J. Ratcliffe'as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.

Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.

Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.

„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe'as.

Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.

„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.

Tiesa, J. Ratcliffe'as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray'us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.

Ch. Wray'us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.

„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray'us.

Prieš J. Ratcliffe'o paskyrimą balsavo visi senatoriai iš Demokratų partijos – taigi, jis tapo pirmuoju partietišku balsavimu paskirtu nacionalinės žvalgybos direktoriumi nuo 2005 metų, kai buvo įkurtas šis postas. Jo kandidatūrai buvo pritarta 49 balsais prieš 44.

J. Ratcliffe'as pradės eiti savo naujas pareigas neramiais laikais, tvyrant įtampai tarp JAV ir jų varžovių – Rusijos, Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos.

Per svarstymus Kongrese respublikonai gynė Teksaso politiką, garsėjantį kaip uolus D. Trumpo gynėjas. Tuo metu demokratai reiškė abejones, ar jis galėtų dirbti visiškai nepriklausomai.

Pats J. Ratcliffe'as stengėsi įtikinti įstatymų leidėjus nesąs D. Trumpo lojalistas ir tvirtino, kad partija nedarytų įtakos jo vadovavimui šalies žvalgybos agentūroms.

Jis pakeis nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas laikinai einantį Richardą Grenellą (Ričardą Grenelą), taip pat laikomą valstybės vadovui artimu žmogumi. R. Grenellas prižiūrėjo žvalgybos bendruomenės pertvarkymą, sukėlusį susirūpinimą Kongrese.

Prezidentas, neslepiantis savo skeptiško požiūrio į žvalgybos bendruomenę, J. Ratcliffe'o kandidatūrą siūlė du kartus. Pirmąkart jis buvo siūlomas skirti nacionalinės žvalgybos direktoriumi pernai vasarą – netrukus po to, kai iš šio posto pasitraukė buvęs respublikonų senatorius Danas Coatsas (Denas Koutsas), kuris buvo nekart surėmęs ietis su D. Trumpu. Visgi tąsyk pats J. Ratcliffe'as atsiėmė savo kandidatūrą, respublikonams išreiškus abejonių dėl jo patirties ir kvalifikacijos.

D. Trumpas sekmadienį per „Twitter“ parašė, kad šalies žvalgybos tarnybų koordinatorius paliks postą rugpjūčio 15 dieną ir kad į šias pareigas jis paskirs Teksaso kongresmeną respublikoną Johną Ratcliffe'ą (Džoną Ratklifą).

Šis Atstovų Rūmų narys, priklausantis Žvalgybos, Teismų ir Krašto saugumo komitetams, taps nauju pareigūnu, koordinuosiančiu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) ir kitų JAV žvalgybos tarnybų darbą.

D. Coatsas dažnai nesutardavo su D. Trumpu ir atskleidė prokurorams, kaip buvo verčiamas prezidento viešai paneigti bet kokius ryšius tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos. Šie įtempti santykiai atspindėjo platesnius nesutarimus tarp prezidento ir vyriausybės žvalgybos agentūrų.

„Buvęs JAV prokuroras Johnas vadovaus ir sukels didybės jausmą šaliai, kurią jis myli“, – parašė D. Trumpas, taip pat padėkojęs D. Coatsui „už jo puikią tarnybą mūsų šaliai“.

Jei J. Ratcliffe'o kandidatūrai bus pritarta, D. Trumpas turės žvalgybos vadovą, kurio pažiūros labiau atitiks jo paties.

J. Ratcliffe'as dažnai reiškiasi kaip D. Trumpo gynėjas ir praeitą savaitę pateikė aštrių klausimų buvusiam specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui (Robertui Miuleriui) per Atstovų Rūmų teismų komiteto posėdį.

J. Ratcliffe'as taip pat teigia „nematąs jokių įrodymų“, kad Rusija kišdamasi į JAV rinkimus padėjo D. Trumpui juos laimėti. Be to, buvęs prokuroras pritaria prezidento teiginiui, kad teismo patvirtintas D. Trumpo rinkimų kampanijos stebėjimas tolygus šnipinėjimui, taip pat palaiko valstybės vadovo karingą politiką Irano atžvilgiu.

Rusijos numanomas kišimasis į rinkimus yra tik vienas iš klausimų, dėl kurių D. Coatsas nesutarė su D. Trumpu.

D. Coatsas pritarė JAV žvalgybos bendruomenės išvadai, kad Rusija kišosi į 2016 metų rinkimus, kuriuos laimėjo D. Trumpas, nors pats prezidentas jau ilgą laiką atsisako pripažinti tokį teiginį.

Šiaurės Korėja, grupuotė „Islamo valstybė“

Žvalgybos direktorius taip pat nepritarė D. Trumpo per Helsinkyje 2018 metų liepą vykusį viršūnių susitikimą priimtam sprendimui dvi valandas už uždarų durų derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims, išskyrus vertėjus.

„Jei jis būtų paklausęs manęs, kaip tai turėjo būti surengta, bučiau pasiūlęs kitokį būdą“, – nurodė D. Coatsas.

Jis prisipažino esąs laikomas nežinomybėje kalbant apie tų derybų turinį, ir po jų praėjus trims dienoms pareiškė: „Nežinau, kas nutiko per tą susitikimą.“

D. Trumpo mėginimai priversti Pchenjano atsisakyti savo branduolinio arsenalo per derybas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) buvo dar vienas nesutarimų objektas.

„Tebemanome, kad Šiaurės Korėja nelinkusi atsisakyti visų savo branduolinių ginklų ir jų gamybos pajėgumų, nors ir mėgina susitarti dėl dalinės denuklearizacijos žingsnių, siekdama užsitikrinti svarbių JAV ir tarptautinės bendruomenės nuolaidų“, – anksčiau šiemet paskelbtoje ataskaitoje „Pasaulinių grėsmių įvertinimas“ nurodė D. Coatsas.

Jo teigimu, Šiaurės Korėjos lyderiai laiko branduolinę galią „gyvybiškai svarbią režimo išlikimui“.

Vis dėlto D. Trumpas laikosi nuomonės, jog Kim Jong Unas pasirengęs atsisakyti branduolinių ginklų.

Ataskaitoje taip pat perspėjama, kad džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) – nepaisant D. Trumpo priešingų pareiškimų – toli gražu nebuvo įveiktas ir išvedus JAV pajėgas galėtų lengvai atsikurti bei atnaujinti savo atakas bei propagandą.

IS „tebevadovauja tūkstančiams kovotojų Irake ir Sirijoje ir turi aštuonias atšakas – daugiau nei tuziną tinklų ir tūkstančius po visą pasaulį išsibarsčiusių šalininkų, nors ir neteko daug lyderių bei teritorijų“, pabrėžė kadenciją baigiantis žvalgybos direktorius.

Be D. Coatso, D. Trumpo administraciją paliko daug aukšto rango pareigūnų, tokių kaip gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas), krašto saugumo vadovė Kirstjen Nielsen (Kristšen Nilsen), personalo vadovas Johnas Kelly (Džonas Kelis) ir valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas).