Kalbėdamas apie galimybę pereiti prie klimatui neutralesnės žemės ūkio veiklos gyvulininkystės sektoriuje, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽUBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad šiam tikslui reikalingas didesnis valstybės dėmesys ir parama. Jis taip pat priduria, kad šalies gyvulininkystės sektorius per pastaruosius 20 metų sumenko tiek, jog apie gyvulių emisijų mažinimą kalbėti nė neverta.

„Nors absoliutaus išmetamo amoniako ir kitų klimatui kenksmingų medžiagų skleidimo į aplinką žemės ūkyje pasiekti negalime, jį galima šiek tiek sumažinti taikant sėjomainas, kalkinimą, intensyvią žemdirbystę“, – teigė J. Sviderskis, referuodamas į tai, jog viena iš priemonių siekti didesnio tvarumo žemės ūkyje yra didinti galvijų bandas intensyvinant milžimus, kadangi viena produktyvi karvė gali pakeisti 2–3 karves.

„Per pastaruosius 20 metų melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 4 kartus: nuo nepilno milijono iki 230 tūkst. Jau esame ant kritinės ribos, kad savo pienu pamaitintume Lietuvą, jau nekalbant apie jo išvežimą“, – tikino J. Sviderskis.

Jau esame ant kritinės ribos, kad savo pienu pamaitintume Lietuvą, jau nekalbant apie jo išvežimą.

J. Sviderskis pažymėjo, kad, nors intensyvūs ūkiai, kuriuose pagrindą sudaro didesnį pieno kiekį duodančios karvės, yra efektyviau veikiantys už smulkius ūkius, į juos dėl įvairių priežasčių tenka ir daugiau investuoti.

„Taip, intensyvūs ūkiai yra racionalesni, tačiau jie ir kainuoja daugiau, tiek technika, tiek įranga. Tokių ūkių Lietuvoje savininkai naudoja tikrai šiuolaikiškas technologijas. (...)

Juolab kad ūkininkas gautų didesnius išmilžius iš karvės, ji turi būti aprūpinta viskuo – tiek gerove, tiek subalansuotu šėrimu, kuriam taikomas atitinkamas maisto medžiagų racionas“, – Eltai sakė LŽUBA generalinis direktorius.

J. Sviderskis taip pat pažymėjo, kad valstybės parama, skiriama šalies ūkių tobulinimui, galėtų būti didesnė.

„Per pastaruosius dvejus metus maksimali investicinė parama ūkiui buvo 50 tūkst. eurų. Tai galima prilyginti nuliui. Tuo metu mūsų kaimynai latviai skyrė milijoną eurų investicijoms į vienos fermos statybą“, – sakė jis.

Europos Komisijos duomenimis, nuo 2012 metų iki 2020-ųjų pieninių karvių skaičius ES sumažėjo daugiau kaip pusę milijono, kai supirkto pieno kiekis išaugo dešimtadaliu. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį karvių skaičius ES sumažės dar 1,3 mln. Tuo metu supirkto pieno kiekis 2030 metais, palyginti su 2020 metais, išaugs 6 proc.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LZUBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis tvirtino, kad šie metai buvo derlingi, tačiau taip pat pridūrė, kad daugelis nerimauja dėl ateinančios žiemos sąlygų.

„(Gerai užderėjo – ELTA) ir javai, ir rapsai, ir cukriniai runkeliai, ir obuoliai, ir bulvės. Šie metai žemdirbiams tikrai buvo palankūs, dėl to mes džiaugiamės. Ir orai buvo geri, visi spėjo nusiimti derlių. (...)

Tie žemdirbiai, kurie pasėjo žiemines kultūras, nerimauja. Jei jos išveši – bando stabdyti jų augimą, nes blogiausia yra kai ant neužšalusios žemės prisninga ir viskas persismelkia drėgme (...). Palankiausia žiema būtų, jei pirmiausia nestipriai pašaltų, o po to užsnigtų, ir tame baltame patale žieminės kultūros pramiegotų. Bet taip paprastai nebūna“, – Eltai sakė jis.

Visgi kalbėdamas apie ūkio segmentus, kurie šiuo metu kenčia labiausiai, J. Sviderskis įvardijo pieno tiekėjus.

Amžina problema – žalio pieno supirkimo kainos.

„Amžina problema – žalio pieno supirkimo kainos. Šios kainos toli gražu žemdirbių netenkina (...). Jei kažkada, prieš 20-25 metus (karvių Lietuvoje – ELTA) turėjome apie 950 tūkst., tai šiandien jų beturime tik 228 tūkst. Nors šiandien aprūpiname Lietuvą pienu, ir toliau aprūpinsime, bet tai yra labai netoliaregiška, apsirūpinti tik patiems“, – tikino jis.

Negana to, LZUBA generalinis direktorius pabrėžė, kad Lietuvoje žemės ūkio plėtra apskritai nėra remiama.

„Pas mus ūkio plėtra nėra remiama. Jau du su puse metų ūkio modernizavimui gaudavome maksimaliai 50 tūkst. eurų. Tai yra labai menka suma, kai tuo tarpu kaimynai latviai maksimaliai galėjo gauti milijoną eurų. Tad pas juos matyti ir (žemės ūkio – ELTA) proveržis“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie koronaviruso sukeltus iššūkius Lietuvos ūkiams, J. Sviderskis teigė, jog rinkos dėl pandemijos ne tik nesusitraukė, bet dar ir išsiplėtė. Tačiau, anot jo, didžiausia problema išlieka galimi užsikrėtimai COVID-19 ūkių viduje.

„Rinkos (dėl pandemijos – ELTA) nė kiek nesumažėjo, tą patį sako ir Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) – rinkos išsiplėtė. Pačios produkcijos, žaliavos pirkimas nesumažėjo. (...) Tačiau visa modernaus ūkio brigada dirba kartu. Jei vienas žmogus toje grandyje suserga – visa grandinė turi išeiti į saviizoliaciją. O žmonių kaitos nėra. Tai mūsų didžiausia bėda“, – teigė jis.

Visgi J. Sviderskis teigė, kad daugelio ūkių, kurie visgi finansiškai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, valstybės skirta parama taip ir nepasiekė, bei pridūrė, kad dėl to ketinama kreiptis į ES Teisingumo Teismą (ESTT).

Mes tos paramos iš principo negavome. Jei ją gavo, tai gavo maži ūkiai. Dideliems ūkiams buvo taikomi ribojimai.

„Mes tos paramos iš principo negavome. Jei ją gavo, tai gavo maži ūkiai. Dideliems ūkiams buvo taikomi ribojimai. (...) Mūsų ūkiai yra stambūs, ir jeigu įmonės yra susietos, tai praktiškai viena įmonė gavo, o kitos (tam pačiam ūkininkui priklausančios – ELTA) įmonės negavo nieko. Tai absoliučiai neteisinga, ir šitai patvirtino Konkurencijos taryba Briuselyje.

Bet Lietuvos konkurencijos taryba užsispyrusi nė piršto nepajudino, apskritai vyko kažkoks konkurencijos tarybos darbuotojų susirašinėjimas, o ne problemos sprendimas vadovų lygmeniu. (...) Dabar dar turbūt bandysime kreiptis į ESTT, kad šią nelygybę išspręstume teisme“, – Eltai tvirtino jis.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis taip pat antrina, kad šie metai buvo derlingi bet priduria, kad palankios žiemos tikėtis neverta.

„Šiemet, palyginus, buvo dėkingi metai. Nors sausrų kažkiek ir turėjome, bet grūdinės, uoginės kultūros labai gerai užderėjo, sodai, daržovės irgi neblogai. Tad šie metai iš esmės buvo palankūs.

Idealiausia žiema – -5 ar -10 laipsnių, apie 30 cm sniego dangos, ir kad tai nesikeistų 3-4 mėnesius. Bet, deja, eilę metų taip nebūna. Būna atodrėkiai, pašalimai, kurie labai pavojingi tuomet, kai nebūna sniego (...). Tiek šilta, tiek šalta žiema gali sukelti iššūkiu, jie yra pastovūs“, – Eltai sakė jis.

V. Juodsnukis taip pat tikino, kad Lietuvos pieno pramonėje ūkininkai, ypač smulkieji, dažnai yra išnaudojami stambiųjų įmonių.

„Lietuvoje yra suformuota tokia rinka, kai kelios labai stambios perdirbimo įmonės diktuoja kainas. Tuo tarpu ūkininkai praktiškai turi mažai įtakos ir nedalyvauja toje rinkoje kaip lygiaverčiai partneriai su supirkėjais ir perdirbėjais. Tai yra esminis dalykas, kuris nesikeičia 25 metus. Ypač smulkieji (ūkininkai – ELTA) padaryti pigios žaliavos tiekėjais ir stambios įmonės jiems kiek nori, tiek moka. Tai yra labai nedėkinga ir net nusikalstama veikla“, – kalbėjo jis.

Visgi šeimos ūkininkų sąjungos vadovas, priešingai nei LZUBA atstovas, teigė, kad tiek vidaus, tiek užsienio žemės ūkio produktų rinkos yra susitraukusios, ir kad kone visi žemės ūkio sektoriai patirs nuostolių dėl koronaviruso.

„Rinka susitraukusi. Kiek sudėtingiau išvežti produkciją eksportui, ir tos kainos, palyginti, nėra stabilios. Taip pat ir vidaus rinka yra pasikeitusi: užeina tokia žmonių apsipirkimo banga, jie, matyt, sukaupia rezervus, o paskui ilgą laiką turguose ramu. Tad visi žemės ūkio sektoriai nuostolių dėl koronaviruso turės“, – sakė jis.

V. Juodsnukis taip pat pabrėžė, kad valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems ūkiams nepasiekė ir smulkiųjų ūkininkų bei teigė paramos skyrimą vykstant neskaidriai.

„Tie procesai vyksta labai neskaidriai, ir mes net nežinome, kas gauna, kiek gauna ir už ką gauna. Kai kas, matyt, labai daug gauna, kai kas visiškai negauna. Skaidrumo, informacijos trūksta“, – Eltai teigė jis.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems ūkininkams jau išmokėta daugiau kaip 65 mln. eurų valstybės pagalbos.

Spalio mėnesį tiesioginių išmokų avansų išmokėta 330 mln. eurų, ūkininkaujančius nepalankiose tam vietovėse pasieks 35 mln. eurų avansų, o ekologiškai ūkininkaujančius – 17 mln. eurų, tad iš viso bus išmokėta 382 mln. eurų avansinių išmokų.

Per Seimo komitetus keliauja pataisos, numatančios papildomus draudimus prekybos tinklams ir didesnes galias Konkurencijos tarybai. Bet perdirbėjai ir žemdirbiai nori dar griežtesnių nuostatų – kad prekybininkai negalėtų dažnai reikalauti papildomų susitarimų dėl nuolaidų ar akcijų.

Keturiems didžiausiems Lietuvos prekybos tinklams nuo 2010 metų taikomas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.

Tačiau perdirbėjai ir žemdirbiai skundžiasi tebejaučiantys tinklų spaudimą. Esą kai kurios įstatymo nuostatos apeinamos arba tiesiog tokių ribojimų nėra, prekybininkai išreikalauja papildomų nuolaidų, mokesčių, o įvairios akcijos vyksta tiekėjų sąskaita.

„Yra ne nuolaidos, bet įėjimo į tinklą mokesčiai. Rašo papildomus priedus prie sutarties. O jų yra glėbys, jų yra labai daug. Tai tiek sodininkai, tiek daržininkai bijo tai atskleisti, nes po to juos išmes iš prekybos tinklo“, – sako Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

Mėsos perdirbėjų atstovo teigimu, dėl papildomų mokesčių ir nuolaidų realus prekybininkų antkainis siekia nuo 40 proc. iki 120 proc. Tiekėjai verčiami pasirašyti papildomas sutartis, pavyzdžiui, per akciją parduoda daug mėsos, po to vėl reikalauja nuolaidų.

„Tarkim, papildomos nuolaidos už praėjusio laikotarpio rezultatus. Tad turėtų apriboti galimybes prašyti papildomų nuolaidų, praėjus kuriam laikotarpiui. Jei tu susitarei, kad bus tokia kaina, tai ji tokia turėtų būti per visą laikotarpį“, – sako Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Daugiau galių Konkurencijos tarybai

Ūkio ministerijos parengtos prekybos pataisos, be įstatyme jau esančių dešimties draudimų, numato papildomų ribojimų ir daugiau teisių Konkurencijos tarybai.

„Konkurencijos tarybai suteikiama teisė įslaptinti tiekėją, tai sudarys galimybę tiekėjams drąsiau reikšti pastabas ir skundus Konkurencijos tarybai. Tuomet taryba neatskleistų, koks subjektas pasiskundė dėl prekybos įmonės veiksmų, ir imtų tirti savo iniciatyva“, – sako Ūkio ministerijos Vidaus prekybos politikos sk. vedėja Birutė Janutienė.

Perdirbėjai ir žemdirbiai siūlo dar griežčiau riboti galimai nesąžiningus prekybininkų veiksmus, esą turėtų būti deramasi tik dėl tiekiamų prekių kainos. Tam pritaria ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.

„Pavyzdžiui, kad sutartinių įsipareigojimų negalėtų keisti sakydami argumentą, kad pasibaigė ketvirtis ir jau galima peržiūrėti pelningumo maržas ar dar ko papildomai reikalauti iš perdirbėjų. Manom, kad tokios sutartys yra ydingos ir jų neturėtų būti. Nes tai -papildomi kaštai perdirbėjui“, – sako Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

„Gal akcijos daromos tiekėjų sąskaita, tai reikia tą problemą aiškiai įvardinti ir nustatyti tam tikrą apribojimą įstatyme, įvertinti jo pagrįstumą, kad galėtų suinteresuoti sektoriai pasisakyti. Nes gal vienam sektoriui tai problema, kitam – ne problema. Kitam gal bus problema, jei bus draudžiama tai daryti, gal jis negalės patekti į prekybos tinklą“, – sako Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.

Kaimo reikalų komitete prekybininkų atstovų nesulaukta, pataisos dar bus svarstomos Ekonomikos komitete. Prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas numatoma priimti šio mėnesio pabaigoje.

Žemės pardavimo saugiklių įstatymas galioja jau tris mėnesius, o nepatenkintųjų tik daugėja. Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos atstovai žada koreguoti įstatymą, tačiau šį tą pakeisti esą bus galima tik rudenį ir tik tada, jei tai ryšis siūlyti pati Vyriausybė, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios".

"Įstatymą reikia kuo greičiau taisyti, nes jis padarė daug žalos, o kai kurios jo nuostatos prieštarauja kitiems Lietuvos teisės aktams ir ES nuostatoms", - teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Asociacija aukščiausioms valstybės institucijoms išsiuntinėjo raštą, kuriame prašo kuo greičiau įstatymą pakoreguoti.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad žemės pardavimo saugiklių įstatymas bus koreguojamas. Ji minėjo, kad rengiami įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose siūloma numatyti išimtį kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms) dėl įstatyme nustatytų apribojimų taikymo. Taip norima išvengti žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų kreditavimo galimybių ribojimo.

"Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas šiandien yra vienas svarbiausių. Jis kelia didžiulį ažiotažą, todėl bet kokie veiksmai turi būti labai pamatuoti", - teigė V.Baltraitienė.

Šiemet įsigaliojusius ribojimus įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus ir aktyvų valstybinės žemės išpardavimą jau pajuto dirbamų plotų pardavėjai – kai kuriuose regionuose kainos pradėjo kristi, rašo „Verslo žinios“.

Kol kas rinkos dalyviai nesiima spėti, ar tai tendencija, ar tik laikinas stabtelėjimas. Dar per anksti spręsti ir apie tikrąsias priežastis – tai gali būti atokvėpis po pernykštės rekordinės prekybos arba dėl pigesnių grūdų, dėl kurių žemdirbių pajamos buvo mažesnės nei 2012 metais, ūkininkai tiesiog turi mažiau lėšų valdoms plėsti.

„Kaina krito iki 2 tūkst. litų už hektarą. Derlinguose rajonuose pernai už hektarą prašė iki 12 tūkst., o šiemet – 10 tūkst. litų už hektarą“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

Asociacijos vadovas įvardija ir pokyčių priežastį – dėl ribojimų sumažėjo potencialių pirkėjų skaičius. Kita vertus, įtaką žemės pardavimui daro ne tik jau priimti valdomų sklypų (iki 500 hektarų) ribojimai, bet ir laukiami nauji saugikliai, kuriuos Seimas tik planuoja priimti.