„Vienintelė institucija, kuri abejojo baltarusiškų sankcijų trąšoms įvedimo tikslingumu, buvo prezidento patarėjų asmenyje Prezidentūra“, – pirmadienį Seimo laikinajai tyrimo komisijai liudijo J. Survila.

Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys

J. Survila teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos, ir Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

„2021 metų birželio viduryje matyti, kad buvo institucijų, kurios konkrečiai trąšų sektoriui tų sankcijų nenorėjo įvesti, bandė daryti poveikį ir teikti tokius siūlymus Lietuvos diplomatams ir pareigūnams“, – teigė J. Survila.

Jis taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.

„Labai bloga situacija su Astravo sankcijom, nes su procedūrom pavėluota, paramai teikti ceitnotas. Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus!“, – viename iš 2021 metų birželio mėnesiu datuojamų laiškų cituojama prezidento Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.

Labai bloga situacija su Astravo sankcijom, nes su procedūrom pavėluota, paramai teikti ceitnotas. Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus!

„Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“, –  kitą prezidento patarėją Skirmantę Straigienę citavo J. Survila.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai (ES) sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.

Svarstys, ar kviesti G. Nausėdą, I. Šimonytę

Seimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas po posėdžio žurnalistams sakė, kad toliau aiškinantis sankcijų trąšoms klausimą, taip pat ir kitus, liudyti komisijai gali būti kviečiamas ir prezidentas G. Nausėda.

„Šiandien nuskambėjęs teiginys viceministro, kad baltarusiškų trąšų sankcijų įvedimo klausimas buvo svarstomas Valstybės gynimo taryboje (VGT), komisija stengsis tai išsiaiškinti. Jei mes negausime protokolų, mes kviesimės VGT narius, tarp kurių yra ir ponas Nausėda, ir ponia Šimonytė“, – sakė v. Bakas.

Anot jo, komisija siekia visus norimus apklausti asmenis kviesti gyvai, ir raštu klausimai būtų užduodami tik atsisakius atvykti.

„Komisija orientuojasi į tai, kad kiekvieną asmenį apklausti žodžiu – tai ir komisijos, ir visuomenės interesas, galima užduoti patikslinančius klausimus, išvengti ilgo susirašinėjimo. Tai aš manyčiau, jei jau būti visiškai teisingiems, visiems turi būti vienodos sąlygos ir postai neturėtų būti indulgencija išvengti tiesioginių apklausų. Jei tiesioginė apklausa neįvyks, žmonės atsisako dalyvauti, be abejo, tuomet užduosime raštu“, – kalbėjo V. Bakas.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad į komisijos klausimus pasiruošęs atsakyti raštu.

V. Bakas taip pat tvirtino, kad komisija gali baigti darbą iki nustatytos datos, kovo 10 dienos, tačiau dalis kviečiamų liudyti asmenų vengia apklausų ir dėl to gali tekti prašyti darbą pratęsti.

„Jeigu buvę prezidento komandos nariai, kalbu apie buvusią kanclerę Algę Budrytę, kur vaidino didelį vaidmenį šioje istorijoje, ateis, kiti prezidento komandos atstovai, mes galėsime iš esmės užbaigti šį tyrimą. Problema ta, kad aš matau didelį vengimą, išsisukinėjimą. Tikėtina, kad mes galime tęsti komisijos veiklą ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl kai kurių asmenų nenoro ir vengimo pateikti komisijai svarbią informaciją“, – tvirtino komisijos pirmininkas.

„Šiandien, kai Gabrielius Landsbergis įspėja dėl sparčiai besiniaukiančių geopolitinės raidos scenarijų (tiek Ukrainos fronte, tiek Vakarų sostinėse) ir siūlo konstruktyviai susitarti dėl papildomų priemonių kaip stiprinti Lietuvos gynybą ir saugumą bei pateikia ir konkrečius pasiūlymus ką galima būtų padaryti bei dėl ko partijoms susitarti, iš vienos seniausių, tradicinių parlamentinių partijų, socialdemokratų lyderių girdime žemo, užstalės lygio murmeles ir paviršutinišką kalbėjimą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė J. Survila.

Viceministras atmetė LSDP lyderės priekaištus valdantiesiems, esą šie nieko nepadarė gynybos srityje. Pasak jo, priešingai nei socialdemokratai, konservatoriai šiuo klausimu turi kuo pasigirti.

„Lietuva gynybai skiria virš 2,7 proc. BVP gynybai ir esame Top 5-uke iš 31-os NATO narės ir yra TOP 5-uke. (...) Pagal paramą Ukrainai Lietuva – pirma pasaulyje. (...) Kokybiškai sustiprinta Lietuvos šaulių sąjunga su istoriškai rekordiniu (ne procentais, bet kartais) padidintu finansavimu – nuo 2,8 mln. 2021 iki 10,8 mln. šiemet bei nauja vadovybe. (...) Vieninteliai regione susiderėjome ir įtikinome vokiečius dislokuoti Lietuvoje pastoviam buvimui combat-ready brigadą“, – pasiekimus vardijo J. Survila.

Jis priminė, kad 2018 m. LSDP buvo vienintelė parlamentinė partija, atsisakiusi pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Anot A. Survilos, 2022 m. pradžioje, likus mažiau negu metams iki Rusijos karo prieš Ukrainą, socdemas Gintautas Paluckas ragino konservatorius negąsdinti visuomenės karu. Užsienio reikalų viceministras priminė, kad LSDP iniciatyvai krašto apsaugai skirti 2,5 proc. nuo BVP nustojo prieštarauti, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tačiau, kaip aiškino A. Survila, siūlymui 3 proc. nuo BVP skyrimo krašto gynybai socdemai tąkart nepritarė.

„Tad žvelgiant į tokį track record’ą, jau kam kalbėti apie gynybą, o kam verčiau patylėti. Nors tiesą sakant, daug geriau būtų, kad šioje srityje nebūtų gilių takoskyrų, „jūs ir mes“, o būtų konstruktyvi, dalykiška diskusija. Ne apie obuolius, bet apie konkrečias priemones. Ir ne, pasiūlymas papildomai pritraukti finansavimą per „gynybos obligacijas“, deja, nėra sidabrinė kulka sprendžianti tiek didesnio apginamumo ir atgrasymo, tiek didesnio ir tvaraus finansavimo gynybai iššūkius, nes tas pačias obligacijas juk turėtų išpirkinėti valstybė iš to paties biudžetinio katiliuko“, – socdemų veiksmus vertino A. Survila.

Konservatorių vicepirmininkas ragino LSDP netrukdyti ir leisti užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui dirbti.

„Mieli socialdemokratai, labai gražus Jūsų himnas. Toks poetiškas, įkvepiantis, bet visa problema, kad raudonomis rožėmis rusiškų tankų neatgrasysi ir nesustabdysi, kaip ir užkalbėjimais apie obuolius. Nors Jūsų susitarimų gynybos srity istorija, deja, nėra kol kas labai įkvepianti… Tikiu, kad geopolitiniams debesims tirštėjant vis dar galima susitarti dėl rimtų dalykų. O jei nenorėsit susitarti, tai bent netrukdykite daryti“, – rašė jis.

Šeštadienį vykusiame LSDP partijos tarybos posėdyje, kalbėdama apie šalies nacionalinio saugumo klausimus, V. Blinkevičiūtė negailėjo aštrių kritikos žodžių pastaruoju metu apie Lietuvai kylančias grėsmes prakalbusiam užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.

Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis.

„Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis. Ir it skandalingą naujieną puola skelbti mums visiems žinomas grėsmes. Treji metai valdžioje, Gabrieliau. Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti“, – į konservatorių lyderį kreipėsi socialdemokratė.

Ji neatmetė, kad tokia G. Landsbergio kritika yra susijusi su artėjančiais rinkimais.

LSDP pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad kariuomenės bei žvalgybos atstovai supeikė konservatorių lyderių „tono dramatizmą ir abejonių sąjungininkų patikimumu kurstymą“.

„Maža to, aiškėja, kad patys konservatorių lyderiai faktiškai privertė Krašto apsaugos ministeriją sumažinti gynybos biudžetą“, – konstatavo ji.

ELTA primena, kad pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms. Taip pat priminė visuotinio šaukimo idėją.

Prezidentūra remia visuotinio šaukimo idėją. Kaip interviu Eltai teigė šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, bus neišvengiamai grįžta prie šio klausimo.

„Diskusija nėra padėta ir Respublikos prezidentas tikrai nuosekliai tą klausimą mygia – jeigu galima būtų taip išsireikšti – kad mes tai padarytume. Bet tai nėra vien tik nuo jo valios priklausantis dalykas, nes yra viskas pastumiama į priekį“, – interviu Eltai teigė K. Budrys.

„Konservatorių strategas Jonas Survila serviruoja melo dozę apie tariamą socdemų prieštaravimą BVP gynybai didinimui ir stoja į vieną gretą su savo partijos lyderiu, prieš dvi savaites aptikusiu, kad esame grėsmingoje geopolitinėje situacijoje, bet mirtinai užmiršusiu, kad gynybos finansavimas yra jų rankose – didieji patriotai gynybai atsisakė skirti bent 3 proc. ir liko su su 2,5 + VIENKARTINIS 0,21proc. bankų solidarumo mokestis.

Suprantu, kad partiniuose renginiuose išsakomos metaforos gali nepatikti oponentams, bet reaguojant taip šlykščiai apsimeluoti yra tiesiog gėda“, – feisbuke rašė D. Šakalienė.

Ji pažymėjo, kad J. Survila, teigdamas, jog socialdemokratai, 2022 m. partijoms tariantis dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo, nepritarė svarstymams gynybai skirti ne 2,5, o 3 proc. nuo BVP, meluoja. 

„Ponas Survila, tuomet kaip premjerės patarėjas, apsilankydavęs darbo grupės dėl Nacionalinio susitarimo dėl gynybos posėdžiuose puikiai žinojo ir savo ausimis girdėjo, kaip ne kartą pabrėžiau socdemų poziciją ĮTRAUKTI 3 proc. BVP GYNYBAI kaip minimumą į susitarimą. Grupei pirmininkavęs Laurynas Kasčiūnas ir visi grupės nariai tai gali paliudyti. Tie, kurie buvo už, ir tie, kurie buvo prieš. Šią poziciją nesyk išsakėme ir komentaruose žiniasklaidai“, – rašė D. Šakalienė.

Socdemės teigimu, patys konservatoriai nepalaikė idėjos krašto gynybai skirti 3 proc. nuo BVP, baimindamiesi, kad gali kilti iššūkių, valdant biudžeto išlaidas.

„Konservatoriai nenorėjo prisiimti šio įsipareigojimo baimindamiesi biudžeto suvaldymo iššūkių, tai matyti ir iš komentarų apie sprendimą „palikti laisvas rankas“ dėl gynybos finansavimo. Tai parodė ir šių metų biudžeto priėmimo batalijos, kuomet valdantieji privertė KAM sumažinti iš pradžių 3 proc. numatytą gynybos biudžetą“, – dėstė parlamentarė.

„(...) užmesti, kad esą socdemai priešinosi 3 proc. gynybai Nacionaliniame susitarime yra gaslightingo klasika. Lietuviškai kalbant, laikyti kitus durniais. Kai pirmąsyk išgirdau šitą užuominą, kad esą mes, socdemai, nenorėjome, kad būtų įtvirtinti 3 proc. nac.susitarime, „Žinių radijo“ eteryje dar pernai vasarą – žodis nustebau būtų per švelnus apibūdinti kaip pasijutau. Eteryje konkrečiai išdėsčiau ir kad esame už, ir kodėl kai kurie buvo prieš. Norėjau tikėtis, kad tai nesusipratimas“, – toliau feisbuke rašė D. Šakalienė.

Ji tvirtino su kolegomis socialdemokratais nuolat kalbanti apie būtinybę didinti finansavimą krašto apsaugai. Socdemė priminė, jog Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pavasarį priėmė rezoliuciją dėl 3,5 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai.

Tai šita šlykštaus viešo melo dozė iš pono Survilos tik darsyk parodo kas yra kas.

„Tai šita šlykštaus viešo melo dozė iš pono Survilos tik darsyk parodo kas yra kas. Kas šantažuoja, meluoja, kursto konfliktus su tarptautiniais ir nacionaliniais partneriais, spardo žvalgybą, žemina kariuomenės vadą ir savo pačių gynybos ministrą, o kas realiai mato situacijos blogumą ir neužsiima blėniais. Na, jei konservatorių tarpe yra sąžiningų žmonių - tai tikiuosi pono Survilos melo pašalinimo ir atsiprašymo. Vilties 1 proc.“, – į konservatorių atstovo pareiškimus reagavo D. Šakalienė.

J. Survila: iš socialdemokratų lyderių girdime žemo, užstalės lygio murmeles

Užsienio reikalų viceministras J. Survila, reaguodamas į sureagavo į LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės kritiką pastaruoju metu apie Lietuvai kylančias grėsmes prakalbusiam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, pareiškė, kad socialdemokratų lyderės pasisakymai yra žemo lygio ir neprisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo.

„Šiandien, kai Gabrielius Landsbergis įspėja dėl sparčiai besiniaukiančių geopolitinės raidos scenarijų (tiek Ukrainos fronte, tiek Vakarų sostinėse) ir siūlo konstruktyviai susitarti dėl papildomų priemonių kaip stiprinti Lietuvos gynybą ir saugumą bei pateikia ir konkrečius pasiūlymus ką galima būtų padaryti bei dėl ko partijoms susitarti, iš vienos seniausių, tradicinių parlamentinių partijų, socialdemokratų lyderių girdime žemo, užstalės lygio murmeles ir paviršutinišką kalbėjimą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė J. Survila.

Užsienio reikalų viceministras dėstė, kad LSDP iniciatyvai krašto apsaugai skirti 2,5 proc. nuo BVP nustojo prieštarauti, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tačiau, anot J. Survilos, siūlymui 3 proc. nuo BVP skyrimo krašto gynybai socdemai tąkart nepritarė.

„Tad žvelgiant į tokį track record’ą, jau kam kalbėti apie gynybą, o kam verčiau patylėti. Nors tiesą sakant, daug geriau būtų, kad šioje srityje nebūtų gilių takoskyrų, “jūs ir mes”, o būtų konstruktyvi, dalykiška diskusija. Ne apie obuolius, bet apie konkrečias priemones. Ir ne, pasiūlymas papildomai pritraukti finansavimą per “gynybos obligacijas”, deja, nėra sidabrinė kulka sprendžianti tiek didesnio apginamumo ir atgrasymo, tiek didesnio ir tvaraus finansavimo gynybai iššūkius, nes tas pačias obligacijas juk turėtų išpirkinėti valstybė iš to paties biudžetinio katiliuko“, – socdemų veiksmus vertino

Šeštadienį vykusiame LSDP partijos tarybos posėdyje, kalbėdama apie šalies nacionalinio saugumo klausimus, V. Blinkevičiūtė negailėjo aštrių kritikos žodžių pastaruoju metu apie Lietuvai kylančias grėsmes prakalbusiam užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.

„Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis. Ir it skandalingą naujieną puola skelbti mums visiems žinomas grėsmes. Treji metai valdžioje, Gabrieliau. Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti“, – į konservatorių lyderį kreipėsi socialdemokratė.

Ji neatmetė, kad tokia G. Landsbergio kritika yra susijusi su artėjančiais rinkimais.

LSDP pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad kariuomenės bei žvalgybos atstovai supeikė konservatorių lyderių „tono dramatizmą ir abejonių sąjungininkų patikimumu kurstymą“.

„Maža to, aiškėja, kad patys konservatorių lyderiai faktiškai privertė Krašto apsaugos ministeriją sumažinti gynybos biudžetą“, – konstatavo ji.

Jis taip pat tikisi, kad A. Paleckio asociacijos „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ lyderės Erikos Švenčionienės ir kito jos atstovo Ediko Jagelavičiaus veiksmus įvertins Lietuvos teisėsauga.

„Tokios publikos dalyvavimas neteisėtame ir desperatiškame Rusijos spektaklyje, atliekant nevykusių klounų bei naudingų idiotų vaidmenį, tik rodo kokioje tarptautinėje izoliacijoje ir gilioje žanro krizėje atsidūrė Kremliaus režimas“, – komentare BNS nurodė užsienio reikalų viceministras.

„Neabejojame, kad teisėsauga objektyviai įvertins tokius „stebėtojų“ veiksmus teisiniu aspektu, tuo tarpu sieksime, kad tarptautinė bendruomenė atsakytų į tokius Kremliaus veiksmus tik didesne pagalba Ukrainai ir stipresnėmis sankcijomis Rusijai“, – teigė J. Survila.

Neabejojame, kad teisėsauga objektyviai įvertins tokius „stebėtojų“ veiksmus teisiniu aspektu.

Apie planus vykti į Rusijos okupuotas teritorijas „stebėti referendumų“ abu minėti asmenys pranešė socialiniuose tinkluose.

Prokuratūra šiuo metu atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su A. Paleckio organizacija. Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Keturiuose Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose penktadienį prasidėjo menamas balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos, kurį Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė kaip neteisėtą žemės užgrobimą.

Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbia, kad toks balsavimas baigsis antradienį.

„Pono Survilos tapimas viceministru parodo, kad toje ministerijoje yra didžiulė bėda, nes tai yra konservatorių partijos pilkasis kardinolas, strategas, kuris metamas į tokį frontą. Matyt, į vieną silpniausių grandžių gelbėti partijos pirmininko“, – Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Tai yra konservatorių partijos pilkasis kardinolas, strategas, kuris metamas į tokį frontą. Matyt, į vieną silpniausių grandžių gelbėti partijos pirmininko.

Visgi, anot jo, įvykę pokyčiai ministro komandoje esminės įtakos valdančiųjų darbui neturės.

„Pagrindiniai atlikėjai šiame orkestre yra ministrai, o dėl ministrų mes matome, kad kas beįvyktų, jokių pokyčių nėra“, – sakė S. Skvernelis, ne kartą anksčiau raginęs premjerę atnaujinti Ministrų Kabinetą.

„(Vyriausybėje – ELTA) olimpinė ramybė, vasaros tyla, viskas puikiai sekasi“, – ironizavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas. 

Praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad nuo rudens prie G. Landsbergio politinės komandos jungiasi viceministrai J. Survila ir Jovita Neliupšienė bei ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė. Taip pat, kad darbą pradės Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorė Inga Stanytė-Toločkienė.

J. Survila šiuo metu eina premjerės Ingridos Šimonytės patarėjo pareigas, J. Neliupšienė iki šiol dirbo Ekonomikos ir inovacijų viceministre.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstove spaudai taps Paulina Levickytė, ketvirtadienį pranešė URM.

J. Survila kuruos strateginę komunikaciją, užtikrins tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ministro strateginių projektų, iniciatyvų koordinavimą bei įgyvendinimą. Jis taip pat bus atsakingas už Lietuvos atsparumo išorės grėsmėms stiprinimą.

„J. Survilos patirtis krizių valdyme, esant sudėtingai geopolitinei padėčiai regione, yra labai reikalinga, sprendžiant strateginių projektų, iniciatyvų įgyvendinimo klausimus“, − pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

J. Survila anksčiau dirbo G. Landsbergio komandoje, kai šis buvo europarlamentaru, taip pat buvo premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vyriausiasis politikos patarėjas.

J. Neliupšienė bus atsakinga už Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo, santykių su ES institucijomis, sankcijų koordinavimo klausimus, taip pat kuruos dvišalius santykius su Europos šalimis bei Lietuvos užsienio prekybos politikos klausimus.

Ji anksčiau dirbo URM kanclere, iki tol ji buvo Lietuvos nuolatinė atstovė Europos Sąjungoje, dirbo kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais.

„Šalies nacionalinis saugumas, strateginė komunikacija bei nuolatinis glaudus ryšis su mūsų partneriais kitose Europos sostinėse – viena svarbiausių užduočių. J. Neliupšienė yra patyrusi diplomatė, puikiai išmananti ES politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus“, – teigė ministras.

J. Neliupšienė pareigose pakeis Raimundą Karoblį, paskirtą vadovauti ES delegacijai Tadžikistane. Tuo tarpu J. Survila dirbs iki šiol neužimtoje viceministro kėdėje.

G. Landsbergis taip pat pasveikino I. Stanytę-Toločkienę, įveikusią atranką į Politikos direktorės pareigas. Jo teigimu, šiuo sudėtingu laikotarpiu I. Stanytė-Toločkienė koordinuos pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klausimų įgyvendinimą.

I. Stanytė-Toločkienė šiuo metu eina ambasadorės pareigas Armėnijoje, o nuo 2017 metų vadovavo URM Rytų kaimynystės politikos departamentui.

Iki 2014 metų ji užėmė Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ministrės patarėjos pareigas. 2016 metais I. Stanytė-Toločkienė buvo apdovanota URM III laipsnio medaliu „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“.

P. Levickytė šiuo metu eina Seimo TS-LKD frakcijos atstovės spaudai pareigas. Nuo 2018 metų ji dirbo politinių aktualijų žurnaliste naujienų agentūroje ELTA.

Buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas konservatorius Jonas Survila prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl socialdemokrato Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko viešų svarstymų apie sovietmečio trėmimus.

Rašte generaliniam prokurorui Dariui Valiui J.Survila nurodo, kad B.Bradauskas viešai kalbėdamas šiurkščiai menkino Lietuvos gyventojus, patyrusius sovietų okupacijos metu įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui.

Konservatorius prašo pradėti tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.

Svarstydamas apie galimus pensijų kompensavimo finansinius šaltinius B.Bradauskas naujienų portalui delfi.lt teigė, jog tremtyje Sibire sovietmečiu gimę vaikai nepatyrė jokio streso, todėl valstybė neturėtų jiems mokėti papildomų išmokų.

"Susirinko chebra, paliudijo, kad partizanams nešė duoną ir jau mokame. Tokios netvarkos yra labai daug. Reikia mokėti tik tiems, kurie iš tikrųjų patyrė stresą, kurie buvo išvežti į Sibirą. O dabar vaikai, gimę Sibire. Koks skirtumas vaikui, kur jam gimti? Aš pasikalbu su draugais, kurie gimė Sibire: ką tu, sako, mes ten žymiai geriau gyvenome negu Lietuvoj, nei mums ten svarbu kur ten tie tėvai Lietuvoje gyveno, nei ką. Baigė visi mokslus ir kiek nesugrįžo tų jaunų žmonių. Tai ką mes turime juos surasti ir irgi pensijas mokėti?", - kalbėjo B.Bradauskas. 

J.Survila skunde prokurorams nurodo, jog pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, tremtiniais, be kita ko, pripažįstami ir asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomos specialios įskaitos sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

"Todėl Seimo narys B.Bradauskas viešai ir užgauliu būdu teigdamas, kad nėra skirtumo tarp paprastų sovietmečiu Lietuvoje gimusių vaikų ir vaikų, dėl SSRS okupacijos ir vykdytų nusikaltimų žmoniškumui gimusių tremtyje (t.y. tremtinių) šiurkščiai įžeidžia ir menkina pastaruosius Lietuvos Respublikos gyventojus bei pačius nusikaltimus žmoniškumui. Didelė gausa viešai prieinamų Lietuvos istorikų darbų ir istorinės medžiagos aiškiai liudija kokiomis kankinančiomis, sveikatai ir žmogaus orumui ypatingai žalingomis ir ilgalaikius neigiamus padarinius paliekančiomis prievartinėmis nelaisvės sąlygomis teko gyventi tremtiniams. Dar daugiau, apibendrinantis ir tremtiniams priskiriamas B. Bradausko teiginys "mes ten žymiai geriau gyvenome nei Lietuvoje" yra klaidinantis, iškreipiantis istorinius faktus ir skleidžiantis melagingą informaciją, šiurkščiai menkinantis Lietuvos tremtinius ir patį prievartinį trėmimą, kuris laikomas nusikaltimu žmoniškumui", - teigia J.Survila.

Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius B.Bradausko mintis vadina nauja Lietuvos kančių istorijos niekinimo viršūne.

"Vieno iš socialdemokratų lyderio Broniaus Bradausko eilinis išpuolis prieš tremtinius turėtų jau nieko nebestebinti. Bet vis tiek nustebina – savo cinizmu, aiškinant, kad Sibire gimę tremties vaikai nepatyrė jokių kančių. Tai yra nauja Lietuvos kančių istorijos niekinimo viršūnė", – penktadienį viešai paskelbtame pareiškime teigia A.Kubilius.

Pasak jo, Kremliaus minkštųjų galių strategai, iš paskutiniųjų besistengiantys perrašyti Lietuvos istoriją ir sumenkinti tremties ar pokario kovų kančias, gali pavydėti socialdemokratui B.Bradauskui "talento" šioje srityje.

"B.Bradauskas vien per pastarąjį pusmetį spėjo paniekinti Sausio 13-osios atminimą, lietuvius, nuo Holokausto gelbėjusius žydus, o dabar dar ir tremtinius bei tremtyje gimusius. Tenka apgailestauti, kad socialdemokratų vadovybė pro pirštus abejingai žiūri į tokią savo vieno iš lyderių veiklą, kuri, naudojant kriminalinės teisės terminologiją, turėtų būti laikoma istorijos niekinimo recidyvisto veikla. Jeigu tokia recidyvistinė veikla nėra sustabdoma politinėmis priemonėmis, ji turi būti stabdoma teisinėmis priemonėmis", – pažymi opozicijos lyderis.

Valdančioji Socialdemokratų partija kol kas nereagavo į viešus B.Bradausko svarstymus apie tremtyje gimusius asmenis. Anksčiau socialdemokratai buvo pasmerkę savo partiečio viešus pasisakymus dėl valstybinių pensijų žydų gelbėtojams. Sausį B.Bradauskas pareiškė, jog kompensacijas nuo nacių persekiojimo žydus gelbėjusiams Lietuvos piliečiams turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis.

B.Bradauskas taip pat sulaukė daug kritikos, kai pernai per tarptautinę konferenciją Seime uždraudė rodyti kadrus apie sovietų agresiją Sausio 13-ąją, kad nepatogiai nepasijustų kviesti Rusijos diplomatai.

Per sovietų okupaciją 1940-1952 metais į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.