Vertindama galimus pokyčius po JAV prezidento rinkimų tarptautinėje politikoje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos karo akademijos (LKA) mokslininkė dr. Gerda Jakštaitė sako, kad prezidentu tapus J. Bidenui, galimi pokyčiai JAV gynybos strategijoje, taip pat ginklų kontrolės srityje.
Vis dėlto politologė pabrėžia, kad bet kuriuo atveju Europai nereikėtų atsipalaiduoti – iš jos ir toliau bus tikimasi svaraus finansinio indėlio gynybai.
„Prognozė yra nedėkingas dalykas, bet būtų panašu, kad savo gynybos politikoje JAV grįžtų į situaciją, kuri buvo B. Obamos antros kadencijos metu – kažkas panašaus, atsižvelgiant į tai, kokias idėjas J. Bidenas iki šiol yra deklaravęs“, – Eltai sakė G. Jakštaitė.
Pasak ekspertės, demokratai ir respublikonai skirtingai vertina gynybos išlaidų politiką ir NATO sąjungininkų reikšmę.
„Bideno atveju yra kitoks požiūris į NATO. Trumpo prezidentavimo metu tikrai buvo dinamikos JAV gynybos politikoje, kalbant apie NATO – ta dinamika ėjo iš prezidento asmens, nes Kongresas turėjo tas tradicines nuostatas. Bidenas pabrėžia tuos tradicinius postulatus – kad karinis aljansas yra labai svarbus, kad JAV užsienio politikoje yra labai svarbūs sąjungininkai“, – kalbėjo VDU ir LKA mokslininkė.
G. Jakštaitė priminė D. Trumpo kritiką NATO sąjungininkams dėl jų gynybos įsipareigojimų nevykdymo. Tai, anot jos, buvo pagrindinis D. Trumpo argumentas pokalbiuose apie NATO gyynybos politiką.
„Ta sąjungininkų svarba buvo nuėjusi į antrą planą, jei lygintume su tradicine JAV politika. Tuo tarpu Bidenas kaip tik labai pabrėžia tą sąjungininkų svarbą“, – teigė ekspertė.
Europa neturėtų atsipalaiduoti
Vis dėlto G. Jakštaitė pabrėžė, kad Europa, jei JAV prezidento rinkimus laimės J. Bidenas, neturėtų atsipalaiduoti.
„Vis tiek iš europiečių, ES šalių būtų tikimasi atitinkamų išlaidų gynybai, atitinkamo indėlio NATO – kad pačios Europos šalys turėtų prisiimti didesnę atsakomybę. Tai, tikėtina, išliktų, kad ir kas laimės rinkimus JAV“, – akcentavo G. Jakštaitė.
Pasak jos, lygybės ženklo tarp J. Bideno ir B. Obamos politikos dėti nereikėtų.
„Lygybės ženklo tarp Bideno ir Obamos idėjų dėti tikrai nereikėtų. (...) Dėl ko lieka klaustukai – nėra iki galo aišku, kokios būtų Bideno nuostatos, jei prireiktų kažkokių karinių intervencijų ar konflikto valdymo karinėmis priemonėmis. Dėl tokių priemonių yra nemažai klaustukų“, – Eltai sakė ekspertė.
J. Bideno politikoje lieka neaiškumų
G. Jakštaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad J. Bidenas kai kuriais klausimais nuomonę yra keitęs – pavyzdžiui, dėl JAV įsitraukimo į įvykius Afganistane, Irake. Taigi, pasak politologės, neaiškumų dėl J. Bideno pažiūrų kai kuriais klausimais lieka.
„Buvo atvejų, kai jis pritarė intervencijoms, po to teigė, kad po tiek metų jo nuomonė pasikeitė. Tai čia išlieka dideli klaustukai, nelabai yra aišku. Taigi atitinkamai to lygybės ženklo nelabai galime dėti“, – kalbėjo G. Jakštaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad J. Bideno sprendimams visgi įtakos gali turėti jo siūloma kandidatė į viceprezidentus Kamala Harris.
„Ji yra aiškiai deklaravusi, kad pasisako už išlaidų gynybai ribojimą, už JAV karinio buvimo užsienyje ribojimą. Taigi, klausimas, koks būtų jų idėjų galutinis rezultatas“, – atkreipė dėmesį G. Jakštaitė.
Tikėtina, kad J. Bidenas inicijuotų pokyčius ginklų kontrolės srityje
Kalbėdama apie JAV dialogą su Rusija, ekspertė juos įvardijo kaip visada dinamiškus. Vis dėlto G. Jakštaitė sakė, kad J. Bidenas tikriausiai inicijuotų pokyčius ginklų prekybos ir kontrolės srityje, atnaujintų ar derėtųsi dėl ginklų kontrolės sutarčių.
„Ką galima matyti ateityje, jei Bidenas taptų prezidentu, – tai tikriausiai iniciatyvas ginklų kontrolės srityje. (...) Kalbant apie Rusiją, aš nedrįsčiau teigti, kad ateityje matysime stiprų Rusijos įtraukimą, nes tos raudonos ribos buvo tikrai peržengtos ir pakankamai toli, bet šiokių tokių pragmatiškų žingsnių dėl ginklų kontrolės tai, ko gero, būtų“, – pabrėžė G. Jakštaitė.
JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d., primena ELTA. Viešosios nuomonės apklausose J. Bidenas pirmauja prieš D. Trumpą.
