Baudą bankui praėjusią savaitę paskyrė Švedijos finansų priežiūros tarnyba (FSA) ir analogiška Estijos institucija dėl „didelių trūkumų tinkamai įdiegiant pinigų plovimo taisykles Baltijos šalių filialuose“.

Pirmadienį bankas taip pat paskelbė prieš vienerius metus užsakyto tyrimo, kurį įvykdė JAV teisinių paslaugų bendrovė „Clifford Chance“, išvadas. Įmonė nustatė, kad padidintos rizikos klientai Baltijos šalių filialuose nuo 2014 metų iki 2019 metų kovo pervedė apie 37 mlrd. eurų.

Duomenys taip pat parodė, kad banko Estijos ir Latvijos filialai „aktyviai siekė pritraukti padidintos rizikos klientų“, o Estijos filialas siekė pritraukti klientų, kurių atsisakė kiti bankai.

Teisinių paslaugų bendrovė teigė negalinti padaryti išvados, ar pinigai iš tiesų buvo plaunami. Buvo tiriami klientai, sandoriai ir veikla nuo 2007 metų iki 2019 metų kovo.

Buvusi „Swedbank“ valdyba taip pat buvo kritikuojama dėl negebėjimo imtis veiksmų susidoroti su pinigų plovimo problema.

„Tai labai, labai rimta“, – sakė generalinis banko direktorius Jensas Henrikssonas.

Banko valdyba teigė vienbalsiai nusprendusi nutraukti išeitinių išmokų mokėjimą buvusiai banko generalinei direktorei Birgittei Bonnesen, kuriai prieš metus buvo nurodyta palikti savo pareigas.

Spaudos konferencijos metu banko valdybos pirmininkas Goranas Perssonas teigė, kad valdyba, gavusi teisinių konsultacijų, nusprendė į teismą buvusios banko vadovės nepatraukti.

Buvęs Švedijos premjeras G. Perssonas sakė, kad bankas „deda daug pastangų“, siekiant išspręsti viešai atskleistas problemas.

Taip bankas atsakė į Estijos ir Švedijos finansų reguliuotojų užklausas dėl informacijos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

„Swedbank“ tvirtino pritaręs daugeliui reguliuotojų pastebėjimų ir preliminarių išvadų ir pridūrė, kad banke „nepakako vidaus valdymo ir kontrolės panaikinti trūkumus, susijusius su įtariamu pinigų plovimu“.

„Šie trūkumai reiškia, kad buvo rizika, jog per „Swedbank“ ir antrines bendroves buvo plaunami pinigai, o tai yra nepriimtina, atsižvelgiant į bankui keliamus reikalavimus ir lūkesčius, kuriuos turi klientai, akcininkai ir reguliuotojai“, – „Swedbank“ pranešime cituojama banko generalinis direktorius Jensas Henrikssonas.

„Swedbank“ taip pat tiria ir Jungtinių Valstijų institucijos.

Anksčiau šiemet būtent SVT paskelbė informaciją apie pinigų plovimą „Swedbank“. Po televizijos parodyto reportažo „Swedbank“ tyrimus pradėjo Baltijos šalių, Švedijos ir JAV teisėsauga.

Po SVT paskelbtos informacijos apie „Swedbank“ Estijos filiale 2010–2016 metų laikotarpiu kasmet galimai perkeltus po 20 milijardų įtartinos kilmės eurų daugiausia iš Rusijos, banko akcijų vertė krito apie 40 proc.

Visgi, pabrėžia seniausio Švedijos banko vadovas, „Swedbank“ svarbiausia – klientų privatumas, rašo „Bloomberg“.

J. Henrikssono teigimu, skaidri banko veikla yra jo tikslas, tačiau „su tam tikrais apribojimais“.

„Situacija yra tokia, kad „Swedbank“ veikia keliose jurisdikcijose, kuriose galioja labai griežtos taisyklės dėl to, ką galima sakyti ir ko – ne“, – interviu „Bloomberg“ sakė ketvirtadienį „Swedbank“ prezidentu ir vykdomuoju direktoriumi paskirtas J. Henrikssonas.

Jis pripažino, kad šie skaidrumą ribojantys veiksniai gali kai ką suerzinti, tačiau J. Henrikssonas sakė suprantąs tokią žmonių reakciją.

„Tuo pačiu metu, kaip bankas, mes turime unikalią prieigą prie pačių privačiausių žmonių finansinių reikalų. Klientai ir įmonės turi mumis pasitikėti, kad mes to neatskleisime. Galiu pasakyti tik tiek – darysiu viską, ką galiu, kad mes būtume kuo skaidresni“, – tvirtino „Swedbank“ vadovas.

Pasak jo, „Swedbank“ vadovo veikla susideda iš dviejų dalykų – sklandžios kasdienės bankininkystės užtikrinimo ir bendradarbiavimo su investuotojais.

„Iš esmės tai yra dviejų dalykų darymas vienu metu. Kasdienis darbas su klientu, inovacijos, lankstumas ir bendradarbiavimas su partneriais. „Swedbank“ reputacija nukentėjo dėl to, kas nutiko. Vis dėlto manau, kad kartais reikia atskirti „Swedbank“ įvaizdį ir „Swedbank“ kasdieniame gyvenime“, – sakė J. Henrikssonas.

Naujausiais žiniasklaidos duomenimis, kuriuos kovą paskelbė Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT, 2010-2016 m. „Swedbank“ Estijos padalinyje kasmet galėjo būti atliekama iki 20 mlrd. eurų vertės aukštos rizikos bankinių operacijų. Didžiąją dalį šių operacijų atliko nerezidentai banko klientai, daugiausia iš Rusijos.

J. Henrikssonas, analitikų teigimu, buvo vienas realiausių kandidatų į „Swedbank“ generalinio direktoriaus postą, nes „Folksam“ yra antras didžiausias „Swedbank“ akcininkas, rašo „Reuters“.

Seniausias Švedijos bankas kapstosi iš vasarį prasidėjusio pinigų plovimo skandalo, išvertusio iš postų buvusią „Swedbank“ generalinę direktorę Birgittę Bonnesen ir valdybos pirmininką Larsą Idermarką.

Vėlų trečiadienio vakarą paskelbtą naująjį „Swedbank“ vadovą ekspertai įvertino nevienareikšmiškai – bankas „Credit Suisse“ tvirtino, kad J. Henrikssono paskyrimas „sumažina neaiškumą dėl lyderystės“, tuo tarpu Švedijos akcininkų asociacijos požiūris buvo kiek niūresnis.

„Neramu, kad J. Henrikssonas ilgą laikotarpį buvo „Swedbank“ akcininkų atstovas, taigi, buvo atsakingas už įvykius banke“, – „Reuters“ sakė asociacijos pirmininkas Joacimas Olssonas.

Balandį „Swedbank“ pripažino padaręs klaidų pinigų plovimo prevencijos srityje ir žadėjo pradėjo visapusišką vidaus tyrimą.

Naujausiais žiniasklaidos duomenimis, kuriuos kovą paskelbė Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT, 2010-2016 m. „Swedbank“ Estijos padalinyje kasmet galėjo būti atliekama iki 20 mlrd. eurų vertės aukštos rizikos bankinių operacijų. Didžiąją dalį šių operacijų atliko nerezidentai banko klientai, daugiausia iš Rusijos.

Vis dėlto birželį paskirtas „Swedbank“ valdybos pirmininkas ir buvęs Švedijos premjeras Goranas Perssonas tvirtino, kad J. Henrikssonas – tinkamas žmogus vadovauti bankui.

„Su Jensu Henrikssonu bankas turės generalinį direktorių, kuris yra patyręs lyderis, turi stiprių komunikacijos gebėjimų ir didelį žinių bagažą bankininkystėje ir finansų sektoriuje“, – „Swedbank“ pranešime cituojamas G. Perssonas.

Atstatyti pasitikėjimą

Socialdemokratas G. Perssonas, 1996-2006 m. ėjęs Švedijos premjero pareigas, birželį žadėjo „išvalyti namus“ ir atstatyti pasitikėjimą „Swedbanku“.

Pasak banko, J. Henrikssonas darbą pradės „kiek įmanoma greičiau“. Anksčiau naujasis „Swedbank“ vadovas ėjo Stokholmo akcijų biržos vadovo pareigas ir dirbo Švedijos finansų ministerijoje.

„Jaučiuosi pagerbtas ir suprantu, kokie iššūkiai manęs laukia. Didžiausias uždavinys man, kaip „Swedbank“ prezidentui ir generaliniam direktoriui – atstatyti pasitikėjimą banku, toliau vystyti tvarią banko veiklą ir tęsti sėkmingą skaitmenizavimo kelionę“, – teigė pats J. Henrikssonas.

„Swedbank“ šiuo metu yra tiriamas Švedijos ir Baltijos šalių finansų priežiūros institucijų. Banko veikla taip pat susidomėjo ir Jungtinių Valstijų prievaizdai, kurie „Swedbank“ gali skirti didžiules baudas.

J. Henrikssonas „Swedbank“ vadovo postą perims iš laikinai pareigas einančio Anderso Karlssono, kuris sugrįš prie sau įprasto finansų direktoriaus darbo.