Šis ginčas kelia naujų klausimų dėl olandų finansų ministro J.Dijsselbloemp vadovavimo 19 euro zonos valstybių finansų ministrų.

„Per euro krizę šalys euro zonos šiaurėje pademonstravo solidarumą su krizės ištiktomis šalimis“, – sakė jis interviu, kurį pirmadienį išspausdino Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

„Aš, kaip socialdemokratas, galvoju, kad solidarumas yra itin svarbus. Bet tie, kas gauna naudos, taip pat turi pareigų, – pridūrė jis. – Negaliu išleisti visų savo pinigų gėrimams ir moterims, o tada prašyti pagalbos.“

Antradienį vakare J.Dijsselbloemas atsisakė atsiprašyti. „Ne, žinoma, kad ne“, – pasakė jis vienam Europos Parlamento nariui, per svarstymą paklaustas, ar atsiprašys.

Tačiau J.Dijsselbloemas susidūrė su Europoje intensyvėjančia kritika.

Didžiausios Europos Parlamento grupės – centro dešinės Europos liaudies partijos (ELP) – lyderis Manfredas Weberis (Manfredas Veberis) trečiadienį „Twitter“ parašė: „Euro zona yra susijusi su atsakomybe, solidarumu, bet, taip pat, (ir) pagarba. Nėra vietos stereotipams. @J_Dijsselbloem.“

„Tikrai stebiuosi, kaip žmogus su šiomis pažiūromis vis dar gali būti Eurogroupės vadovas“, – sakė Socialistų grupės Europos Parlamente lyderis Gianni Pittella (Džanis Pitela), kuris J.Dijsselbloemo komentarus pavadino „gėdingais“ ir „diskriminaciniais Pietų Europos šalių atžvilgiu“.

Portugalijos užsienio reikalų ministras Augusto Santosas Silva (Augustu Santušas Silva) antradienį Vašingtone sakė, kad J.Dijssebloemo pastabos yra „absoliučiai nepriimtinos“ ir kad jis „nėra tinkamas likti Eurogrupės vadovu“.

J.Dijsselbloemas artimiausiais mėnesiais turi netekti Olandijos finansų ministro posto, nes jo Darbo partija patyrė skaudų pralaimėjimą per praeitą savaitę vykusius Nyderlandų parlamento rinkimus.

Tačiau jo turimas Eurogrupės vadovo mandatas galios iki 2018 metų sausio, o ES taisyklės konkrečiai nenumato, kad žmogus, dirbantis šiame poste, būtinai turi būti finansų ministras.

J.Dijsselbloemas buvo giriamas už vadovavimą euro zonai per Kipro ir Graikijos skolų krizes, bet bendrosios valiutos erdvėje seniai tvyro įtampa tarp taupymą stumiančių šiaurinių šalių ir skolų prislėgtų pietinių valstybių.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad pašalinome kliūtis Europos stabilumo mechanizmo fondui tęsti sprendimų priėmimo procedūras dėl trumpalaikių skolų mažinimo priemonių Graikijai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė J. Dijsselbloemas.

„Sulaukiau graikų kolegos laiško, kuriame jis patvirtina savo įsipareigojimus laikytis ankstesnių susitarimų“, – sakė jis.

Anksčiau šį mėnesį euro zona sustabdė trumpalaikių Graikijos skolos mažinimo priemonių įgyvendinimą po to, kai šalis nusprendė išmokėti vienkartines išmokas 1,6 mln. mažiausias pajamas gaunančių pensininkų. Šis Atėnų žingsnis supykdė už griežtą taupymą pasisakančią Vokietiją.

Šaltinis euro zonoje agentūrai AFP sakė, kad euro zona oficialiai priims sprendimą dėl minėtų priemonių, dėl kurių buvo sutarta gruodžio 5 dieną, tolesnio įgyvendinimo sausį. Tiesa, Vokietija vis dar turės galimybių šią procedūrą blokuoti.

Praėjusį mėnesį Komisija paskelbė precedento neturinčius planus, pagal kuriuos valstybės, kurių finansai yra pakankamai tvirti, būtų priverstos po ilgų griežto taupymo metų plačiau atverti piniginę.

Eurogrupės vadovas ir Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) pareiškė, kad nacionalinės vyriausybės atsisakė pritarti Komisijos rekomendacijai, pagal kurią jos ekonomikos skatinimui turėtų išleisti 0,5 proc. savo metinio BVP lygią sumą.

„Manome, kad yra keletas šalių, kurių fiskalinė padėtis yra gerokai palankesnė, ir tai atveria galimybes nustatyti investicijų prioritetus – Nyderlanduose taip ir darysime, esu tikras, – pareiškė J. Dijsselbloemas po to, kai Briuselyje susitikę ministrai aptarė minėtą Komisijos pasiūlymą. – Tačiau Eurogrupė nepritarė tam, kad būtų nustatytas konkretus (tokių išlaidų) rodiklis arba kad tai (tokios išlaidos) būtų paversta vienu iš tikslų.“

Vokietija, Nyderlandai ir Liuksemburgas yra reti Europos vyriausybių pavyzdžiai: šios šalys savo ižde turi pakankamai lėšų, kad galėtų padidinti išlaidas, nepažeisdamos Europos Sąjungos biudžeto deficito ir skolos taisyklių.

Komisija įrodinėjo, kad sušvelninti griežto taupymo politiką, kuri buvo nustatyta siekiant įveikti skolų krizę, yra labai svarbu, ypač atsižvelgiant į Europoje vis populiarėjančias populistų ir ekstremistų partijas, kurios pasinaudoja žmonių nepasitenkinimu lėtu Europos ekonomikos augimu ir aukštu nedarbo lygiu.

Fiskalinės ekspansijos pasiūlymą pateikęs už ekonomikos reikalus atsakingas Komisijos narys ir buvęs Prancūzijos finansų ministras Pierre Moscovicis (Pjeras Moskovisis) pripažino pralaimėjimą.

„Kai tavo nuomonė nepriimama, visada jautiesi nusivylęs...“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje.

Vokietija yra galingiausia euro zonos valstybė narė ir analitikai neabejojo, kad įtakingas Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) – subalansuoto biudžeto šalininkas – tvirtai vetuos šį Komisijos planą.

„Šis klausimas nebesvarstomas“, – po Eurogrupės susitikimo pareiškė vienas ES diplomatas.

J.Dijsselbloemas taip pat trečiadienį perspėjo, kad derybos dėl Britanijos pasitraukimo iš ES gali užtrukti „daug ilgiau nei dvejus metus“ – toks laikotarpis yra numatytas ES sutartyse.

Eurogrupės vadovas kalbėjo po britų užsienio reikalų ministro Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) interviu čekų dienraščiui „Hospodarske Noviny“, kuriame ministras sakė, kad Britanijai „greičiausiai“ reikės atsisakyti Europos muitų sąjungos, bet ji išsaugos „laisvą prekybą“ su ES valstybėmis.

„Jis kalba protu nesuvokiamus, politiškai neįmanomus dalykus“, – Nyderlandų finansų ministras J.Dijsselbloemas sakė britų transliuotojui BBC.

Interviu televizijai CNBC olandų ministras sakė: „Nemanau, kad jis buvo realistiškas ir teisingas Britanijos rinkėjams, (kalbėdamas) apie tai, kas būtų įmanoma“.

„Derybos yra labai sudėtingos... jos truks daug ilgiau nei dvejus metus“, – vėliau susirinkusiems į banko UBS Londone organizuotą konferenciją sakė J.Dijsselbloemas, kurio žodžius perdavė jo atstovas.

Britų ministrei pirmininkei Theresai May (Terezai Mei) trečiadienį parlamente teko užsiimti gynybinę poziciją, kai buvo nutekinta viena konsultantų ataskaita su išvada, kad vyriausybė neturi bendro „Brexit“ plano.

„Taip, mes tikrai turime planą“, – tvirtino ji parlamentarams, tačiau vėliau atsisakė jį aptarti smulkiau teisindamasi, kad tai galėtų pakenkti Britanijai būsimose jos derybose.

Kalbėdamas bankininkystės konferencijoje J.Dijsselbloemas sakė, kad ir Britanijai, ir Europos Sąjungai tokia padėtis yra „padėtis be nugalėtojų“. Jis dar pridūrė, kad ES ir Britanijos ekonomikos būklė po „Brexit“ bus blogesnė.

„Spaudimas vėl didėja. Mums tikrai reikia bent kažkokios pažangos. Vasara baigėsi, taigi laikas kibti į darbus“, – pareiškė devyniolikos euro zonos finansų ministrų grupei vadovaujantis pareigūnas.

Graikija privalo įgyvendinti kreditoriams pažadėtas ekonomines reformas, kad galėtų gauti paskolų išmokas ir, kas dar svarbiau, vėliau šiais metais galėtų pradėti derybas dėl skolų sumažinimo.

Kad gautų naujausią 2,8 mlrd. eurų išmoką, šalis turi įvykdyti 15 sąlygų, įskaitant reformų energetikos sektoriuje įgyvendinimą.

Tačiau stebėtojai abejoja, kad šaliai pavyks tai padaryti iki rugsėjo 15 dienos termino. Ir, nors euro zonos finansų ministrams galimas to termino pratęsimas rūpesčių nekelia, yra tam tikros ribos – šių pinigų Atėnams reikia vėliausiai iki spalio pradžios.

Penktadienį Slovakijos sostinėje susitinkantys euro zonos finansų ministrai ketina įvertinti Graikijos padarytą pažangą.

Pasak ES šiuo metu pirmininkaujančios Slovakijos finansų ministro Peterio Kazimiro, Atėnų darbas dar nebaigtas.

Svarsto apie pagalbos sustabdymą

Europos Sąjungos finansų ministrai penktadienį svarsto, ar dar kartą sustabdyti finansinę pagalbą Graikijai, šaliai nevykdant visų įsipareigojimų pertvarkyti savo ekonomiką.

Nors Graikija padarė pažangą pertvarkydama savo ekonomiką, jos plėtrą labai apsunkina didelės skolos, o Atėnai, pasak ekspertų, neturi realių galimybių jas išmokėti. Europos Komisijos duomenimis, valstybės skola šiais metais turėtų dar paaugti ir sudaryti 182,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

Susitikime, pasak ministro, taip pat bus kalbama apie Ispaniją ir Portugaliją, anksčiau šiais metais vos išvengusias baudų dėl biudžeto deficito reikalavimų nesilaikymo. Tačiau P. Kazimiras leido suprasti, kad ministrai ne itin nerimauja, jog šių šalių pastangos pagerinti ekonominius rodiklius gali subliūkšti.

Ispanijai gali nepavykti pateikti savo biudžeto plano projektą iki spalio 15 dienos, šalies partijoms vis nesugebant suformuoti naujos vyriausybės, o dabartinis kabinetas gali būti nepajėgus paruošti realų biudžeto planą. Kaip bebūtų, ES pareigūnai ruošiasi vėlavimams.

Bratislavos susitikimo darbotvarkėje taip pat numatyti ES mokesčių politikos klausimai.

Esant labai silpnam ES ekonomikos augimui, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paragino 19 euro zonos šalių vyriausybes daugiau prisidėti prie ekonominių rodiklių gerinimo.

Tačiau P. Kazimiro žodžiai, kad „ateitis yra šviesi“, vis tik nuskambėjo optimistiškai.

Graikijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį surengs nepaprastąjį posėdį ir itin svarbų balsavimą dėl paskubomis suderinto šalies finansinio gelbėjimo plano, bet Vokietija, kuri yra faktinė didžiausia Europos skolintoja, išreiškė abejonių dėl tos sutarties.

Graikija ir jos kreditoriai pasiekė techninį susitarimą dėl trečio tarptautinio Atėnų finansinio gelbėjimo paketo antradienį paryčiais po ilgo derybų maratono. Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sako, kad tas susitarimas turėtų nedelsiant užtikrinti finansavimą, kuris apsaugotų nuo bankroto milžiniškų skolų prislėgtą šalį, bet tam planui dar turi pritarti kitos euro zonos valstybės.

Vienas Graikijos vyriausybės šaltinis sakė, kad A.Cipras ketvirtadieniui sušaukė nepaprastąją parlamento sesiją, o euro zonos finansų ministrai susitiks kitą dieną ir pateiks savo nutartį dėl tos sutarties, nurodoma Eurogrupės pirmininko Jeroeno Dijsselbloemo (Jeruno Deilseblumo) atstovo „Twitter“ pranešime.

Euro zonos ministrams ruošiantis penktadienį svarstyti tą susitarimą Briuselyje, A.Cipras pareiškė neabejojantis, kad 400 puslapių dokumentas, dėl kurio įstatymų leidėjai Atėnuose turėtų balsuoti ketvirtadienį vėlai vakare, bus patvirtintas.

„Tebesu įsitikinęs, kad mums pavyks pasiekti susitarimą ir palaikymą paskolomis (iš Europos stabilumo mechanizmo)... kuris užbaigs ekonominį netikrumą“, – sakė A.Cipras.

Graikijos vyriausybės vadovas pridūrė, jog kai kurių Europos Sąjungos šalių „slaptos užmačios pertvarkyti euro zoną, panaudojant Graikiją kaip pateisinimą“, pasmerktos žlugti.

„Graikija nesuteiks joms tokio pateisinimo“, – pridūrė jis.

Tačiau Berlyno reakcija buvo atsargi.

„Klausimus mes suformulavome, – sakoma Vokietijos finansų ministerijos pareiškime. – Tai yra peržiūros proceso, kuris dar nesibaigė, dalis.“

Vokietijos dienraštis „Bild“ citavo dviejų puslapių Finansų ministerijos dokumentą, kuriame reiškiamos abejonės dėl Graikijos skolų tvarumo, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vaidmens ir privatizacijos planų.

Berlynas taip pat nepatenkintas, kad Graikijos metinio biudžeto uždavinių mastas buvo sumažintas, rašo „Bild“.

Graikija ir jos skolintojai spaudžiami galutinai priimti 85 mlrd. eurų sutartį iki rugpjūčio 20 dienos, kai Atėnai turės grąžinti apie 3,4 mlrd. eurų Europos centriniam bankui.

ES šaltiniai atskirai sakė, kad Graikiją šiemet apims gili recesija.

Graikijos ekonomika, kuri tik praeitais metais išbrido iš šešerius metus trukusios recesijos, 2015 metais susitrauks 2,3 procento, o 2016-aisiais – dar 1,3 procento, nurodė jie.

Vėliau šalies ūkis vėl turėtų pradėti augti: 2017 metais prognozuojamas 2,7 proc., o 2018 metais – 3,1 proc. augimas.

Graikija ne kartą skundėsi, kad griežto taupymo priemonės, kurių reikalavo jos skolintojai – ES, ECB ir TVF mainais į dvi ankstesnes finansinio gelbėjimo programas, tik pakenks ekonomikai, nuo krizės pradžios susitraukusiai maždaug ketvirtadaliu.

Pagal vėliausią finansinės pagalbos planą Atėnai turėtų pertvarkyti dujų rinką, atšaukti daugumą pirmalaikio išėjimo į pensiją schemų, panaikinti degalų lengvatas ūkininkams ir padidinti kai kuriuos mokesčius.

Vyriausybė sako, kad Graikijos bankai, kurie buvo priversti užsidaryti trims savaitėms, kai panikos apimti klientai iš savo sąskaitų išsiėmė milijardus eurų, pagal naująjį planą turėtų nedelsiant gauti 10 mlrd. eurų ir kad jie bus visiškai rekapitalizuoti iki šių metų galo.

Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) pirmadienį pareiškė, kad euro zonos finansų ministrai dar nerado sprendimo, kaip pateikti trumpalaikį finansavimą Graikijai, kol kas svarstomi kiti skolinimosi gelbėjimo klausimai.

„Tai labai sudėtinga, mes svarstėme įvairias galimybes, – sakė jis ir pridūrė: – Mes dar neradome „auksinio rakto“ šiai problemai išspręsti“.

Graikija nusiteikusi pateikti oficialų prašymą dėl naujos paramos programos neišvengiamai, pareiškė antradienį Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) po euro zonos finansų ministrų pasitarimo dėl naujų veiksmų po referendumo Graikijoje.

J.Dijsselbloemas sakė, kad jo kolega Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos) nepateikė „jokių konkrečių priemonių šiandien“, nors reikalauta reformų plano, bet dar pridūrė, kad prašymas ES paramos fondui bus „neišvengiamai (pateiktas), gal per kelias artimiausias valandas“.

Pasak naujienų agentūros „The Associated Press“, Graikijos pasiūlymo Europos stabilumo mechanizmui (ESM) galima tikėtis trečiadienį, taip sakęs Eurogrupės vadovas.

J.Dijsselbloemas pažymėjo „apskritai sutinkąs“, kad Graikijai reikia daugiau negu trumpalaikio finansinio plano.

„Ministrai taip pat apskritai sutinka, kad, jeigu jau bus kita ESM programa su parama, tai toji programa turi būti vidutinės trukmės dėl patikimumo priežasčių“, – sakė jis.

Euro zona, pridūrė jis, turėtų pirmiausiai įvertinti finansinę Graikijos būklę, prieš nuspręsdama pradėti derybas dėl galimos naujos paramos programos.

Euro zonos finansų ministrai antradienį skubiai surengtame pasitarime svarstys Atėnų paskutinės minutės pasiūlymą, kai iki paskutinio termino skolai mokėti liko kelios valandos, pranešė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas).

„Ypatingoji Eurogrupės telekonferencija šį vakarą 19 val. Briuselio (20 val. Lietuvos) laiku svarstys oficialų Graikijos vyriausybės prašymą, gautą šią popietę“, – Nyderlandų finansų ministras J.Dijsselbloemas parašė savo paskyroje „Twitter“.

Anksčiau Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) paprašė dvejų metų pagalbos sandorio su Europos Sąjunga krizės ištiktai savo šaliai gelbėti.

„Graikijos vyriausybė šiandien pasiūlė dvejų metų susitarimą su Europos stabilumo mechanizmo valdyba; pagal šį susitarimą būtų visiškai užtikrintas finansų poreikis ir tuo pačiu restruktūrizuota skola“, – sakoma antradienį paskelbtame Graikijos ministro pirmininko tarnybos pranešime.

A.Cipras dar prašė trumpam pratęsti dabartinę paramos programą, kad būtų išvengta „techninio bankroto“, nes už kelių valandų reikia sumokėti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui.

Graikijai durys išlieka atviros, nors savaitgalį derybos dėl finansinės paramos ir nutrūko, pareiškė pirmadienį Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas), dar pridūręs, kad vis dar „įmanoma“ išvengti vadinamojo „Grexit“ – Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ar net Europos Sąjungos.

„Aš tebekartoju, durys vis dar atviros, nors kol kas galimybės ir laikas yra labai riboti“, – sakė euro zonos finansų ministrų grupės vadovas žurnalistams Hagoje.

Graikija strimgalviais lekia link įsipareigojimų Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutų fondui (TVF) nevykdymo, kuris gali ištikti antradienį, kai sueis skolų mokėjimo terminas; jai taip pat gresia pasitraukimas iš euro zonos, o derybos su skolintojais nutrūko šeštadienį.

Paklaustas, ar Graikija gali išvengti pasitraukimo iš euro zonos, vadinamojo „Grexit“, J.Dijsselbloemas atsakė: „tai vis dar įmanoma“.

Nusivylęs Graikijos atsisakymu tęsti derybas J.Dijsselbloemas pasakė, kad derybos buvo „apie Graikijos ateitį, ir nors derybos nebuvo baigtos, jie pasitraukė nuo (derybų) stalo“.

Labai tikėtina, kad Graikija antradienį nesugebės įmokėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų; tai bus pirmas žingsnis keliu, kuris gali nuvesti prie išėjimo iš euro zonos.

Vyriausybė Atėnuose paskelbė, kad liepos 5 dieną bus referendumas, kuriame graikai pareikš savo žodį apie Graikijai siūlomas reformas, kurios būtinos norint gauti finansinę pagalbą.