Naujasis pastatytas Domeikavos gimnazijos teritorijoje. Tai vienuolikta šalies ugdymo įstaiga, turinti pagal ryškiausią mūsų dangaus objektą laiką matuojantį prietaisą, bet ne pirmoji Kauno rajone – Domeikavą aplenkė Šlienavos pagrindinė mokykla.

Nauja ugdymo erdvė

„Nesu profesionalus kalvis, tik mėgėjas. Parsigabenau akmenį, pasistačiau paprastą laikrodį ir pradėjau kreida žymėti, kur krinta šešėlis. Praėjus kuriam laikui, pamačiau, kad parodymai jau ne tokie, kilo įtarimas, gal ne taip suorientavau kryptį. Pasirodo, viskas gerai, taip nutiko dėl pakrypusios Žemės orbitos. Taip tapau astronomu Šmukštaru“, – prisiminęs pradžią šypsojosi B. Maskeliūnas.

Ne tik Merkinė, bet ir Domeikava turės piramidę.

Tada domeikaviškis nusprendė ką nors padovanoti seniūnijai. 2018 m. netoli jos pastato erdvę pagyvino pusiaujinis lankinis saulės laikrodis. Tai didžiausias tokio tipo saulės laikrodis Lietuvoje. Jo autorius B. Maskeliūnas trečiąjį prietaisą laikui matuoti pagal saulės padėtį sumeistravo savo privačioje valdoje, jis unikalus – rodo keturių Broniaus anūkų gimtadienius.

Šiuo metu Kaune ir Kauno rajone yra dešimt saulės laikrodžių: po penkis abiejose vietovėse.

Sprendimas: piramidės forma saulės laikrodžiui gimnazijos teritorijoje pasirinkta neatsitiktinai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Ne tik Merkinė, bet ir Domeikava turės piramidę, – šypsojosi ją pagaminęs B. Maskeliūnas. – Tokia forma saulės laikrodžiui gimnazijos teritorijoje pasirinkta neatsitiktinai. Tai matematinis, geometrinis, fizikinis, astronominis ir kosminis modelis. Piramidė suprojektuota taip, kad skleistų energiją, – tereikia saulėtą dieną įeiti į jos vidų ir galima pajusti teigiamą energiją“, – tvirtino kūrinio autorius ir pabrėžė, kad tuo pirmiausia reikia tikėti: skeptikai geros nuotaikos pliūpsnio gali ir nepajusti.

J. Navikas, kurio indėlis – skaičiavimai, patikino, kad gimnazistai nuo šiol turės naują ugdymo erdvę, kurioje galės mokytis ne tik geografijos, astronomijos, fizikos, bet ir matematikos. Piramidės-horizontaliojo saulės laikrodžio atidengimo iškilmėse inžinierius, KTU emeritas intrigavo: „Informacijos, koks yra statinio aukštis, neatskleisiu. Jį pagal šešėlį galės apskaičiuoti mokiniai.“

Domeikavos gimnazijos direktorius Dalius Vibrantis neabejojo, kad piramidė bus naudojama ne tik mokymo tikslams. „Gera energija reikalinga ir mokiniams, ir mokytojams. Tai bus puiki vieta, kur mes tos energijos pasisemsime, kai bus blogai, pirmiausia skubėsime prie piramidės“, – šypsojosi direktorius.

„Gimnazijos vartai turės būti atviri ir savaitgaliais, nes saulės laikrodį įtrauksime į Kauno rajono lankytinų objektų sąrašą“, – dėkodama iniciatyvos autoriams kalbėjo Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė. D. Vibrantis patikino: gimnazijos vartai visuomet atviri, bus laukiama visų norinčių užeiti.

Paskirtis: Domeikavos gimnazijos direktorius D. Vibrantis neabejojo, kad piramidė bus naudojama ne tik mokymo tikslams. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Skamba pasauliniu mastu

Šiomis dienomis Domeikavos piramidė-horizontalusis saulės laikrodis bus įtrauktas į virtualųjį pasaulinį saulės laikrodžių atlasą sundialatlas.net. Pernai rugsėjį jį papildė įrenginio Šlienavoje (Samylų seniūnija) nuotraukos ir techninė informacija. Čia, prie pagrindinės mokyklos, laiką rodo žmogaus šešėlio saulės laikrodis, skaičiavimus jam taip pat atliko J. Navikas. Jis yra suprojektavęs dešimt saulės laikrodžių, atliekant skaičiavimus, pridėjęs ranką prie daugumos šalyje esančių tokių laiko matavimo prietaisų.

Šlienavos žmogaus šešėlio saulės laikrodis buvo toks šeštas Lietuvoje ir pirmas pakaunėje. Ne mažiau nei faktu, kad Šlienava tokiu būdu tapo žinoma pasaulyje, džiaugiamasi darnia ir geranoriška idėjos autorių ir jos įgyvendinimo komanda. Tai puikus pavyzdys, kaip net ir karantino sąlygomis atkaklumas ir noras daryti gerus darbus sumanymą paverčia realybe.

Pirmasis: šio prietaiso kūryba ir gamyba B. Maskeliūną pavertė astronomu Šmukštaru. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak Samylų seniūnės Jolitos Petkauskės, įrengti žmogaus šešėlio saulės laikrodį iniciatyva priklauso Samylų seniūnijos gyventojai Linai Rimienei. Finansavimą idėjai įgyvendinti pirmiausia siekta užsitikrinti per Kauno rajono dalyvaujamojo biudžeto priemonę.

Tačiau šlienaviškių idėja liko antra, o finansavimą laimėjo garliaviškiai, mat čia gerokai daugiau gyventojų, o jų balsai buvo labai svarbūs. „Matydama, kad žmonės palaikė idėją, kad mums pavyko taip pat pelnyti daug balsų, supratau, kad ji vietos gyventojams priimtina ir svarbi. Nenuleisti rankų padrąsino seniūnė, Šlienavos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Turbūt gyvenime nieko nėra atsitiktinio, nes keliai suvedė su Jura, dirbančiu bendrovėje „SDG grupė“. Aš paprašiau jo pagalbos, jis sutiko, o finansinę paramą skyrė Eduardas Jasas, „SDG grupės“ prezidentas“, – džiaugėsi aktyvi bendruomenės narė.

Bronius Maskeliūnas / Regimanto Zakšensko nuotr.

Beje, žmogaus šešėlio saulės laikrodis matomas ir tamsoje: jis padengtas saulės energiją sugeriančiais ir tamsoje šviečiančiais dažais.

Informacijos, koks yra statinio aukštis, neatskleisiu. Jį pagal šešėlį galės apskaičiuoti mokiniai.

Kai ir prognozavo J. Navikas, žmogaus šešėlio saulės laikrodis tarnauja jaunųjų šlienaviškių gamtos mokslų žinioms gausinti, atskleisdamas saulės judėjimo ekliptikos dėsningumus, laiko skaičiavimo sistemų įvairovę, skirtumus tarp juostinio ir vietinio laiko. „Žinojimas, kaip palyginti saulės laikrodžio laiką su įprastų laikrodžių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių laiku, suteiks papildomo malonumo ir skatins domėtis elementariomis matematikos, astronomijos žiniomis, suteikiančiomis  informacijos ne tik apie mus supančios vietovės geografine aplinką, bet ir pasaulį“, – neabejoja inžinierius.

Jonas Navikas / Regimanto Zakšensko nuotr.

Planų neturi

Kadangi antri metai iš eilės pakaunėje atsiranda po vieną naują saulės laikrodį, pasmalsavau, kokie sumanymai krebžda J. Naviko ir B. Maskeliūno mintyse. „Kol kas planų neturime. Sugalvoti ir suprojektuoti nesunku, sunkiau – įgyvendinti projektą“, – patikino B. Maskeliūnas.

Piramidė-horizontalusis saulės laikrodis prie Domeikavos gimnazijos iškilo ne vieno geradario ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis, dar daugiau jų prisidėjo darbu, akmenimis, žvyru ir kitomis reikalingomis medžiagomis.

„Iš visų galimų laikrodžių tipų, laiką rodo tik saulės laikrodis. Visi kiti – jį matuoja“, – šypsosi Jonas Navikas, KTU saulės laikrodžių kūrėjas. 

Saulės laikrodžių projektavimas – ilgamečio KTU Elektros ir elektronikos fakulteto darbuotojo J. Naviko hobis. Būdamas vienas iš nedaugelio Lietuvos saulės laikrodžių entuziastų, jis yra vertinamas šios srities specialistas.

Prieš šešerius metus, 2010-aisiais Valdovų rūmų paramos fondo kvietimu saulės laikrodžio projekto įgyvendinimui, kaip konsultantas, kartu su L. Klimka, buvo pakviestas ir Jonas Navikas, kuris atliko valandų ir kalendorinių linijų skaičiuotę bei pateikė jų išdėstymo brėžinį. Šį saulės laikrodį šiandien galima pamatyti ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų mažojo bokštelio.

„Saulės laikrodžius projektuoti nėra sudėtinga, tiesiog reikia norėti ir mėgti tai daryti. O tada – jau ir guliesi, ir keliesi su tuo pomėgiu“, – pasakoja J. Navikas.

Įrengtas darbuotojų iniciatyva

Šį rugsėjį KTU švenčia didžiausio Lietuvoje vertikaliojo saulės laikrodžio dešimtmečio jubiliejų. Paklaustas, kaip kilo mintis Informacinių technologijų plėtros instituto sieną Studentų miestelyje papuošti saulės laikrodžiu, jo kūrėjas atsako paprastai – idėja sukurti saulės laikrodį brendo seniai, jai tiesiog reikėjo tinkamos vietos.

„Vaikštant Studentų miestelyje krisdavo į akis ta akinančiai balta siena, galvojau sau – čia saulės laikrodis puikiai tiktų“, – pasakoja J. Navikas.

Universiteto valdžiai idėją palaiminus, liko tik techninės detalės – siena, kurią šiandien puošia jau atnaujintas saulės laikrodžio piešinys, yra pasisukusi į Rytus 27°16‘ kampu, todėl brėžinys įgavo asimetrinę formą. Kompiuteriu suformuotą brėžinį į daugiau kaip 80 kvadratinių metrų plotą perkėlė profesionalaus dailininko Alfonso Bendžiaus komanda.

„Esame antroje laiko juostoje, tačiau net 6-iais kampo laipsniais nutolę nuo jos vidurio dienovidinio, pagal kurį nustatyti mūsų laikrodžiai (pati juosta yra maždaug 960 kilometrų pločio), todėl mūsų saulės laikrodis vidurdienį rodo 24 minutėmis vėliau. Be to, dėl netolyginio žemės skriejimo orbita ir jos posvyrio į dangaus pusiaują, reikalingos korekcijos ir kiekvienai dienai“, – aiškina J. Navikas.

Prie vertikaliojo saulės laikrodžio yra informacinė lentelė, paaiškinanti, kaip skaityti laiką pagal saulę. Kai žiūrėsite į saulės laikrodį, prisiminkite, kad visų jų „rodyklė“ – gnomonas – yra nukreipta į Šiaurinę žvaigždę, kad būtų lygiagreti Žemės sukimosi ašiai.

Vienintelis Tūkstantmečio ženklas Kaune

„Kai nėra saulės, manęs niekas nepastebi“, – lotynišką posakį cituoja J. Navikas, paklaustas, kaip matuoti laiką pagal saulę, jei dangus apsiniaukęs. Jis prisimena vaikystę, kuomet, stebėdamas visišką saulės užtemimą, patyrė, kad visa gyvoji gamta reaguoja į saulę: jai pasislėpus nutyla paukščiai, gyvuliai ūkiuose. Žmogus, pasirinkęs mechanišką laiko skaičiavimą, suskaičiuoja ir suplanuoja visas 24 valandas.

Oro sąlygos ypač aktualios, norint išbandyti žmogaus šešėlio saulės laikrodį, įrengtą netoli Kauno Ąžuolyno KTU studentų miestelyje. Jį akademinės bendruomenės lėšomis Universitetas įsteigė 2009-aisiais, pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.

„Kaune nėra nieko – nė skersgatvio – pavadinto Tūkstantmečio vardu. Akademinė bendruomenė saulės laikrodžiui aukojo noriai. Kapsulėje, kuri įkasta prie atminimo lentos greta laikrodžio, surašyti aukojusiųjų, o kai kurių iš jų pageidavimu – net ne jų pačių, o anūkų vardai“, – pasakoja J. Navikas.

Idėjų yra, palaikymo – trūksta

Jei saulėtą dieną būsite netoli KTU Cheminės technologijos fakulteto, išmėginkite saulės laikrodį: reikia atsistoti ant dienovidinio linijos ties einamuoju mėnesiu nugara į saulę. Šios instrukcijos nurodytos ir ant paties saulės laikrodžio.

Pasak J. Naviko, Lietuvoje pamažu atsiranda tradicija tam tikras iškilias datas žymėti įsteigiant saulės laikrodį. Kaip pavyzdį jis pamini Šiaulių miesto 750-metį, kuomet 1986 m. rudenį buvo įrengtas didžiausias Lietuvoje horizontalusis saulės laikrodis. Nidoje ant Parnidžio kopos saulės laikrodžio obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 d. Be to, pastaruoju metu veiklios gyvenviečių bendruomenės, puoselėjančios aplinkos grožį, taip pat įsirengia saulės laikrodžius. Jomis puošiasi ir mokyklos, gimnazijos.

„Kartais, būna, tiesiog eidamas gatve pamatau kokią vietą ir pajaučiu, kad ji tinkama. Yra tokių vietų, kurios tiesiog prašyte prašosi saulės laikrodžio, turiu įvairiausių idėjų, susijusių ir su krepšiniu, ir su kitomis temomis, tačiau labai sunku prasimušti iki jų įgyvendinimo. Ne kartą bandžiau, siūliau savivaldybėms ir seniūnijoms įvairius projektus, tačiau dažnai nė atsakymo negaunu. Galbūt klystu siūlydamas nekomercinius projektus?“, – svarsto J. Navikas.

Saulės laikrodis – rafinuotumo ženklas

Saulės laikrodžiai – ne tik pats seniausias būdas skaičiuoti laiką, bet ir akivaizdus trigonometrijos formulių pritaikymas praktikoje, būdas mokytis meno istorijos ir sentencijų filosofijos. Saulės laikrodžių įkūnytą matematikos principų svarbą pripažįsta ir moderniųjų technologijų atstovai.

„Važiuojant pro KTU Studentų miestelį neįmanoma nepastebėti saulės laikrodžio. Visada smalsu pažiūrėti, kiek valandų jis rodo, ir kartu prisiminti, kad važiuoju pro didžiausią tokį laikrodį Lietuvoje“, – teigia tarptautinės skaitmeninės reklamos technologijų įmonės „Adform“ Kauno skyriaus IT vadovas Linas Katilius.

Pasak jo, jei kažkada saulės laikrodis buvo vienintelis visiems prieinamas ir sąlyginai lengvai pagaminimas laiko matavimo prietaisas, o įvairūs technologijomis paremti prietaisai, skirti laikui matuoti, buvo prabangos ir statuso ženklas, tai šiandien – viskas atvirkščiai: „Saulės laikrodis jau tampa išskirtinumo ir net rafinuotumo požymiu – galbūt dėl šios priežasties jis ir populiarėja“.

Iš tiesų – dar Senajame testamente minimi saulės laikrodžiai, o su interneto atsiradimu išgyvena savotišką renesansą, jie tampa stimulu keliauti, skatina domėtis tiksliaisiais mokslais, inžinerija. Britų saulės laikrodžių asociacijos tinklalapis nurodo, kad egzistuoja per 100 saulės laikrodžių rūšių.

Kas yra laikas?

Paklaustas, kokią reikšmę matematika turi kasdienybėje, L. Katilius atsako filosofiškai: „Kasdienybė – tai įvykių seka laike, kuria mes einame, eigoje priimdami įvairiausius sprendimus. Jei sprendimai priimami atsitiktinai arba remiantis emocijomis – tokių sprendimų pasekmės nebus naudingiausios. Jei net ir kasdienybėje sprendimai priimami remiantis tiksliais duomenimis, matematiniais paskaičiavimais, o ne atsitiktinai – tai gali labai palengvinti kiekvieno mūsų gyvenimą.“

Filosofija – neatsitiktinė saulės laikrodžio palydovė. Visur pasaulyje jie puošiami sentencijomis. KTU vertikalusis saulės laikrodis skelbia: „Tempus fugit“ (lot. laikas bėga).

Pasak J. Naviko, nenuostabu, kad jau gilioje senovėje laiko prigimtį bandė sužinoti išminčiai, vėliau antikos filosofai ir galiausiai – naujųjų amžių fizikai. Net Einšteinas išsisuko, sakydamas, jog laikas yra tai, ką rodo laikrodis. Teologas ir filosofas Augustinas, gyvenęs 4-5 amžiuje yra pasakęs: „Kai manęs niekas nesiteirauja, aš žinau, kas yra laikas, o jei paklaustų, nežinočiau ką atsakyti“.

Rugsėjo 26 dieną bus minimas didžiausio Lietuvoje vertikalaus saulės laikrodžio 10-mečio jubiliejus. Ta proga KTU organizuoja konkursą , kurio metu mokiniai, spręsdami matematinius uždavinius, gali laimėti įmonės „Adform Lithuania“ įsteigtą prizą – planšetinį kompiuterį „iPadAir 2“.