Jungtinės Valstijos antradienį neigė, kad smūgiai iš amerikiečių bepiločių lėktuvų Jemene, Pakistane ir kitur pažeidžia tarptautinę teisę, ir sakė, jog daro visa, kad būtų išvengta civilių gyventojų aukų.

Tokie komentarai pasirodė, kai dvi žmogaus teisių organizacijos paskelbė ataskaitas apie JAV vykdomą bepiločių lėktuvų karą ir dieną prieš tai, kai Pakistano premjeras Nawazas Sharifas (Navazas Šarifas) per derybas Baltuosiuose rūmuose turi pareikšti susirūpinimą dėl šios taktikos.

„Atidžiai tikriname šias ataskaitas, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis). – Tose ataskaitose teigiama, kad Jungtinės Valstijos veikė nusižengdamos tarptautinei teisei, tačiau mes griežtai su tuo nesutinkame. Administracija ne kartą akcentavo ypatingą mūsų rūpinimąsi tuo, kad užtikrintume kovos su terorizmu veiksmų atitikimą visiems galiojantiems įstatymams.“

J.Carney taip pat sakė, kad nuspręsdamas prieš įtariamus teroristus naudoti bepiločius lėktuvus, o ne siųsti karius ar naudoti kitus ginklus, Vašingtonas „rinkosi veiksmus, kurių tikimybė sukelti nekaltų gyvybių praradimą mažiausia“.

Anksčiau žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ paskelbė ataskaitas, kuriose detaliai aprašomos civilių gyventojų aukos per virtinę JAV operacijų Pakistane ir Jemene.
Abi šios organizacijos ragina JAV Kongresą nuodugniai ištirti jų dokumentais pagrįstus atvejus ir kitus galimai neteisėtus smūgius iš oro bei atskleisti visuomenei bet kokius įrodymus apie žmogaus teisių pažeidimus. Organizacijos sako, kad atsakingieji už neteisėtą žudymą, turėtų būti atitinkamai nubausti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ paragino JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) pateikti visą teisinį pagrindimą tiksliniam žudymui Jemene ir kitur.

Irano derybininkų Ženevoje pateiktas pasiūlymas dėl iraniečių branduolinės programos yra toks rimtas ir turiningas, kokio JAV anksčiau niekada nematė, trečiadienį paskelbė Baltieji rūmai.

Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis) sakė, kad Irano pasiūlymas yra labai naudingas, nors ir perspėjo, kad „niekas neturėtų tikėtis persilaužimo per vieną naktį“.

Irano pasiūlymas atsirado Ženevoje, kur šią savaitę susitinka Irano ir šešių pasaulio galybių vyriausieji derybininkai. Jis buvo pateiktas mažiau nei mėnesiui po JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pokalbio telefonu su Irano prezidentu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) – aukščiausio lygio kontakto tarp abiejų šalių per kelis dešimtmečius.

„Irano pranešimas mums pasirodė esantis labai naudingas, – sakė J.Carney. – Irano pasiūlymas buvo naujas pasiūlymas – toks rimtas ir turiningas, kokio anksčiau dar nesame matę.“

Tačiau jis atsisakė pateikti daugiau detalių.

„Niekas neturėtų tikėtis persilaužimo per vieną naktį. Tai sudėtingi klausimai. Tai techniniai klausimai ir, kaip sakė prezidentas, nepasitikėjimo istorija yra labai ilga“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Barackas Obama kitą mėnesį leisis į kelionę per keturias Azijos šalis ir dalyvaus APEC (Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo) viršūnių susitikime, pranešė penktadienį Baltieji rūmai.

Spalio 6-12 dienomis B.Obama aplankys Indoneziją, Brunėjų, Malaiziją ir Filipinus, sakoma Baltųjų rūmų atstovo Jay Carney (Džėjau Karnio) pranešime.

Rusijos ir JAV gynybos ir užsienio reikalų ministrai penktadienį susitinka Vašingtone nepaisydami šaltuko, apėmusio buvusių Šaltojo karo priešininkių santykius.

Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis) sakė, kad planuotas viršūnių susitikimas atidėtas dėl "pažangos trūkumo" sprendžiant nesutarimus su Maskva dėl "raketinės gynybos ir ginklų kontrolės, prekybos ir komercinių santykių, pasaulinio saugumo klausimų ir žmogaus teisių".

Toks atšaukimas, kokio nebuvo nuo 7-ojo dešimtmečio, tikriausiai reiškia laidotuvių varpus vadinamajam santykių perkrovimui - pirmąją Baracko Obamos (Barako Obamos) kadenciją inicijuotam bandymui padėti tvirtesnį pamatą Maskvos ir Vašingtono santykiams.

Akivaizdžiausia B.Obamos pykčio priežastis yra "nuviliantis" Rusijos atsisakymas perduoti Edwardą Snowdeną (Edvardą Snoudeną), buvusį JAV žvalgybos kontraktininką, kuris pabėgo į Maskvą nutekinęs JAV žvalgybos paslaptis.

Tačiau visas nesutarimų sąrašas yra ilgas ir daugelis jų iškils penktadienį, kai JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

Rusija ir Jungtinės Valstijos nesutaria dėl Sirijos; Maskva palaiko Basharą al Assadą (Bašarą Asadą), tiekia jam ginklus ir diplomatinę paramą Jungtinėse Tautose.

B.Obama ir Vašingtono sąjungininkės arabų pasaulyje remia sukilimą prieš B.al Assado valdymą ir baiminasi, kad jis laikysis įsikibęs valdžios, jeigu nebus izoliuotas nuo paramos iš išorės.

Vis dėlto J.Kerry ir S.Lavrovas, kurių asmeniniai santykiai, kaip pranešama, yra nuoširdūs nepaisant diplomatinio klimato, siekia drauge surengti Sirijos taikos viršūnių susitikimą.

JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) pažymėjo, kad esama sričių, kur šalys nesutaria, bet pridūrė, kad yra sričių, kuriose Rusija ir JAV darniai dirba drauge.

Ji ir kiti pareigūnai pažymėjo, kad Rusija padeda užtikrinti tiekimą JAV pajėgoms Afganistane ir turi bendrų interesų dėl to, kad būtų užkirstas kelias ginkluotės platinimui, taip pat - dėl santykių su Šiaurės Korėja.

J.Kerry taip pat iškels klausimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje. Daugelis amerikiečių, tarp jų - B.Obama, reiškė pasipiktinimą Rusijos įstatymu, draudžiančių homoseksualizmo "propagandą".

Amerikos universiteto profesorė ir buvusi gynybos sekretoriaus pavaduotoja Celeste Wallander (Selest Volander) sakė, kad penktadienio susitikimas gali būti naudingas nepaisant planuoto viršūnių susitikimo atšaukimo.

"Užuot dirbę parengiamąjį darbą viršūnių susitikimui, jie, galimas daiktas,.. kalbės apie visus šiuos klausimus, kurie dar nėra išspręsti, kalbės apie strateginį stabilumą, raketinę gynybą, bet plačiau: ar vis dar galima tarptautinė konferencija dėl Sirijos, kokie bus tolesni žingsniai dėl Irano?" - sakė ji.

Su tuo sutinka ir Stevenas Piferis (Stivenas Paiferis) iš "Brookings Institution".

"Kai žvelgi į didelius klausimus, daugeliu atvejų - dėl (ginkluotės) neplatinimo, bandymo skatinti dvišalius komercinius santykius tarp abiejų šalių - abiejų šalių interesai siejasi", - rašė jis "Brookings" interneto svetainėje.

"Žinoma, yra sričių, kuriose nesutariama. Viena (tokių) yra Sirija, - rašė jis. - Yra nesutarimų dėl žmogaus teisių klausimų Rusijoje ir politinių represijų. Tačiau kai žvelgi į didelius klausimus - Iraną ir Šiaurės Korėją, platinimo kontrolę, - yra daug sričių, kur Jungtinės Valstijos ir Rusija turėtų dirbti drauge".