„Jungsiuosi prie man vertybiškai artimos Demokratų frakcijos Lietuvos Respublikos Seime ir dirbsiu su komanda, su kuria anksčiau sėkmingai dirbome Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje“, – trečiadienį išplatintame frakcijos pranešime cituojama buvusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše į Seimą 2020 metais kandidatavo ir Saulius Skvernelis bei kiti politikai, vėliau atsiriboję nuo šio politinio judėjimo ir įsteigę savo partiją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis BNS teigė, kad vieno žmogaus sumažėjimas „valstiečių“ frakcijoje ir padidėjimas demokratų frakcijoje „nekeičia jėgų balanso absoliučiai niekaip“.

„Jeigu terminas būtų buvęs ilgesnis negu du mėnesiai, manau, būtų sutikę ir tie kandidatai, kurie buvo sąraše prieš J. Rojaką, bet jie atsisakė mandatų, nes yra savivaldybių tarybų nariai ir jie paprasčiausiai prarastų mandatus“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Matyt, J. Rojakai nėra, ką prarasti.

„Argumentai, kad žmonės praranda darbą arba mandatą savivaldybių tarybų yra svarbesni negu tie keli mėnesiai su Seimo nario mandatu. Matyt, J. Rojakai nėra, ką prarasti“, – pažymėjo LVŽS pirmininkas.

Birželį išrinkus Į Europos Parlamentą A. Verygą, galimybės keliems mėnesiams tapti Seimo nariais atsisakė Plungės tarybos narys Andriejus Stančikas, „Vieningo Kauno“ frakcijoje Kauno taryboje dirbanti Aušra Papirtienė ir Raseinių meras Arvydas Nekrošius.

R. Karbauskis tvirtino J. Rojakos praktiškai nepažįstantis, nes ją 2020-ųjų Seimo rinkimų LVŽS sąraše esą protegavo S. Skvernelis, kuris „pradėjo išdavystę“ su bendraminčiais išėjęs iš mandatus jiems atnešusios „valstiečių“ frakcijos.

„2020 metai – mūsų klaida, įrašėme visą eilę liberalų, nes Saulius tuo momentu prisiekinėjo, kad jis pats ne liberalas, kad šitie žmonės dirbs Lietuvai ir t. t. (...) Pamoka gerai, mes stengsimės ateityje nuo liberalų saugotis kaip velnias nuo kryžiaus. Ir, matyt, to nebeatsitiks“, – sakė R. Karbauskis.

Praėjusią savaitę sužinojusi apie galimybę tapti dar šios kadencijos Seimo nare J. Rojaka BNS teigė ja nepasinaudosianti.

„Keliems mėnesiams tikriausiai nebūtų labai didelės prasmės. (…) Kadangi niekada nebuvau partijos narė, manau, kad šiuo atžvilgiu galėtų turėti kitų kandidatų ir aš nebūčiau tas pageidaujamas kandidatas šiuo momentu“, – tvirtino ji.

A. Veryga praėjusią savaitę pateikė pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo nuo liepos 15 dienos.

Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko S. Skvernelio, „komandą papildys itin kompetentinga ekonomistė“, kuri praeitos kadencijos Vyriausybėje prisidėjo suvaldant koronaviruso pandemiją.

Įvykus šiems pokyčiams, demokratų frakcija Seime išaugs iki 16 narių, o „valstiečių“ sumažės iki 17 narių.

– Ar jūs jau pasiruošėt atostogoms?

– Dar nesuplanavau, bet jau mintys po truputį linksta link atostogų.

– O kaip didžioji dalis gyventojų, kuriuos apklausėte? Ką parodė apklausė?

– Atostogų metas visada pasižymi šiek tiek mažiau finansiniu planavimu, daugiau emocijomis leidžiame pinigus. Tai ir „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad per pusę dalinasi Lietuvos gyventojai. Maždaug pusė taupo atostogoms iš anksto, o kita pusė labiau čia ir dabar priima finansinius sprendimus.

– Kaip atrodo lyginant su ankstesniais metais? Ar keičiasi situacija, kaip ji kinta?

– Labai reikšmingų pokyčių nėra. Galbūt pernai ir užpernai lietuviai atidėliojo kažkokias tolimesnes, brangesnes keliones tiesiog dėl geopolitinės įtampos ir ekonominės situacijos Lietuvoje. Bet dabar, atslūgus infliacijai ir didėjant atlyginimams, lietuviai yra nusiteikę paatostogauti ir kaip visuomet sau per atostogas nori negailėti. Ir mūsų tyrimas parodė, kad atostogų metu lietuvių finansinės išlaidos padvigubėja. Du trečdaliai respondentų teigia, kad patiria bent dvigubas išlaidas, apie 17 proc. sako, kad išleidžia tris kartu daugiau negu įprastai, o apie 30 proc. sako, kad vis dėlto jų išlaidos yra labai panašios kaip ir kiekvieną mėnesį.

– Ar visi iš santaupų atostogauja ar yra tų, kurie atostogauja skolon?

– Kaip ir minėjau, iš anksto taupo maždaug 50 proc. respondentų savo atostogoms. Vis dėlto, į finansinius įsipareigojimus lietuviai žiūri gana atsakingai ir jeigu jie turi didelę skolą ar pradelstų mokėjimų už įvairius mokesčius ar kreditus, vis dėlto vykti į kurortus atsisakytų dauguma – apie 85 proc. Šiek tiek laisviau į finansinių įsipareigojimų ir atostogų santykį žiūri tie, kurie turi vartojimo paskolas. Tai nevyktų į keliones ar kurortus apie 56 proc. respondentų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie atostogas skolon LNK žurnalistė kalbėjosi su „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadove Jekaterina Rojaka.

– Ar daug lietuvių linkę skolintis atostogoms?

– Reikia pripažinti, kad lietuviai pastaruoju metu yra apskritai linkę skolintis. Anksčiau mes turėdavom labai aiškius sezoniškumus – prieš Kalėdas ir prieš vasaros laikotarpį. Pastaruoju metu, kadangi skolinimasis, ypatingai vartojimo kreditas, buvo labai populiarus, to sezoniškumo praktiškai nebeliko. Nors balandžio pabaigoje ir gegužę mes matome tam tikrą paūmėjimą, maždaug 10 proc., ir tai veda prie minties, kad visgi lietuviai yra linkę iš anksto paplanuoti atostogas. Tai yra gerai, nes numatytos ir apmąstytos paskolos yra geriau negu pirkimas čia ir dabar.

– Ar visi lietuviai sugeba atiduoti tai, ką pasiskolino? Juk atostogos atostogoms nelygios – gali būti Lietuvoje, bet gali būti ir tolimoje saloje.

– Na, kalbant apie atostogas Lietuvoje, tai jų kaina šiek tiek pamažėjo palyginus su praeitais metais. Bet, vėlgi, dažniausiai lietuviai skolinasi ilgesnėms atostogoms užsienyje, nes tai reikalauja didesnės sumos pinigų. Lietuva yra labai patogi tuo, kad tu gali paatostogauti trumpesnį laikotarpį, kartais net sutaupyti ir nenakvoti. Nes nakvynės kaina buvo didžiausia problema lietuviams, kurie planavo pakeliauti ilgesnį laikotarpį. Nakvynių kainos per pastaruosius metus yra išaugusios tikrai labai ženkliai. Bet, vėlgi, po atostogų bumo dažniausiai vyksta ir skolų tam tikras šleifas. Ir po trijų-keturių mėnesių mes irgi savo sistemoj matom atostogų kuprą. Dažniausiai matome skolų padidėjimą rugsėjo mėnesį ir spalį-lapkritį, tai yra prieškalėdinis laikotarpis.

Per metus unikalių skolininkų skaičius sumažėjo vos 0,6 proc. arba 264 įmonėmis, kai prieš dvejus metus skolingų įmonių skaičius susitraukė 12,9 proc. arba 3 tūkst. įmonių. Per dešimtmetį įmonių skolų suma sumažėjo 4,2 karto nuo 1,4 mlrd. Iki 328 mln. eurų.

Didžiausios įmonių skolų sumos 2023 metų pradžioje buvo – finansų ir draudimo (apie 209 mln. eurų), informacinių technologijų ir telekomunikacijų (31,2 mln. eurų), įmonių administravimo ir verslo valdymo (21,8 mln. eurų), mokslo ir technologijų (18 mln. eurų), prekybos (16,8 mln. eurų), elektros ir dujų tiekimo (7,7 mln. eurų), gamybos (5,6 mln. eurų) bei statybos (5 mln. eurų) srityse.

Įmonių skolos finansų ir draudimo sektoriui sudaro beveik 68 proc. visos skolų sumos – iš jos 200 mln. yra skolos finansinėms institucijoms, 7,8 mln. eurų – bendrovėms, teikiančioms paslaugas finansų ir draudimo sektoriui, bei 1,3 mln. eurų – skolos draudimo įmonėms.

Įmonių skolos finansų institucijoms paprastai sudaro didžiausią skolų dalį.

„Įmonių skolos finansų institucijoms paprastai sudaro didžiausią skolų dalį. Pirmiausia, tai nulemta pačių finansų įstaigų veiklos specifikos ir prisiimamos rizikos dėl paskolų negrąžinimo. Kita vertus, būtent šios įstaigos greičiausiai užfiksuoja skolas bei reguliariai teikia informaciją apie skolininkus“, –  pranešime sakė „Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Absoliučią informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus fiksuotų skolų dalį – 99 proc. arba 31 mln. eurų – sudaro negrąžintos sumos telekomunikacijų bendrovėms. Dar 76,2 tūkst. eurų skolų registravo programinės įrangos kūrėjai, 51,8 tūkst. eurų – leidybos įmonės.

Prekybos sektoriuje daugiausia skolų – 78,5 proc. arba 13,2 mln. – registravo didmenininkai, o mažmeninės prekybos srityje užfiksuota 2,6 mln. eurų skolų (15,5 proc.).

Pasak bendrovės verslo plėtros ir strategijos vadovės Jekaterinos Rojakos, pastebima tendencija, kad turimas skolas stengiamasi mažinti, tačiau tuo pat metu didėja besidominčiųjų vartojimo kreditais.

„Jei patikrintume kitus duomenis, aiškiai matosi tendencija, kad stengiasi skolas mažinti, ypatingai įžengiant į naujuosius metus pagyvėjo atsiskaitymas tarpusavyje bet tai reiškia, kad ne tik pačios įmonės ar gyventojai stengiasi atsikratyti skolų, bet ir paraginimai iš kitos pusės, kam yra skolingi“, – LRT radijui sakė J. Rojaka.

„Tai siejama su tuo, kad ir finansų kaina auga, auga palūkanų normos. Ne taip lengvai įmonėms gauti paskolas ir tam tikriems gyventojams“, – kalbėjo ji.

Bankrotų pernai buvo 1115, kai prieš metus 730, palyginimui 2008-aisias bankrotų skaičius nesiekė vieno tūkstančio.

J. Rojakos teigimu, nuo praėjusių metų antros pusės maždaug 30 proc. daugėja besidominčiųjų vartojimo kreditais.

Analitikė taip pat teigė, kad pastebimas vartojimo paskolų ir bankrotų skaičiaus augimas.

„Bankrotų pernai buvo 1115, kai prieš metus 730, palyginimui 2008-aisias bankrotų skaičius nesiekė vieno tūkstančio“, – sakė ji.

Gamybos sektoriuje daugiausia skolų registravo gėrimų gamintojai

Tarp gamintojų 39,5 proc. skolų (2,2 mln. eurų) registravo gėrimų gamintojai, beveik 14 proc. (758 tūkst. eurų) – įrangos ir gamybos priemonių gamintojai, beveik 9 proc. (483 tūkst. eurų) – spaudos ir įrašų įmonės, 4 proc. (266 tūkst. eurų) – maisto gamybos įmonės ir 3,9 proc. (221 tūkst. eurų) – gumos bei plastiko gaminių bendrovės.

Kiek mažiau skolų užfiksavo kitų produktų gamintojai: popieriaus (178 tūkst. eurų), transporto įrangos (109 tūkst. eurų), medienos gaminių (85 tūkst. eurų), elektros įrangos (47,5 tūkst. eurų), baldų (45 tūkst. eurų), elektroninės bei optinės įrangos (26 tūkst. eurų).

Transporto, pervežimų ir kurjerių sektoriuje iš 4,4 mln. eurų skolų daugiausia atitenka pašto bei kurjerių įmonėms (2,3 mln. eurų arba 51,8 proc.) bei sandėliavimo ir transporto aptarnavimo įmonėms (1,5 mln. eurų, 34,4 proc.).

A. Kačinsko teigimu, daugiau kaip 50 proc. registruotų skolų būna gražinamos per 30 dienų nuo jų paskelbimo.

„Keipimasis į Europos Komisiją turėtų būti pateiktas gruodį, aprašą turėsime skelbti šią savaitę aptarimui, subsidijos turėtų būti paruoštos išmokėjimui nuo kitų metų pradžios“, – spaudos konferencijoje sakė J. Rojaka.

Ji priminė, kad praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė nutarimą, leidžiantį paramą verslui teikti, jei pareiškėjo apyvarta kovo-spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ir daugiau. Taip pat sutarta dėl galimos finansavimo sumos – iki 150 mln. eurų.

„Priemonės tikslas yra padėti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms įveikti pandemijos pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Tinkamų pareiškėjų skaičius gali siekti iki 64 tūkst. Tinkami pareiškėjai yra mažosios ir vidutinės įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ir daugiau“, – sakė J. Rojaka.

Jos teigimu, subsidija taip pat galės pasinaudoti įmonės, kurias pradėjo veikti iki šių metų kovo 16 dienos, pirmojo karantino paskelbimo, ir jei yra įtrauktos į ribojamų dėl karantino paskelbimo veiklų sąrašą.

„Pagrindinis subsidijos tikslas yra skatinti apyvartines lėšas, procentas būtų skaičiuojamas nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio 2019 metais. Buvo sutarta Ministrų Kabinete, kad šis procentas gali siekti iki 25 proc.“, – sakė J. Rojaka.

„Norime nuraminti verslą – darbdavius, kurie sukuria darbo vietų, kad iki pat sausio 1 d. galioja subsidijų už prastovas mokėjimo tvarka. Prastovos tęsiamos ta pačia schema: 90 proc. mokama subsidija atlyginimams iki MMA, arba 70 proc. iki 1,5 MMA. Ta pati tvarka galioja ir mažųjų bendrijų nariams. Žmonėms, kurie neteko darbo ir kreipėsi į užimtumo tarnybą, mokamos nedarbo išmokos, o darbo paieškos išmokos mokamos iki gruodžio 31 d. imtinai“, – pranešime cituojama Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Verslas turės galimybę atidėti mokesčių mokėjimą iki kovo mėnesio. Tie, kuriems šis priemonė aktuali, turėtų kreiptis tiesiogiai į VMI.

Kalbant apie papildomą pagalbą verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 antros bangos metu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi siūlyti Vyriausybei dirbti panašia schema kaip kilus pirmajai bangai.

„Reikia suprasti, kad dalinis karantinas įvedamas ne visose savivaldybėse, o ir jo trukmė skiriasi. Taigi manydami, kad tai yra trumpalaikis veiklos ribojimas ir tik kai kuriuose sektoriuose, skaičiuojame, kurių sričių verslas nukentėtų labiausiai, ir kam tos pagalbos tikrai reikia.

Manome, kad šiuo atveju tinkamiausias variantas būtų panaudoti priemones, taikytas kilus pirmajai bangai, nes jos pasiteisino – tai lengvatinės paskolos ir subsidijos, bet galutinį sprendimą turėtų priimti Vyriausybė. Tarsimės su verslu ir socialiniais partneriais bei operatyviai reaguodami į susidariusią situaciją teiksime Vyriausybei pasiūlymus dėl paramos verslui“, – teigia J. Rojaka.

Vyriausybė pritarė karantino režimo paskelbimui Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse.

Karantino režimas prasidės pirmadienį ir numatyta, kad tęsis dvi savaites – iki lapkričio 6 d.

„Buvo svarstomos kelios alternatyvos. Vieną jų – Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas. Kalba eina apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, „Invegą“, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir naujai kuriamą Valstybės investicijų valdymo agentūrą. Kita alternatyva – holdingo steigimas tų pačių agentūrų pagrindu“, – žurnalistams sakė viceministrė.

„Dar viena alternatyva – veikiančio banko įsigijimas arba naujo valstybinio banko sukūrimas“, – pridūrė J. Rojaka.

Darbo grupė priėmė sprendimą, kad reikia nuodugnesnės analizės siekiant išrinkti optimalų sprendimą.

„Pasiūlymas Vyriausybei – kreiptis į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos pagal struktūrinių reformų rėmimo programą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo bei mažmeninių finansinių paslaugų klausimų. Europos Komisijos ekspertai galėtų pateikti skirtingus variantus, bet šiuo metu šie variantai yra labiausiai realistiški“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, brangiausiai kainuotų naujo Valstybinio banko steigimas.

„Kiekviena alternatyva turi savo privalumų ir trūkumų. Brangiausia, tikėtina, yra trečioji alternatyva. Naujo banko steigimas arba įsigijimas. Ši alternatyva yra kone ilgiausiai įgyvendinama, labai imli laikui, kadangi reikalauja visiškai naujo teisinio reguliavimo.

Kalbant apie konsolidavimą ir holdingą, konsolidavimas turi aiškų privalumą dėl vieno langelio veikimo principo. Taip pat ra galimybė sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti investicijas, užpildyti šiuo metu egzistuojančias nišas. Holdingas išlaiko panašius privalumus, išskyrus vieno langelio principą. Bet harmonizavimas ir gerosios praktikos dalinimasis būtų išlaikomas tiek konsolidavimo, tiek ir holdingo variante“, – kalbėjo J. Rojaka.

Viceministrės teigimu, paslaugas gyventojams greičiausiai galėtų teikti tik įsteigtas bankas.

„Jei kalbėtume apie dabartinių nacionalinių plėtros įstaigų sujungimą, konsolidavimą arba holdingo atveju, vis tiek kalbėtume apie prieinamumą smulkaus ir vidutinio verslo, ne apie mažmeninę rinką. Bankas pareikalautų ir intervencijos į mažmeninę rinką“, – teigė J. Rojaka.

Gauti ekspertines išvadas iš Europos Komisijos užtruktų apie metus.

Seimas nutarimu jau buvo Vyriausybę įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Vienintelis šiuo metu parduodamas bankas yra Medicinos bankas.

„Nuoma startavo nuo pirmadienio, jau turime per 600 paraiškų. Kyla visokiausių klausimų, kuriuos stengsimės išspręsti. Klausimai daugiausia susiję su smulkiaisiais verslininkais, pavyzdžiui, turgavietėmis. Vakar kalbėjomės su smulkiaisiais verslininkais ir smulkiojo verslo tarybos atstovais. Žiūrėsime, kaip palengvinti administravimą, kad nekiltų papildomų problemų“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje penktadienį sakė J. Rojaka.

Jos teigimu, pirmadienį Vyriausybėje turėtų būti tariamasi dėl priemonės, kuri palengvintų likvidumą labai mažoms įmonėms.

„Dėl subsidijų mikrokreditams pirmadienį schema turėtų būti Vyriausybėje. (...) Tai subsidinė priemonė, kuri palengvintų likvidumą būtent mikroįmonėms iki 9 darbuotojų“, – sakė viceministrė.

Nuo pirmadienio popietės verslas gali kreiptis dėl dalinės 50 proc. nuomos mokesčio kompensacijos su sąlyga, kad nekilnojamojo turto valdytojas suteiktų bent 30 proc. nuolaidą. Tokiu atveju nuomininkui tektų padengti 20 proc. nuomos mokesčio.

Kaip anksčiau sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šia parama galės pasinaudoti smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.

„Kalbant apie priemones, kurios yra pasiekiamos didelėms įmonėms, tos, kurios viršija 250 darbuotojų, tos, kurios nukentėjo nuo karantino, galės pretenduoti į nuomos subsidijas. Nuomos subsidijos turi būti paleidžiamos nuo gegužės mėnesio ir papildomai portfelinės garantijos. Tai galėtų būti ta priemonė, kuri suteiktų papildomo likvidumo“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J. Rojaka, atsakydama į parlamentaro Mykolo Majausko klausimą dėl paramos didžiausioms maitinimo įstaigoms.

Ji nurodė, kad, naujausiais duomenimis, verslui yra išmokėta 34 mln. eurų, pateikta paraiškų už 71 mln. eurų.

Viceministrė atkreipė dėmesį, kad paskutiniu metu buvo padaryta pakeitimų, siekiant užtikrinti sklandesnį paramos verslui mechanizmą.

„Kiekvienas pakeitimas tam tikram laikui sustabdo priemonės judėjimą, atitinkamai partneriai turėtų persiprogramuoti. Bet tikimės, kad po pakeitimų visas mechanizmas veiks kur kas sklandžiau. Dabar matome iš „Invegos“ duomenų, kad praktiškai kiekvieną dieną pateiktų paraiškų skaičius auga bent po 10 mln. eurų ir daugiau. Kai bus pajungti visi mechanizmai, išmokėjimas irgi bus atitinkamo lygmens“, – sakė viceministrė.

Seimas yra patvirtinęs ekonomikos skatinimo planą, kuriuo siekiama padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas, padėti verslui išsaugoti likvidumą, užtikrinti valstybės iždo likvidumą.

„Kiekvienas finansų tarpininkas turi savo biurokratinį procesą, kuris užtrunka. Kalbant apie lengvatines paskolas, tai pareiškėjas jau yra, jis turėtų būti tinkamas, tikimės pasirašyti šiandien arba rytoj ir pinigai verslą turėtų pasiekti kitą savaitę“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Rojaka.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) anksčiau teigė, kad parama verslą pasieks tik po 1-2 savaičių, tačiau J. Rojaka patikslino, kad per tokį laiką verslą turėtų pasiekti garantijos, o ne lengvatinės paskolos.

„Viena dvi savaitės – kalba eina apie garantijas. Iš tiesų, garantijų sutartys yra pasirašomos atsižvelgiant į kiekvieno finansų tarpininko biurokratinį procesą. Tas procesas, nepaisant viso pasiruošimo, užtrunka, matyt, reikia ir su patronuojančiomis kompanijomis suderinti strategijas“, – sakė viceministrė.

Anot jos, lengvatinių paskolų ir palūkanų kompensavimo paklausa viršija Vyriausybės numatytas sumas, todėl jų apimtis tikriausiai teks didinti.

„Mes nuolat laikome ranką ant pulso, žiūrime, koks yra poreikis. Priemonė (lengvatinės paskolos – BNS) yra nauja, visiškai automatizuota. Tikėtina, kad ši priemonė bus viena iš paklausiausių ir atitinkamai bus koreguojamos ir sumos“, – sakė J. Rojaka.

„Lygiai taip pat, kaip ir su palūkanų kompensavimu, mes vėlgi matome, kad skirta pinigų suma, tikėtina, bus išeikvota labai greitai ir atitinkamai reaguosime, kartu su Finansų ministerija“, – pridūrė ji.

Anot viceministrės, rezervo didinti priemonių apimtis dar yra.

„Mes kalbame ne tik apie valstybės rezervą, taip pat apie papildomą skolinimąsi. Mūsų žiniomis, dabartinis poreikis verslui turės būti patenkintas ir mes neturime kažkokių didelių apribojimų. Makroekonominė situacija įžengus į COVID-19 periodą buvo labai gera, tai leidžia mums ir skolintis rinkoje papildomai už ne itin didelę kainą ir pasiruošti likvidumo smūgiui, kurį prisiima verslas“, – sakė J. Rojaka.

„Kai tik bus galimybė, laikantis saugaus atstumo ir visų kitų higieninių reikalavimų, pradėti dirbti ir tai būtų suderinta su kitomis darbo grupėmis, kurios atsakingos už sveikatą, tuomet aš manau, kad tam tikros ekonominės veiklos galėtų pajusti tam tikrą palengvėjimą“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje ketvirtadienį sakė J. Rojaka.

Pasak jos, tai priklausys „nuo bendros situacijos ir užsikrėtimo koronavirusu piko scenarijaus“.

„Tuomet, registruojant mažesnį naujų atvejų arba kritinių atvejų skaičių, ekonominės veiklos galėtų lengviau grįžti, jei ne prie kasdieninės veiklos, tai prie veiklos ypatingomis sąlygomis“, – pridūrė ji.

Pasak jos, šiuo metu labiausiai nuo koronaviruso pažeistais sektoriais laikomi tie, kurių apyvarta per atitinkamą laikotarpį sumažėjo 60 proc. ir daugiau, arba tie, kurie šiuo metu negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Vyriausybė karantiną šalyje yra pratęsusi iki balandžio 13 dienos.

Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.