„Tai politinis sprendimas – ne man nuspręsti“, – Eltai teigė J. Gronski, paklaustas, ar Lietuvai būtinas visuotinis šaukimas.
„Manau, pagrindinis klausimas, vertinant Lietuvos kovinę galią – ar kariuomenė pritraukia užtektinai savanorių, kad sustiprintų savo struktūras? Tai yra esmė. (...) Jeigu ne – tuomet reikėtų svarstyti dėl visuotinio šaukimo“, – aiškino jis.
Visgi, atsargos generolas pabrėžė – itin svarbu skirti deramą dėmesį ir atsparios bei pilietiškos visuomenės ugdymui. Anot J. Gronski, kiekvienas gyventojas turėtų jausti pareigą vienu ar kitu formatu prisidėti prie krašto apsaugos.
„Kita vertus, Lietuva yra valstybė su kiek mažiau nei 3 mln. gyventojų – manyčiau, kad kiekvienas pilietis turi mylėti savo šalį tiek, kad bent jau norėtų jungtis prie rezervo elementų ar įgyti kokį nors karinį parengimą. Tam, kad galėtų apginti savo šalį“, – dėstė jis.
Vokietijos brigada neturėtų leisti atsipalaiduoti dėl šalies karinio pasirengimo
Diskusijas dėl visuotinio šaukimo į dėmesio centrą grąžino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, prakalbęs apie būtinybę Lietuvai persvarstyti savo šalies nacionalinio saugumo koncepciją ir stiprinti gynybinius pajėgumus.
JAV atsargos generolas su tuo sutinka – nepaisant to, kad Lietuva priklauso NATO, jo manymu, privalu gerinti šalies pasirengimą atremti grėsmes.
Kiekviena šalis turi būti atsakinga už savo krašto apsaugą ir taškas.
„Kiekviena šalis turi būti atsakinga už savo krašto apsaugą ir taškas“, – pabrėžė J. Gronski.
„NATO yra galingiausias aljansas pasaulyje ir 5-asis straipsnis egzistuoja, Jungtinės Valstijos vis dar yra NATO. Todėl, ačiū Dievui, Lietuva taip pat yra NATO narė, nes ji turi visą Aljansą savo užnugaryje. Svarbūs abu aspektai – manau, Lietuva turi nuolat fokusuotis į pasirengimą apginti savo šalį. Tuo pačiu metu – daryti viską, kad gerintų sąveiką su kitomis NATO narėmis“, – akcentavo atsargos generolas.
Tokios laikysenos neturėtų keisti ir Berlyno sprendimas perkelti į Lietuvą brigados dydžio karinį vienetą, pažymi karininkas.
„Vokietijos brigada – didelius pliusas, tačiau Lietuva turi būti atsakinga už savo apsaugą“, – pakartojo jis.
„Tai neturėtų leisti nė vienam politikui Lietuvoje galvoti, kad nereikėtų skirti esminio dėmesio savų pajėgumų auginimui“, – apibendrino J. Gronski.
ELTA primena, kad gruodį užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pranešė artimiausiu metu kviesiantis parlamentines partijas aptarti visuotinio šaukimo idėją. Pasak ministro, pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos leidžia tikėtis, kad artėjama link konsensuso šiuo klausimu.
Prezidentūra remia visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.
