Dirba kaip komanda
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikiantį Odos ir venerinių ligų poskyrį sudaro stacionaras ir dienos stacionaras, kur teikiamos antrinio ir tretinio lygio paslaugos. Čia gydomi suaugusieji ir vaikai.
Į stacionarą guldomi pacientai, sergantys sunkia žvynelinės forma, kai prireikia komandinio darbo: kelių gydytojų specialistų konsultacijų ir gydymo.
Žvynelinė kartais pažeidžia sąnarius, tad kartu su gydytoju dermatologu dėl paciento gerovės dirba gydytojas reumatologas, gydytojas reabilitologas. Skyriuje atliekamos visos reikalingos procedūros.
Stacionare teikiamos paslaugos būna ypač patogios iš toliau atvykusiems gyventojams, kuriems būna sunku kasdien atvažiuoti į paskirtas procedūras.
Ligoninė įsigijo naujausią Waldmann vietinės fototerapijos sistemą UV182, kuri skiriasi nuo buvusios tuo, kad tai yra lokalios lempos, tad pacientui kliūva mažiau apšvitos UV spinduliais, galima gydyti sunkiai pasiekiamas paciento kūno vietas – delnus, padus, galvos odą.
Sistema pritaikyta ir judėjimo negalią turintiems pacientams.
Nuo diagnozės iki gydymo
Be to, Odos ir venerinių ligų poskyryje tiriamos ir gydomos visos odos darinių ir jų gleivinės ligos, dėl šalutinio vaistų poveikio sukeltos odos patologijos, sisteminių ligų odos apraiškos, nustatomos ir gydomos lytiškai plintančios infekcijos.
Norint patikslinti diagnozę, atliekamos odos biopsijos, gerybinių, ikinavikinių ir navikinių odos ir jos priedų darinių, apgamų diagnostika ir gydymas.
Dienos stacionare teikiama pagalba pacientams, kuriems nebūtinas stebėjimas visą parą. Čia pacientams atliekami tyrimai diagnozei patikslinti, skiriamas kompleksinis gydymas, atliekamos gerybinių ir piktybinių odos ar poodžio darinių operacijos.
Tiek ligoninės skyriuje, tiek Dienos stacionare pacientams odos ligoms gydyti taikoma šiuolaikinė trumpabangė ultravioletinių spindulių fototerapija ir fotochemoterapija.
Žvynelinė – neužkrečiama
Žvynelinė, arba psoriazė, vis dar apipinta daugybe mitų ir baimių, nors informacijos apie šią ligą yra apstu. Kasmetspalio 29-ąją minima Pasaulinė žvynelinės diena siekiama atkreipti į sergančiųjų šia liga problemas, jų gyvenimo kokybę ir socialinę izoliaciją.
Žvynelinė – autoimuninė lėtinė uždegiminė, dažnai paveldima odos liga, pažeidžianti kūno ir galvos odą, nagus.
Ja serga gana daug žmonių visame pasaulyje – apie 125 mln. gyventojų. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse sergančiųjų skaičius sudaro apie 2–4 proc. populiacijos.
Įrodyta, kad žvynelinė sergančiųjų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinio ligų departamento Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatologė Jolanta Česienė pastebi, kad mitų, susijusių su žvyneline, yra daug ir gana keistų.
Vienas dažniausiai pasitaikančių – žvynelinė yra užkrečiama, tad sergantieji baiminasi dėl galimo aplinkinių atstūmimo. Pašaliniai, pamatę keistas dėmes ant matomų kūno vietų, dažniausiai net nežinodami, kokia tai liga, nusprendžia, kad ji yra užkrečiama.
Netrūksta manančiųjų, kad žvyneline susergama dėl nešvaros, pavyzdžiui, odos žvynai atsiranda dėl neplaunamos galvos.
Žvynelinė kartais pažeidžia nagų plokšteles – jos būna storos ir gelsvos, atrodo, lyg būtųsubadytos, tad aplinkiniai šiuos požymius priskiria nagų grybeliui. Paduodantysis ranką, pamatęs tokį vaizdą ir baimindamasis užsikrėsti, neretai sudvejoja, ar sveikintis.
Išprovokuoja stresas
J.Česienė pasakojo, kad pas gydytoją atėję pacientai dažnai turi savo versiją, kodėl jie susirgo. Ne visos jos turi realų pagrindą. Tačiau visi pastebi, kad žvynelinė užklumpa po patirto streso, artimojo ar darbo netekties, iškilusių santykių problemų.
Jauni žmonės pasakoja susirgę po kokios nors nesunkios ligos, pavyzdžiui, anginos. Gydytoja patvirtino, kad tokiais atvejais jaunuoliai dažniausiai suserga lašine žvynelinės forma. Tuomet bėrimas būna šiek tiek kitoks, nei įprasta: vietoj kietų stambių odos plokštelių bet kurioje kūno vietoje matosi vandens lašiukus primenantys bėrimai, vos pleiskanojantys smulkiais žvyneliais.
Žvynelinė dažniausiai pažeidžia alkūnes, kelius ir plaukuotą galvos odą, tačiau nukentėti gali bet kuri kūno vieta: veidas, delnai, padai, kojų ir rankų nagai. Kai kuriems liga pažeidžia sąnarius – šie skauda, ištinsta, deformuojasi.
Pasak J.Česienės, niežėjimu dažniau skundžiasi tie pacientai, kuriems pažeista galvos oda. Įprastai prie šios ligos prisideda grybelis, kuris priskiriamas antrineiinfekcijai, lydimai niežulio. Taip užsiveda užburtas ratas: kuo daugiau kasoma, tuo daugiau atsiranda žvynelių.
Patiria nepatogumų
Sergantieji žvyneline kasdieniame gyvenime patiria daug nepatogumų, apie kuriuos sveikas žmogus net nesusimąsto.
Kai žvynelinė pasireiškia galvos odoje, žmogui tampa sudėtinga lankytis kirpykloje. Kaskart naujai kirpėjai tenka aiškinti, kuo jis serga ir kad liga nėra užkrečiama.
Sergantieji dažnai gėdijasi savo kūno, tad vengia lankytis baseinuose, pirtyse, sporto klubuose, kur susiduria su keistais aplinkinių žvilgsniais. Mat nesinori kiekvienam kaskart aiškinti, kad žvynelinė nėra užkrečiama.
Pasak J.Česienės, jeigu liga būna matomose kūno vietose, nepatogumų patiriama visur: autobuse, parduotuvėje ar kitoje viešoje aplinkoje.
Moterys negali mūvėti pėdkelnių, nes padų ar rankų oda būna šiurkšti, suragėjusi, suskilinėjusi.
Liga daro įtakos ir jų aprangos stiliui: žvyneline sergančios dailiosios lyties atstovės dažniau mūvi kelnes. Sergantieji taip pat vengia tamsių drabužių, kad nesimatytų byrančių pleiskanų.
„Tai jautri visuomenės dalis“, – apie sergančiuosius žvyneline atsiliepė gydytoja dermatologė.
Liga – suvaldoma
J.Česienė apgailestauja, kad tarp žmonių, ypač vyresnio amžiaus, vyrauja nuomonė, kad žvynelinė – nepagydoma liga. Tad taip manantis sergantysis neieško pagalbos ir nesikreipia į gydytojus.
Anksčiau iš tiesų tokiems pacientams gydytojai nelabai galėdavo kuo padėti: skiriami tepalai būdavo kosmetiškai nemalonūs, tepliodavo drabužius, tad dirbančiam žmogui būdavo keblu paskirtais vaistais pasitepti du kartus per dieną.
„Šiais laikais žvynelinė gana gerai valdoma liga: tepami įvairūs tepalai, taikoma biologinė terapija, šiuolaikinė trumpabangė ultravioletinių spindulių fototerapija.
Pastaroji teikiama mūsų Dienos stacionare. Čia pacientai gauna specialią ultravioletinių spindulių dozę, skirtą žvynelinei gydyti, žmogaus būklė pastebimai pagerėja, o vakare jis jau gali grįžti namo“, – pasakojo poskyrio vedėja.
Vis drąsiau ieško pagalbos
Kiekvienam pacientui, sergančiam žvyneline, skiriamas individualus ir tinkamiausias gydymo metodas, tad kiekvienas, susidūręs su šia liga, raginamas nenuleisti rankų ir ieškoti pagalbos.
J.Česienė paaiškino, kad ši liga nėra ūmi, tad gydytojui dermatologui paskyrus gydymą, vėliau pakanka ir apsilankymo pas šeimos gydytoją.
Vedėja pasidžiaugė, kad sergantieji žvyneline vis drąsiau praveria gydytojų duris ir ieško pagalbos, ypač išgirdę sėkmės istoriją, kai ne tik pavyksta suvaldyti ligą, bet ir išnyksta bėrimas. Ieškoti pagalbos kartais paskatina ir žvynelinę įveikę artimieji.