemonių atskirai, t. y. dėl keturių skirtingų dalių.“

Jis teigė, kad balsavimai dėl atskirų pagalbos paketų galėtų įvykti iki penktadienio vakaro, tačiau nariams bus leista siūlyti pakeitimus, o tai greičiausiai užtęs procesą.

M. Johnsonas anksčiau priešinosi atskiram balsavimui dėl pagalbos Ukrainai, reikalaudamas, kad demokratas prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmiausia imtųsi kovos su neteisėta migracija.

Jis staiga apsigalvojo po to, kai savaitgalį Iranas surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, po kurio Atstovų Rūmų pirmininkas pažadėjo nedelsiant pademonstruoti JAV paramą.

Pasaulyje vienas po kito vyksta įvykiai, kuriuos visi labai atidžiai stebime, ir žinome, kad pasaulis stebi mus, norėdamas sužinoti, kaip reaguosime.

„Pasaulyje vienas po kito vyksta įvykiai, kuriuos visi labai atidžiai stebime, ir žinome, kad pasaulis stebi mus, norėdamas sužinoti, kaip reaguosime“, – sakė jis pirmadienį.

Anksčiau tą pačią dieną Baltieji rūmai atmetė bet kokį įstatymo projektą, kuriame būtų numatyta tik pagalba Izraeliui.

„Mes nesutiksime su atskiru variantu. Atskiri pagalbos paketai nepadėtų Izraeliui ir Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).

M. Johnsonas vaikšto ant peilio ašmenų dėl pagalbos Ukrainai, Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Atstovų Rūmų įstatymų leidėjams skeptiškai vertinant milijardų dolerių (eurų) skyrimą Kyjivo kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Pastaraisiais mėnesiais Ukrainai vis dažniau tenka nusivilti Vakarų pagalbos, įskaitant oro gynybą, kurios, pasak Kyjivo, skubiai reikia mirtinoms Rusijos atakoms atremti, vėlavimu ar stabdymu.

Tuo metu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų respublikonė Marjorie Taylor Greene (Mardžori Teilor Grin) ragina nušalinti spalį JAV Atstovų Rūmų pirmininku išrinktą M. Johnsoną. M. T. Greene priešinasi bet kokiam kompromisui su demokratais.

Po pirmadienį įvykusio respublikonų susitikimo, kuriame M. Johnsonas pristatė savo teisėkūros planą, M. T. Greene žurnalistams sakė, kad „griežtai nepritaria dabartiniam planui“.

Žurnalistams paklausus, ar ji pyksta taip stipriai, kad galėtų pritarti pasiūlymui balsuoti dėl M. Johnsono atleidimo iš pareigų, ji atsakė, kad vis dar nėra apsisprendusi.

Tačiau ji sakė: „Jis tikrai nebus kito Kongreso pirmininku, jei mums pasiseks ir turėsime daugumą.“

Už siūlomą įstatymą balsavo 352 įstatymų leidėjai, o prieš jį – 65. Tai buvo retas dviejų partijų vienybės momentas politiškai susiskaldžiusiame Vašingtone.

Šis įstatymo projektas yra didžiausia grėsmė dalijimosi vaizdo įrašais platformai, itin išpopuliarėjusiai visame pasaulyje, bet keliančiai didelį galvos skausmą vyriausybėms ir saugumo pareigūnams dėl jos savininkų bei galimo tarnavimo Kinijos komunistų partijai.

„TikTok“ priklauso Kinijos bendrovei „ByteDance“. Daugybė JAV politikų kaltino ją naudojant „TikTok“ kaip Pekino propagandos priemonę, tačiau bendrovė tai įnirtingai neigia.

Tačiau įstatymo projekto likimas Senate nėra aiškus. Kai kurie įtakingi senatoriai nepritaria tokiam drastiškam žingsniui prieš nepaprastai mėgstamą programėlę, JAV turinčią 170 mln. vartotojų.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasirašys „Amerikiečių apsaugos nuo užsienio priešininkų kontroliuojamų programėlių aktą“ jei jis pasieks jo darbo stalą, yra sakę Baltieji rūmai.

Pagal šią priemonę, praėjusią savaitę vienbalsiai priimtą komitete, „ByteDance“ turėtų per 180 dienų parduoti programėlę. Priešingu atveju „TikTok“ būtų uždrausta „Apple“ ir „Google“ programėlių parduotuvėse Jungtinėse Valstijose.

Priemonė taip pat suteiktų prezidentui įgaliojimus priskirti kitas programėles prie grėsmių nacionaliniam saugumui, jei jas kontroliuotų šalys, laikomos priešiškomis JAV.

Vašingtono kampanijos prieš „TikTok“ atgaivinimas firmai buvo netikėtas, rašė laikraštis „The Wall Street Journal“. „TikTok“ vadovai buvo nusiraminę, kai perrinkimo siekiantis J. Bidenas praėjusį mėnesį prisijungė prie šios socialinių tinklų platformos.

„TikTok“ vadovas Shou Zi Chew (Šu Dzi Čiu) lankosi Vašingtone ir bando užsitikrinti paramą įstatymo projekto sustabdymui.

„Šis naujausias įstatymo projektas, stumiamas beprecedenčiu greičiu ir net be viešo svarstymo, kelia rimtą susirūpinimą konstitucijos [požiūriu]", – naujienų agentūros AFP matytame laiške įstatymo projekto pateikėjams rašė Michaelas Beckermanas (Maiklas Bekermanas), „TikTok“ viceprezidentas viešajai politikai.

„Niekada nerado įrodymų“

Pateikėjai, Atstovų Rūmų respublikonas Mike'as Gallagheris (Maikas Galageris) ir demokratas Raja Krishnamoorthi (Radža Krišnamurtis), taip pat Baltieji rūmai teigia, kad įstatymo projektas nėra „TikTok“ uždraudimas, jei kompanija atsisies nuo „ByteDance“.

Kinija trečiadienį įspėjo, kad toks žingsnis neišvengiamai atsisuks prieš Jungtines Valstijas.

„Nors Jungtinės Valstijos niekada nerado įrodymų, kad „TikTok“ kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, jos nesiliovė slopinusios „TikTok“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas). Jis tai pavadino ujimu.

Respublikonų įstatymų leidėjai pritarė šiam įstatymo projektui ir taip neįprastai pasipriešino buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Nors anksčiau kalbėjo kitaip, D. Trumpas pirmadienį sakė nepritariantis draudimui, pirmiausia dėl to, kad jis sustiprintų „Meta“, kuriai priklauso „Instagram“ ir „Facebook“. Feisbuką eksprezidentas yra pavadinęs žmonių priešu.

Kai D. Trumpas buvo prezidentas, jis bandė paveržti „Tiktok“ kontrolę iš „ByteDance“, bet jam sutrukdė JAV teismai.

D. Trumpas neigė kaltinimus, kad savo nuomonę pakeitė dėl svarbaus „TikTok“ investuotojo Jeffo Yasso (Džefo Jaso), aukojančio jo rinkimų kampanijai.

„Manau, kad Senate jis mirs, – apie teisės aktą sakė D. Trumpo sąjungininkė Atstovų Rūmų narė Nancy Mace (Nensi Meis). – Tai ne mūsų darbas.“

Kitos pastangos uždrausti „TikTok“ žlugo. Prieš metus pasiūlytas įstatymo projektas nebuvo priimtas daugiausia dėl susirūpinimo žodžio laisve.

Montanoje priimtą valstijos įstatymą dėl šios platformos uždraudimo sustabdė federalinis teismas, įtarus, kad įstatymu buvo pažeistos konstitucinės teisės, susijusios su žodžio laisve.

„TikTok“ kategoriškai neigia bet kokius ryšius su Kinijos vyriausybe ir teigia persitvarkiusi taip, kad JAV vartotojų duomenys liktų JAV teritorijoje.

Šis įstatymo projektas yra didžiausia grėsmė dalijimosi vaizdo įrašais platformai, itin išpopuliarėjusiai visame pasaulyje, bet keliančiai didelį galvos skausmą vyriausybėms ir saugumo pareigūnams dėl jos savininkų bei galimo tarnavimo Kinijos komunistų partijai.

„TikTok“ priklauso Kinijos bendrovei „ByteDance“. Daugybė JAV politikų kaltino ją naudojant „TikTok“ kaip Pekino propagandos priemonę, tačiau bendrovė tai įnirtingai neigia.

Balsavimas JAV Atstovų Rūmuose tikriausiai įvyks 10 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad įstatymo projektas bus priimtas abiem partijoms pademonstruojant retą sutarimą politiškai susiskaldžiusiame Vašingtone.

Tačiau įstatymo projekto likimas Senate nėra aiškus. Kai kurie įtakingi senatoriai nepritaria tokiam drastiškam žingsniui prieš nepaprastai mėgstamą programėlę, JAV turinčią 170 mln. vartotojų.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasirašys „Amerikiečių apsaugos nuo užsienio priešininkų kontroliuojamų programėlių aktą“ jei jis pasieks jo darbo stalą, yra sakę Baltieji rūmai.

Pagal šią priemonę, praėjusią savaitę vienbalsiai priimtą komitete, „ByteDance“ turėtų per 180 dienų parduoti programėlę. Priešingu atveju „TikTok“ būtų uždrausta „Apple“ ir „Google“ programėlių parduotuvėse Jungtinėse Valstijose.

Priemonė taip pat suteiktų prezidentui įgaliojimus priskirti kitas programėles prie grėsmių nacionaliniam saugumui, jei jas kontroliuotų šalys, laikomos priešiškomis JAV.

Vašingtono kampanijos prieš „TikTok“ atgaivinimas firmai buvo netikėtas, rašė laikraštis „The Wall Street Journal“. „TikTok“ vadovai buvo nusiraminę, kai perrinkimo siekiantis J. Bidenas praėjusį mėnesį prisijungė prie šios socialinių tinklų platformos.

„TikTok“ vadovas Shou Zi Chew (Šu Dzi Čiu) lankosi Vašingtone ir bando užsitikrinti paramą įstatymo projekto sustabdymui.

„Šis naujausias įstatymo projektas, stumiamas beprecedenčiu greičiu ir net be viešo svarstymo, kelia rimtą susirūpinimą konstitucijos [požiūriu]", – naujienų agentūros AFP matytame laiške įstatymo projekto pateikėjams rašė Michaelas Beckermanas (Maiklas Bekermanas), „TikTok“ viceprezidentas viešajai politikai.

„Niekada nerado įrodymų“

Pateikėjai, Atstovų Rūmų respublikonas Mike'as Gallagheris (Maikas Galageris) ir demokratas Raja Krishnamoorthi (Radža Krišnamurtis), taip pat Baltieji rūmai teigia, kad įstatymo projektas nėra „TikTok“ uždraudimas, jei kompanija atsisies nuo „ByteDance“.

Kinija trečiadienį įspėjo, kad toks žingsnis neišvengiamai atsisuks prieš Jungtines Valstijas.

„Nors Jungtinės Valstijos niekada nerado įrodymų, kad „TikTok“ kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, jos nesiliovė slopinusios „TikTok“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas). Jis tai pavadino ujimu.

Nors anksčiau kalbėjo kitaip, buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį sakė nepritariantis draudimui, pirmiausia dėl to, kad jis sustiprintų „Meta“, kuriai priklauso „Instagram“ ir „Facebook“. Feisbuką eksprezidentas yra pavadinęs žmonių priešu.

Kai D. Trumpas buvo prezidentas, jis bandė paveržti „Tiktok“ kontrolę iš „ByteDance“, bet jam sutrukdė JAV teismai.

D. Trumpas neigė kaltinimus, kad savo nuomonę pakeitė dėl svarbaus „TikTok“ investuotojo Jeffo Yasso (Džefo Jaso), aukojančio jo rinkimų kampanijai.

Kitos pastangos uždrausti „TikTok“ žlugo. Prieš metus pasiūlytas įstatymo projektas nebuvo priimtas daugiausia dėl susirūpinimo žodžio laisve.

Montanoje priimtą valstijos įstatymą dėl šios platformos uždraudimo sustabdė federalinis teismas, įtarus, kad įstatymu buvo pažeistos konstitucinės teisės, susijusios su žodžio laisve.

„TikTok“ kategoriškai neigia bet kokius ryšius su Kinijos vyriausybe ir teigia persitvarkiusi taip, kad JAV vartotojų duomenys liktų JAV teritorijoje.

Beveik nėra abejonių, kad po šio žingsnio K. McCarthy, ne kartą sakiusio, kad niekada nepasiduoda, politinė linija baigėsi. Nei griežtojo dešiniojo sparno respublikonai, kurie inicijavo jo nušalinimą, nei prie to prisidėję demokratai, neatrodo linkę derėtis.

Vakare K. McCarthy įstatymų leidėjams pareiškė, kad daugiau nekandidatuos į Atstovų Rūmų pirmininko postą, ir perleis šią vietą kitam. Kol kas nėra aišku, kas bus toliau, nesant akivaizdaus kandidato, galinčio vadovauti Atstovų Rūmų respublikonų daugumai. Atstovų Rūmų veikla sustabdyta iki kitos savaitės, kai respublikonai bandys išrinkti naują pirmininką.

„Galbūt šiandien pralaimėjau šį balsavimą, bet išeidamas iš šios salės jaučiuosi laimingas, kad tarnavau“, – Kapitolijuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. McCarthy, kuris savo pirmininkavimą vertino palankiai, nors ir piktinosi tais, kurie inicijavo jo atstatydinimą.

Vis dėlto jis sakė: „Nieko nekeisčiau.“

Istorinis balsavimas

Atstovų Rūmų narys Mattas Gaetzas (Matas Gecas) iš Floridos inicijavo balsavimą, tikėdamas, kad jam pavyks nuversti savo didžiausią varžovą K. McCarthy.

Nors K. McCarthy sulaukė daugumos respublikonų paramos, aštuonių partiečių, iš kurių daugelis priklauso griežtojo kurso grupelei, sausį bandžiusiai sutrukdyti jam tapti Atstovų Rūmų pirmininku, balsai lėmė, kad jam teko palikti postą.

Pirmininkaujančiam pareigūnui paskelbus, kad balsavimas baigtas, suskaičiavus 216 balsų „už“ ir  210 balsų „prieš“, įsivyravo tyla.

Netrukus po to laikinuoju pirmininku buvo paskirtas K. McCarthy sąjungininkas Patrickas McHenry (Patrikas Makhenris). Jis šias pareigas eis, kol bus išrinktas naujas Atstovų Rūmų pirmininkas.

Po to Atstovų Rūmų posėdis baigėsi, o įstatymų leidėjai privačiai susitiko aptarti tolesnių veiksmų.

Apie K. McCarthy atstatydinimą pradėta galvoti didėjant nepasitenkinimui po to, kai jis šį savaitgalį nusprendė dirbti su demokratais siekiant išvengti JAV vyriausybės uždarymo.

Tokių minčių būta ir tada, kai metų pradžioje jis, be kitų dalykų, sutiko su taisyklių pakeitimu, kuris leistų tik vienam nariui inicijuoti balsavimą dėl pirmininko atstatydinimo.

Tai buvo pirmas kartas, kai Atstovų Rūmai iš tikrųjų balsavo dėl pirmininko nušalinimo. Neseniai, 2015 metais, Johnui Boehneriui (Džonui Beineriui) buvo grasinta nušalinimu nuo pareigų, tačiau jis, nelaukdamas balsavimo, atsistatydino.

Nesvarbu, kas taps pirmininku, iššūkiai išlieka. Tačiau manau, kad yra galimybė toliau judėti į priekį.

Ilgos diskusijos

Atstovų Rūmuose kilo ilgos diskusijos, o respublikonai daugiau nei valandą viešai ginčijosi tarpusavyje.

„Tai liūdna diena“, – prasidėjus debatams sakė respublikonų atstovas Tomas Cole'as (Tomas Koulas) iš Oklahomos, ragindamas savo kolegas stengtis nekelti chaoso Atstovų Rūmų respublikonų daugumos gretose.

Tačiau M. Gaetzas per debatus atšovė: „Chaosas yra pirmininkas K. McCarthy“.

Užsitęsus ugningiems debatams, daugelis priekaištų pirmininkui buvo susiję su jo gebėjimu būti teisingu ir tesėti pažadus.

M. Gaetzas kritikavo K. McCarthy su prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) sudarytą susitarimą dėl skolos ir balsavimą, siekiant išvengti vyriausybės uždarymo, kuriam nepritarė konservatoriai, reikalaujantys griežtesnio išlaidų mažinimo.

Tačiau K. McCarthy palaikė daug jo šalininkų, tarp jų ir respublikonų kongresmenų grupės „Freedom Caucus“ lyderis Jimas Jordanas (Džimas Džordanas), kuris sakė: „Jis laikėsi duoto žodžio“.

K. McCarthy tvirtino, kad nesudarytų susitarimo su demokratais, kad išliktų valdžioje – net jei ir būtų paprašęs, nebūtų galėjęs tikėtis jų pagalbos.

Atstovų Rūmų demokratų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas (Hakimas Džefrisas) laiške kolegoms teigė, kad nori dirbti su respublikonais, tačiau nenorėjo suteikti balsų K. McCarthy išgelbėti.

„Dabar GOP [Respublikonų partijos] nariai privalo užbaigti Atstovų Rūmų respublikonų pilietinį karą“, – prieš balsavimą sakė H. Jeffriesas, paskelbęs, kad demokratų vadovybė pasisako už pasiūlymą nušalinti pirmininką.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer) sakė, jog J. Bidenas „tikisi, kad Atstovų Rūmai greitai išrinks pirmininką“. Kai tai įvyks, sakė ji, „jis tikisi dirbti drauge“.

Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) paskelbė pareiškimą, kuriame padėkojo K. McCarthy už „dažnai nedėkingą vaidmenį“.

Kitoje Kapitolijaus pusėje demokratai susirinko ilgai diskusijai ir nutarė, kad K. McCarthy negalima pasitikėti, sakė keli salėje buvę įstatymų leidėjai.

„Manau, kad galima drąsiai teigti, jog šioje patalpoje nėra daug geros valios Kevino McCarthy atžvilgiu“, – sakė respublikonas Richardas Nealas (Ričardas Nilas).

„Galų gale šaliai reikia pirmininko, kuriuo būtų galima pasitikėti, – sakė respublikonas Adamas Schiffas (Adamas Šifas). – Mes juo nepasitikime. Jų nariai juo nepasitiki. O norint būti pirmininku, reikia tam tikro pasitikėjimo.“

Gresia chaosas

Nušalinus pirmininką, Atstovų Rūmų respublikonų gretas apima chaosas, artėjant įtemptam laikui, kai Kongresas vėl turės spręsti dėl vyriausybės finansavimo arba rizikuos lapkričio viduryje sustabdyti darbą.

Paprastai į šį postą pretenduoja aukščiausi lyderiai, tačiau daugumos lyderis Steve'as Scalise'as (Stivas Skalisas) kovoja su vėžiu, o daugumos lyderiui Tomui Emmeriui (Tomui Emeriui), kaip ir bet kuriam kitam galimam kandidatui, gali būti sunku užsitikrinti balsus. Kita kandidatė yra Niujorko respublikonė, D. Trumpo sąjungininkė, Elise Stefanik (Eliz Stefanik).

Vienas iš pirmųjų laikinojo pirmininko P. McHenry veiksmų buvo pamėginti išstumti Atstovų Rūmų pirmininkę emeritę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) iš jos garbės biuro Kapitolijuje, kol ji buvo išvykusi į Kaliforniją pagerbti neseniai mirusios senatorės Diane Feinstein (Dajan Feinstein) atminimo.

„Nesvarbu, kas taps pirmininku, iššūkiai išlieka, – sakė S. Scalise'as. – Tačiau manau, kad yra galimybė toliau judėti į priekį.“

Paklaustas, ar fiziškai gali dirbti, S. Scalise'as atsakė: „Jaučiuosi puikiai.“

Sausį K. McCarthy prireikė 15-os balsavimo ratų, kol jis užsitikrino kolegų palaikymą ir buvo išrinktas Atstovų Rūmų pirmininku.

Neapsisprendę dėl tolesnių veiksmų

D. Trumpas, buvęs prezidentas ir respublikonų lyderis 2024 metų prezidento rinkimuose, skundėsi dėl chaoso. „Kodėl respublikonai visada kovoja tarpusavyje?“ – klausė jis socialiniame tinkle.

D. Trumpas nieko nepakomentavo apie K. McCarthy nušalinimą, išėjęs iš teismo Niujorke, kur yra teisiamas dėl sukčiavimo versle.

Viena iš pagrindinių K. McCarthy sąjungininkių, Marjorie Taylor Greene (Mardžori Teilor Grin), kuri taip pat artimai bendrauja su D. Trumpu, socialiniame tinkle ragino palaikyti „mūsų pirmininką“.

Iš salės respublikonai išėjo sutrikę, visiškai neapsisprendę dėl tolesnių veiksmų. „Tiesą sakant, nežinau, – sakė respublikonė Debbie Lesko (Debi Lesko). – Tai visiška katastrofa.“

Daugelis išsirikiavo į eilę norėdami apkabinti K. McCarthy, kai kurie – paspausti jam ranką.

Po šeštojo balsavimo Atstovų Rūmai iki ketvirtadienio vidurdienio paskelbė pertrauką, suteikdami respublikonams keletą brangių valandų persigrupuoti ir apsispręsti dėl naujos strategijos prieš grįžtant į kovą.

Konservatorių griežtosios linijos šalininkai blokuoja Kevino McCarthy (Kevino Makarčio) kandidatūrą per žeminančią priešpriešą, paralyžiavusią žemųjų Kongreso rūmų darbą nuo tada, kai po Naujųjų metų nedidele dauguma jų kontrolė pradėjo priklausyti respublikonams.

Maždaug 20 respublikonų trečiadienį trijuose užsitęsusiuose balsavimuose nesuteikė K. McCarthy daugumos ir privertė dar kartą atidėti balsavimą, tačiau ši drama beveik nieko neparodė po to, kai antradienį maištininkai visą laiką trukdė Kongreso nariui iš Kalifornijos prasibrauti prie plaktuko.

Dėl respublikonų kovų, kurias demokratų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pavadino „gėdingomis šaliai“, 2023 metais pirmininko rinkimai tapo pirmaisiais per šimtmetį, kuriems prireikė tiek daug balsavimo turų.

Dėl šios aklavietės žemieji Kongreso rūmai negali prisaikdinti naujų narių, užpildyti komitetų, priimti teisės aktų leidybos taisyklių ar pradėti žadėtų tyrimų.

Daugiau kaip dešimtmetį respublikonų vadovybei priklausantis K. McCarthy jau sutiko patenkinti daugelį prieštaraujančiųjų grupės reikalavimų, tačiau atrodo, kad opozicija jo kandidatūrai partijos viduje tik sustiprėjo.

Amerikiečiai „nori naujo veido, naujos vizijos, naujos vadovybės“, trečiadienį Kongrese pareiškė Teksasui atstovaujantis Atstovų Rūmų narys Charlesas Roy (Čarlzas Rojus).

„Gėdingas pralaimėjimas“

K. McCarthy šalininkus vis labiau erzina susidariusi politinė aklavietė, ypač dėl to, kad neiškilo joks rimtas varžovas.

Kaip geriausi alternatyvūs kandidatai atrodo du K. McCarthy sąjungininkai – naujasis Atstovų Rūmų daugumos lyderis Steve'as Scalise'as (Stivas Skalisas) ir dešiniųjų mėgstamas Jimas Jordanas (Džimas Džordanas).

K. McCarthy, surinkęs milijonus dolerių dešiniojo sparno įstatymų leidėjų rinkimų kampanijoms, praėjusių metų kadencijos vidurio rinkimuose po ketverių opozicijoje praleistų metų sugrąžino savo partijai daugumą Atstovų Rūmuose.

57-erių buvęs verslininkas jau seniai troško galimybės pakeisti demokratę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) JAV Atstovų Rūmų pirmininko poste.

Tačiau K. McCarthy siekis suskaldė Atstovų Rūmų respublikonus, ir centristai griežtosios linijos dešiniųjų frakciją, vadovaujančią puolimui prieš jį, apšaukė „Talibanu 20“.

Priešprieša išprovokavo karštligiškas užkulisines derybas, K. McCarthy sąjungininkams siekiant susitarimo su konservatyvių pažiūrų jo kritikais, galinčio tikti ir nuosaikiesiems.

JAV žiniasklaida pranešė, kad konkuruojančios stovyklos kalbasi apie „derybininkų grupės“, kuri išspręstų jų nesutarimus, suformavimą.

Tuo metu K. McCarthy reporteriams sakė planuojantis tęsti kovą, be to, kalbėjosi su savo svarbiausiu šalininku – buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Eksprezidentas paragino dešiniojo sparno respublikonus liautis blokavus partijos kandidatą į JAV Atstovų Rūmų pirmininkus ir įspėjo „nepaversti didingo triumfo milžinišku ir gėdingu pralaimėjimu“.

Tačiau neatrodo, kad jo komentarai būtų iš esmės pakeitę padėtį Atstovų Rūmuose. Juos sukritikavo net D. Trumpui paprastai itin lojali Lauren Boebert (Loren Boubert), pareiškusi, kad jos „mėgstamiausias prezidentas“ pasielgė neteisingai.

„Prezidentui reikia pasakyti Kevinui McCarthy: „Pone, jūs neturit balsų ir laikas pasitraukti“, – pridūrė ji.

„Beviltiškas vyrukas“

Be pirmininko Atstovų Rūmai negali imtis jokių kitų darbų, ir tai reiškia, kad išrinktieji įstatymų leidėjai turi balsuoti tol, kol kas nors užsitikrins daugumą.

Jei K. McCarthy, kuris visus iki šiol vykusius balsavimus pralaimėjo demokratų mažumos lyderiui Hakeemui Jeffriesui (Hakimui Džefrisui), galiausiai nuspręstų pasitraukti, abi partijos tikriausiai pradėtų dairytis bendro „vienybės kandidato“.

Kai kurie K. McCarthy kritikai nepritaria jo pozicijai konkrečiais politiniais klausimais, o kiti tiesiog deklaruoja bendro pobūdžio antipatiją.

„Visi iki vieno respublikonai Kongrese žino, kad Kevinas iš tikrųjų niekuo netiki. Jis neturi ideologijos“, – neseniai apie K. McCarthy rašė Floridai atstovaujantis Atstovų Rūmų narys Mattas Gaetzas (Matas Geitsas).

K. McCarthy, buvęs kulinarijos parduotuvės savininkas, jau padarė didelių nuolaidų konservatyvių pažiūrų oponentams – sutiko keisti Atstovų Rūmų darbo tvarką, nebesipriešinti kraštutinių dešiniųjų kandidatams atviruose pirminiuose rinkimuose ir nuleisti paramos pirmininko nušalinimui kartelę.

Tačiau nė vienas iš oponentų dar neparodė, kad galėtų apsigalvoti.

L. Boebert ir M. Gaetzas, pavakare paskelbus trumpą pertrauką, surengė derybas su K. McCarthy, bet vėliau M. Gaetzas žurnalistams pasakė, kad kandidatas į pirmininkus yra „beviltiškas vyrukas“ ir kad jo turimų balsų skaičius vis mažėja, o L. Boebert prognozavo, kad „Kevino laukia vis didesnė opozicija“.

Antradienį Kongrese įsivyravo sumaištis, nes dešiniojo sparno respublikonų grupė neleido favoritui K. McCarthy tapti Atstovų Rūmų pirmininku per kelis žeminančius balsavimus, vadinamus priekaištu partijos vadovybei.

Pirmą kartą per šimtmetį kandidatas į Atstovų Rūmų pirmininkus nebuvo išrinktas per pirmą balsavimo turą, tačiau atrodo, kad tai nesustabdė K. McCarthy – jis pažadėjo kovoti iki finišo ir sakė, kad buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) padrąsino jį užbaigti chaosą ir sutelkti Respublikonų partiją.

Atstovų Rūmai trečiadienį renkasi susidarius aklavietei, iš esmės privertusiai atidėti visus kitus reikalus.

„Aš šiandien yra ta diena, kokios norėjau? Ne“, – vėlai antradienį Kapitolijuje, po virtinės susitikimų už uždarų durų, žurnalistams sakė K. McCarthy.

Jo teigimu, D. Trumpas nori, kad jis tęstų kovą, ir pasakė jam nutraukti Atstovų Rūmų respublikonų sumaištį bei sutelkti partiją.

Buvęs prezidentas „nori matyti respublikonus susivienijusius, galinčius pasiekti kaip tik tuos dalykus, kuriuos sakėme padarysiantys“, tvirtino K. McCarthy.

Paklaustas, ar pasitrauks, jis atsakė: „To nebus.“

Trys balsavimai

Chaotiška naujos sudėties Kongreso darbo pradžia rodo, kokie sunkumai laukia Atstovų Rūmų kontrolę perėmusių respublikonų. Be pirmininko Atstovų Rūmų negalima galutinai suformuoti – negalima prisaikdinti jų narių, paskirti komitetų pirmininkų, pradėti procedūrų ir tyrimų dėl Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos darbo.

Pirmoji Kongreso darbo diena paprastai būna šventiška, tad ten taip pat lūkuriavo įstatymų leidėjų šeimų nariai, o kilus chaosui vaikai žaidė praėjimuose ar muistėsi tėvų rankose.

Kol kas visiškai neaišku, kaip K. McCarthy galėtų patraukti savo pusėn dešiniojo sparno konservatorius, nepritariančius jo vadovavimui. Norint tapti Atstovų Rūmų pirmininku, paprastai reikia daugumos – bent 218 – balsų, bet šis skaičius gali būti ir mažesnis, jei dalis narių nedalyvauja ar susilaiko per balsavimą. Atrodo, kad K. McCarthy svarsto tokią strategiją.

Per tris pirmuosius balsavimus K. McCarthy gaudavo ne daugiau kaip po 203 balsus – prieš jį balsuodavo iki 20 iš 222 Rūmų respublikonų.

Daugelio balsavimų Atstovų Rūmų pirmininkui išrinkti nebuvo prireikę nuo 1923 metų, o ilgiausia ir sunkiausia kova dėl šio posto – su 133 balsavimais – tęsėsi du mėnesius nuo 1855 metų pabaigos, vykstant debatams dėl vergijos, prieš Pilietinį karą.

„Kevinas McCarthy nebus pirmininkas“, – pareiškė vienas iš maištaujančių respublikonų, Virdžinijai atstovaujantis Bobas Goodas (Bobas Gudas).

Naujos kartos konservatyvūs respublikonai, kurių daugelis palaiko D. Trumpo darbotvarkę „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great again, MAGA), nori sugriauti nusistovėjusią tvarką Vašingtone ir siekia neleisti K. McCarthy iškilti be nuolaidų dėl jų prioritetų.

Kraštutinių dešiniųjų iššūkis daugeliu atžvilgiu primena praėjusį kartą, kai respublikonai perėmė Atstovų Rūmų kontrolę – tuomet, po 2010 metų kadencijos vidurio rinkimų, ultrakonservatyvaus „Arbatėlės“ sparno atstovai nustatinėjo griežtą politiką ir privertė nutraukti vyriausybės institucijų darbą.

Balsavimų spektakliui užsitęsus, K. McCarthy šalininkai ragino prieštaraujančiuosius paremti jo kandidatūrą.

„Visi atėjome čia nudirbti darbų“, – kalboje dėl K. McCarthy kandidatūros iškėlimo sakė respublikonas Steve'as Scalise'as (Stivas Skalisas). Jis ragino kolegas nutraukti protestą.

Peikdamas demokratų prezidento J. Bideno darbotvarkę S. Scalise'as, kuris galėtų tapti kompromisiniu partijos kandidatu, sakė: „Negalime pradėti spręsti šių problemų, kol neišrinksime Kevino McCarthy kitu... [Atstovų Rūmų] pirmininku.“

Tačiau besipriešinantys respublikonai privertė surengti trečią balsavimą, o tada respublikonų lyderiai skubiai paskelbė pertrauką.

„Amerikos žmonės stebi, ir tai yra gerai“, – sakė Teksasui atstovaujantis respublikonas Chipas Roy (Čipas Rojus), alternatyviu kandidatu iškėlęs konservatorių Jimą Jordaną (Džimą Džordaną) iš Ohajo.

J. Jordaną, buvusį K. McCarthy varžovą, o dabar – jo šalininką, konservatoriai į pirmininkus stūmė du kartus, bet neatrodo, kad jis pats norėtų šio darbo. Per debatus J. Jordanas, kuris galėtų tapti Teismų komiteto pirmininku, ragino kolegas balsuoti už K. McCarthy ir sakė: „Turime susitelkti aplink jį.“

19 – o vėliau ir 20 – respublikonų balsavo ne už K. McCarthy, o už kitus žmones. Per pirmą balsavimą balsų gavo Andy Biggsas (Endis Bigsas) iš Arizonos, J. Jordanas ir kiti, o per kitus du balsavimus „maištininkai“ balsavo už J. Jordaną.

„Svarstoma viskas“

Nesutarimai dėl K. McCarthy brendo nuo lapkričio rinkimų. Nepritariančiųjų stovyklai vadovauja konservatyvi „Laisvės“ frakcija, mananti, kad K. McCarthy nėra nei pakankamai konservatyvus, nei pakankamai griežtas kovoti su demokratais.

Kad užsitikrintų paramą, K. McCarthy jau sutiko su daugeliu „Laisvės“ frakcijos reikalavimų suteikti žemesnio rango nariams didesnę įtaką priimant įstatymus. 2015-aisiais K. McCarthy pasitraukė iš kovos dėl Atstovų Rūmų pirmininko posto, nesugebėjęs patraukti savo pusėn konservatorių.

Vėlai antradienį į posėdžių kambarius Kapitolijuje buvo nešamos picos, sumuštiniai ir takai, K. McCarthy šalininkams ir priešininkams po balsavimų aiškinantis, kaip išsirinkti pirmininką.

„Svarstoma viskas“, išskyrus lyderio pasitraukimą, sakė K. McCarthy sąjungininkas Patrickas McHenry (Patrikas Makhenris) iš Šiaurės Karolinos.

Pensilvanijai atstovaujantis Scottas Perry (Skotas Peris), „Laisvės“ frakcijos ir D. Trumpo pastangų užginčyti 2020 metų prezidento rinkimų rezultatus lyderis, anksčiau sakė, kad dinamiką gali pakeisti pats K. McCarthy, jei sutiktų su jų reikalavimais.

Demokratai į Atstovų Rūmų pirmininkus entuziastingai nominavo savo mažumos lyderį Hakeemą Jeffriesą (Hakimą Džefrisą). Paprastai toks žingsnis mažumai būna simbolinis, bet respublikonams nesutariant tarpusavyje jis įgijo naujos reikšmės.

Nors bendrai H. Jeffriesas surinko daugiausiai balsų – 212 – tai nebuvo reikalinga dauguma.

Antradienį vakare K. McCarthy sutelkė dėmesį į šiuos skaičius. Jei jis gautų 213 balsų ir įtikintų likusius savo priešininkus susilaikyti, galėtų žemiau nuleisti kartelę.

Tokia strategija yra pasinaudoję kai kurie buvę Atstovų Rūmų pirmininkai, tarp jų darbą baigianti demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) ir respublikonas Johnas Boehneris (Džonas Beneris).

K. McCarthy vėlai antradienį Kapitolijuje sakė: „Gauni 213 balsų, o kiti neištaria kito vardo – taip gali laimėti.“