„Gyvas Liuciferis“ – taip visad šiurkštokas respublikonų sunkiasvoris, kuris iš Atstovų Rūmų pirmininko posto atsistatydino pernai metais, apibūdino Teksasui atstovaujantį senatorių, kuris iš paskutiniųjų stengiasi blokuoti milijardieriaus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žygį siekiant Respublikonų partijos paskyrimo kandidatu į prezidentus, rašė laikraštis „The Stanford Daily“.

„Aš turiu draugų demokratų ir draugų respublikonų, – sakė J.Boehneris. – Sutariu beveik su bet kuo, bet niekada savo gyvenime nedirbau su labiau apgailėtinu kalės vaiku“.

Pribloškiančiame garso įraše, kurį ketvirtadienį transliavo JAV televizijos, girdisi, kaip S.Boehneris, kalbėdamas apie T.Cruzą, dar prideda: „Tik per mano lavoną jis bus prezidentas“.

Tokius komentarus J.Boehneris išsakė per viešą pokalbį, kuris trečiadienį vakare įvyko Stanfordo universitete Palo Alte Kalifornijoje.

Ketvirtadienį paprašytas išreikšti savo reakciją, T.Cruzas, kuris tą dieną dalyvavo kampanijos renginiuose Indianoje, prunkštelėjo, kad J.Boehneris „leido pasirodyti savo vidiniam Trumpui“.

T.Cruzas daugelio yra laikomas vienu iš labiau užsispyrusių Kongreso narių ir kritikai iš abiejų partijų kaltina jį išprovokavus 16 dienų trukusį federalinės vyriausybės agentūrų uždarymą 2013 metų pabaigoje.

„Kai Johnas Boehneris vadina mane Liuciferiu, jis tai taiko ne man. Jis tai taiko jums“, – sakė jis, turėdamas galvoje savo šalininkus konservatorius.

„Boehneris ant manęs pyksta už stovėjimą su Amerikos žmonėmis, energijos suteikimą (Atstovų) Rūmų konservatoriams ir (jų) ir skatinimą stovėti su Amerikos žmonėmis ir, tiesą sakant, gerbti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmėme“, – sakė jis.

J.Boehneris, savo ruožtu, dirbdamas Atstovų Rūmų pirmininku retai susilaikydavo, kai susierzindavo ar būdavo nepatenkintas, ypač – tos aklavietės Vašingtone tema.

Stanforde jis atskleidė, kad su D.Trumpu yra „žinučių bičiuliai“ ir daug metų kartu žaidžia golfą.

„Užtraukia nešlovę Liuciferiui“

Tikriausiai jausdamasis dar laisvesnis, kai nebedirba tame poste, jis nusitaikė į senatorių, laikomą vienu pagrindinių aklavietės Kapitolijaus kalvoje kurstytojų ir, turbūt vieną nepopuliariausių Kongreso narių.

Daugelis T.Cruzo priešų, kurių yra ir jo paties Respublikonų partijoje, greit prisijungė prie J.Boehnerio ir parodė savo panieką ambicingajam senatoriui, kuris ir pats nelabai stengėsi patikti kolegoms.

Pensilvanijai atstovaujantis Atstovų Rūmų narys respublikonas Charlie Dentas (Čarlis Dentas) sakė, kad jam J.Boehnerio suformuluotas T.Cruzo apibūdinimas atrodo tikslus.

„Visa ką galiu pasakyti, yra tai, kad kas nors turėtų susisiekti su Liuciferiu dėl komentaro, – jį šios pastabos nuliūdintų“, – sakė jis MSNBC.

Niujorkui atstovaujantis respublikonų Atstovų Rūmų narys Peteris Kingas (Piteris Kingas) buvo dar kandesnis.

„Visiškai sutinku su Johnu Boehneriu, – sakė jis. – Ir galbūt jis užtraukia nešlovę Liuciferiui, palygindamas jį su Tedu Cruzu“.

Daug respublikonų atsisakys jį paremti, net jei, kaip daugelis jaučia, nemaloni alternatyva bus kandidatas Donaldas Trumpas, sakė Ch.Dentas.

„Turiu pasakyti jums, Tedas Cruzas sukūrė šias problemas“, – sakė jis.

„Pjaunate, ką pasėjote. Ir tai dalis problemos dėl šio judėjimo „Niekada – Trumpas“, ... jie tikrai turi paremti priimtiną alternatyvą. O Tedas Cruzas, atvirai kalbant, nėra priimtina alternatyva“, – sakė jis.

JAV Senatas priėmė biudžeto projektą, užkirsdamas kelią federalinių institucijų uždarymui

JAV Senatas anksti penktadienį priėmė abiejų pagrindinių partijų palaikomą dvejų metų biudžeto projektą, pagal kurį numatoma 80 mlrd. dolerių padidinti federalines išlaidas planuojama, taip pat padidinti valstybės skolinimosi ribą iki pat prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) kadencijos pabaigos, sumažinant federalinių institucijų veiklos sustabdymo riziką.

Šis teisės aktas biudžeto planuotojams leis lengviau atsikvėpti po audringų ginčų dėl valstybės išlaidų, artėjant 2016 metų prezidento rinkimams.

Šį projektą, slapta suderintą per buvusio Atstovų Rūmų pirmininko Johno Boehnerio (Džono Beinerio) ir Baltųjų rūmų derybas, trečiadienį priėmė Kongreso žemesnieji rūmai.

Dabar biudžeto projektas bus pateiktas pasirašyti B.Obamai.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris), daugel metų kovojęs su maištinguoju flangu, kuris seniai stengėsi jį nušalinti, penktadienį posėdyje už uždarų durų pareiškė atsistatydinsiąs kitą mėnesį, pranešė įstatymų leidėjai.

„Spikeris Boehneris ką tik per Konferenciją paskelbė atsistatydinsiąs ir iš spikerio pareigų, ir iš Kongreso spalio pabaigoje“, – parašė socialiniame tinkle „Twitter“ Atstovų Rūmų respublikonas Billas Huizenga (Bilas Hizenga).

J.Boehnerio pasitraukimas sukels smarkią kovą dėl įtakos Atstovų Rūmuose, kai Jungtinėse Valstijose ruošiamasi prezidento rinkimams 2016-ųjų lapkritį.

JAV remia Lietuvos „besitęsiančią kovą su kai kuriais iš kaimynų“, sako Lietuvoje viešintis JAV Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris).

„Vizitas į Lietuvą yra puikus, aš daug sužinojau apie iššūkius, su kuriais susiduria jūsų šalis ir patvirtinau mūsų paramą Lietuvos žmonėms ir besitęsiančiai kovai su kai kuriais iš jūsų kaimynų“, - pirmadienį žurnalistams sakė J.Boehneris, apžiūrėjęs prie Seimo kaip laisvės kovos atminimą paliktas barikadas - Sausio 13-osios memorialą.

„Tai labai svarbus įvykis Lietuvoje, labai svarbus vizitas, tai JAV parodymas, kiek jie susirūpinę mūsų regionu. JAV visada buvo tas partneris, kuris palaikė mus ypatingai sunkiu momentu. Mes tikrai aptarėme labai daug temų, susijusių su saugumo klausimais, energetika, bendrąja užsienio politika, ir labai tikimės, kad po šių susitikimų mūsų bendradarbiavimas dar labiau sustiprės“, - po susitikimo su JAV Atstovų rūmų pirmininku žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Klausiama, ar per susitikimą kalbėta apie realią Rusijos puolimo grėsmę, L.Graužinienė sakė, kad delegacijos atstovai „išsakė susirūpinimą“.

„Pirmininkas matė, kiek arti Kaliningradas, kiek arti siena, ir jie labai gerai supranta, kokios yra šių dienų techninės, karinės galimybės konflikto atveju iš Rusijos pusės, ir jie tikrai išsakė susirūpinimą“, - pabrėžė Seimo pirmininkė.

Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis žurnalistams sakė, kad JAV delegacijos vizitas Lietuvoje visų pirma yra „politinis signalas Maskvai“.

„Visų pirma tai politinis signalas Maskvai, nes jis (J.Boehneris) atstovauja visai Amerikos tautai - ir kairiesiems, ir dešiniesiems, ir būtent Kongresas priims svarbiausius sprendimus, jei jų kada nors reikės, ir taip pat tai tam tikras priminimas administracijai, kad Lietuvą reikia ginti. Jis pavadino Lietuvą svarbiausia partnere regione, ir tai, kad jis pas mus praleido tris dienas ir pradėjo savo europinį turą nuo mūsų, yra labai daug“, - sakė ambasadorius

Klausiamas, ar JAV Atstovų rūmai remia sprendimą dislokuoti sunkiąją ginkluotę Europos rytinėje dalyje, ambasadorius atsakė teigiamai ir pridūrė: „Jis (J.Boehneris) sako: grįžęs pakalbėsiu, su kuo reikia“.

J.Boehnerio ir septynių jį lydinčių JAV Kongreso narių vizitas Lietuvoje truko tris dienas.

J.Boehneris Atstovų rūmų pirmininku išrinktas 2010 metais, tai jau trečioji politiko kadencija šiame poste.

Lietuvoje viešintis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris) sekmadienį lankysis Klaipėdos uoste, kur apžiūrės Suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Klaipėdoje taip pat planuojamas J.Boehnerio susitikimas su energetikos ministru Roku Masiuliu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po šeštadienį vykusio susitikimo su J.Boehneriu žurnalistams sakė, jog lietuvai labai svarbu, kad JAV kuo greičiau palengvintų energetinių išteklių, įskaitant suskystintas dujas, eksportą į Europą. Anot prezidentės, toks JAV sprendimas ne tik pakeis Europos energetikos rinką, bet ir turės įtakos geopolitinei situacijai regione.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo pradžioje teigė, kad Lietuva gali tapti pirmąja valstybe, kuri gaus suskystintų dujų iš JAV ir tai, atsižvelgiant į pasirašomas sutartis, galėtų įvykti kitų metų pradžioje.

Lietuvos dujų prekybos bendrovė „Litgas“ vasarį Hiūstone su JAV energetikos kompanija „Cheniere Energy“ pasirašė bendrąją prekybos sutartį dėl suskystintų dujų tiekimo. Pirmieji šios bendrovės kroviniai Lietuvą gali pasiekti 2016 metais. Taip pat „Litgas“ pasirašė supratimo memorandumą su JAV bendrove „Delfin LNG“, kuri plėtoja pirmąjį JAV plūduriuojantį dujų skystinimo terminalo projektą.

Skaičiuojama, kad JAV plėtojami patvirtinti projektai suskystintų dujų gamybos apimtis iki 2018 metų padidintų 30 mlrd. kubinių metrų per metus – tai yra maždaug 10 proc. dabartinės suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos pasaulyje. Baltijos šalys per metus suvartoja apie 4 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

J.Boehneris Atstovų rūmų pirmininku išrinktas 2010 metais, tai jau trečioji politiko kadencija šiame poste. Lietuvoje jį lydi septynių JAV Kongreso narių delegacija.

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė šeštadienį susitikusi su  JAV Atstovų Rūmų pirmininku Johnu Boehneriu (Džonu Beineriu) išreiškė nuoširdžią padėką už Jungtinių Valstijų poziciją sovietų okupacijos metais ir dabartiniu sudėtingu laikotarpiu.

„Amerika niekada nepripažino mūsų okupacijos, kuri negailestingai išbraukė Lietuvos valstybę iš pasaulio žemėlapio, visais būdais stengėsi palaužti mūsų tautos dvasią. Nuolat jautėme, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra ištikima mūsų partnerė. Tą jaučiame ir dabar, esant sudėtingai geopolitinei situacijai", - Seimo Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime cituojama L.Graužinienė.

Seimo pirmininkė taip pat pabrėžė, kad laisvė, taika ir pagarba žmogiškam orumui yra vertybės, priklausančios visiems, „nesvarbu, kokiame pasaulio kontinente yra valstybės, kokia kalba jose kalba žmonės".

Lietuvoje viešintis J.Boehneris šeštadienį susitiko ir su prezidente Dalia Grybauskaite, o vakare Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose dalyvavo oficialiame priėmime L.Graužinienės kvietimu.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Lietuvoje taip pat planuoja susitikti su JAV kariais, apžiūrėti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje.

J.Boehneris Atstovų rūmų pirmininku išrinktas 2010 metais, tai jau trečioji politiko kadencija šiame poste. Lietuvoje jį lydi septynių JAV Kongreso narių delegacija.

Šeštadienį į Lietuvą atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris).

​Pavakare numatytas svečio susitikimas su prezidente Dalia Grybauskaite. Per jį bus aptarta saugumo situacija regione, padėtis Ukrainoje, taip pat bus kalbama apie dvišalius Lietuvos ir JAV santykius - karinį, ekonominį, energetinį ir politinį bendradarbiavimą, BNS informavo Prezidentūra.

Be to, ES ir JAV derantis dėl laisvosios prekybos susitarimo, bus aptarta būtinybė kuo greičiau palengvinti naftos ir dujų eksportą iš JAV į Europą.

Šeštadienio vakarą Valdovų rūmuose numatytas Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės ir J.Boehnerio susitikimas. Sekmadienį JAV delegacija lankysis Klaipėdos uoste, apžiūrės Suskystintų gamtinių dujų terminalą, pirmadienį - Lietuvos Seime.

J.Boehneris Atstovų rūmų pirmininku išrinktas 2010 metais, tai jau trečioji politiko kadencija šiame poste.

Lietuvoje jį lydi septynių JAV Kongreso narių delegacija.

Prezidentė su J.Boehneriu pastarąjį kartą buvo susitikusi 2013 metų gegužę Vašingtone.

Šią savaitę Lietuvoje lankysis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris).

„Šeštadienį Lietuvoje lankosi JAV atstovų rūmų pirmininkas ponas Beineris, su kuriuo susitiks prezidentė“, - antradienį Žinių radijui sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaisbrodas.

Svečią taip pat priims Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

J.Boehneris Atstovų rūmų pirmininku šių metų sausį perrinktas trečiai kadencijai.

R.Vaisbrodas taip pat pranešė, kad kitos savaitės pradžioje planuojamas Lietuvos vadovės vizitas į Kroatiją.

„Pirmadienį ir antradienį valstybės vadovė vyksta į dvišalį darbinė vizitą į Kroatiją, kur bus aptariami energetikos ir ekonominio bendradarbiavimo su Kroatija klausimai“, - teigė patarėjas.

JAV Atstovų Rūmų respublikonai trečiadienį priėmė įstatymą, draudžiantį atlikti abortą po 20-osios nėštumo savaitės, o šis žingsnis, nors ir sukritikuotas moterų teisių gynėjų, akcentuoja konservatorių atkaklias pastangas apsaugoti negimusių vaikų gyvybes.

Atstovų Rūmai 242 balsais prieš 184 priėmė Skausmą gebančių jausti negimusių vaikų apsaugos įstatymą, kuriam nepritarė visi demokratai, išskyrus keturis, bet kurį palaikė visi, išskyrus keturis, respublikonai.

Vis dėlto mažai tikėtina, kad šis teisės aktas įsigalios. Per balsavimą Senate demokratai gali vilkinti jo priėmimą, o prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) gali jį vetuoti.

Abortų klausimas tebekursto didelius nesutarimus Jungtinėse Valstijose ir Kongrese, kur konservatoriai reguliariai pasiūlo dar labiau sugriežtinti abortų tvarką, nors tos pastangos kai kada tebūna simbolinės.

„Neturime aukštesnės pareigos negu pasisakyti už tuos, kurie patys negali kalbėti – ginti tuos, kurie negali apsiginti“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris).

JAV Aukščiausiasis Teismas 1973 metais priėmė nutartį, įteisinančią abortus iki laikotarpio, nuo kurio vaisius jau gali išgyventi ne motinos įsčiose. Dauguma valstijų šią nutartį interpretuoja kaip draudimą vykdyti abortus po 24-os nėštumo savaitės.

Tačiau kai kurios valstijos yra nustačiusios 20 savaičių nuo pastojimo laikotarpį.

Respublikonai argumentuoja, kad visuomenėje stiprėja nusistatymas prieš abortus.

Vis dėlto amerikiečių, kurie pasisako už visišką abortų uždraudimą, dalis išlieka pastovi: kaip nurodo viešosios nuomonės tyrimų agentūra „Gallup“, 1975 metais jų buvo 22 proc., o pernai – 21 procentas.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį nusileido spaudimui ir sutiko pasirašyti įstatymą, suteiksiantį Kongresui teisę atmesti bet kokį susitarimą su Iranu dėl šios šalies branduolinės programos.

Netrukus po to, kai Baltieji rūmai informavo apie prezidento sprendimą, Senato Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritarė kompromisinei šio įstatymo projekto versijai.

Tai buvo ženklas, kad Kongresas neatsisakys savo nuostatos, jog įstatymų leidėjams turi būti sudarytos galimybės pareikšti savo poziciją, jei galutiniame susitarime su Iranu bus numatyta atšaukti skausmingas ekonomines sankcijas, kurias Teheranui įvedė Kongresas.

Dabar dėl šio įstatymo projekto balsuose abeji respublikonų kontroliuojamo Kongreso rūmai, kurie veikiausiai jį patvirtins.

B.Obama grasino vetuoti pirminį įstatymo projekto variantą, tačiau Kapitolijuje pasklidus žinioms apie kompromisą, prezidentas staiga pakeitė poziciją.

Vis dėlto valstybės vadovas dar turi galimybę vetuoti įstatymą, jei Kongresas mėgins sužlugdyti rengiamą galutinį susitarimą su Iranu, kuris turėtų būti užbaigtas iki birželio 30 dienos.

„Galbūt jie pamatė ženklus ant sienos“, - sakė Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris), komentuodamas staiga pasikeitusią Baltųjų rūmų poziciją.