Josefas Schuetzas (Jozefas Šiucas) kaltinamas padėjęs nužudyti 3 518 kalinių Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais, paskelbė teismo pirmininkas Udo Lechtermannas (Udas Lechtermanas).

Pastaruoju metu Brandenburgo žemėje gyvenęs pensininkas viso teismo proceso metu neigė savo kaltę ir tvirtino „absoliučiai nieko“ nepadaręs, net nežinojęs apie šiurpius toje stovykloje vykdytus nusikaltimus.

„Nežinau, kodėl esu čia“, – pirmadienį drebančiu balsu pakartojo jis Vokietijos teismui.

Neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs J. Schuetzas tvirtino neturintis nieko bendra su tais žiauriais nusikaltimais ir „sakantis tiesą“.

Tuo metu prokurorai teigė, kad jis kaip stovyklos sargybinis „sąmoningai ir noriai“ dalyvavo vykdant nusikaltimus.

Josefas Schuetzas (Jozefas Šiucas) kaltinamas padėjęs nužudyti 3 518 kalinių Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais. Jis yra seniausias žmogus, teisiamas už nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais.

Dabar Brandenburgo žemėje gyvenantis pensininkas viso teismo proceso metu neigė savo kaltę ir tvirtino „absoliučiai nieko“ nepadaręs, net nežinojęs apie šiurpius toje stovykloje vykdytus nusikaltimus.

„Nežinau, kodėl esu čia“, – drebančiu balsu pakartojo jis Vokietijos teismui.

Neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs J. Schuetzas tvirtino neturintis nieko bendra su tais žiauriais nusikaltimais ir „sakantis tiesą“.

Prokurorai teigia, kad jis kaip stovyklos sargybinis „sąmoningai ir noriai“ dalyvavo vykdant nusikaltimus, ir siekia jam penkerių metų įkalinimo bausmės.

Tačiau J. Schuetzo advokatas Stefanas Waterkampas (Štefanas Vaterkampas) sakė, kad nėra jokių nuotraukų, kuriose jis vilkėtų SS uniformą, todėl byla buvo pagrįsta „užuominomis“ apie jo galimą dalyvavimą.

„Dar 1973 metais tyrėjai turėjo informacijos apie jį, bet jo nepersekiojo. Tuo metu buvo galima išklausyti liudytojus, bet dabar visi jie mirę ar nebegali kalbėti“, – sakė St. Waterkampas.

Būtų klaida teismui bandyti „kompensuoti už ankstesnės teisėjų kartos klaidas“, teigė advokatas.

80 metų Antoine'as Grumbachas (Antuanas Grumbachas), kurio tėvas žuvo Zachsenhauzene, naujienų agentūrai AFP sakė, kad J. Schuetzas „nenori prisiminti“, ir pavadino tai „gynybos forma“.

Pasak jo, šis teismo procesas svarbus ne vien dėl „šimtamečio pasodinimo į kalėjimą“ – jis taip pat atskleidė įrodymų, kad Zachsenhauzenas buvo „eksperimentinė naikinimo stovykla“.

„Visi žiauriausi metodai buvo išrasti čia“, – sakė A. Grumbachas.

Teismo verdikto tikimasi antradienį.

Josefas Schuetzas teigia esąs nekaltas ir neigia bet kokį dalyvavimą 1942–1945 m. nužudant 3518 kalinių Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje Oranienburge, į šiaurę nuo Berlyno. Tačiau Brandenburgo žemės prokurorai teigia, kad būdamas stovyklos sargybinis jis „sąmoningai ir noriai“ dalyvavo nusikaltimuose. Jie taip pat nustatė, kad „kaltinime pateikti įrodymai visiškai pasitvirtino“, AFP sakė teismo atstovė.

1936–1945 m. Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje buvo kalinama daugiau nei 200 tūkst. žmonių, įskaitant žydus, romus, režimo priešininkus ir gėjus. Dešimtys tūkstančių kalinių mirė nuo priverstinio darbo, nužudymų, medicininių eksperimentų, bado ar ligų, kol stovyklą išlaisvino sovietų kariuomenė, pasakoja Zachsenhauzeno memorialas ir muziejus. Kryžmiškai apklaustas apie savo darbą stovykloje, J. Schuetzas neigė žinojęs apie tai, kas ten vyko. Jis taip pat tvirtino „visiškai nieko nepadaręs“.

Jam pareikšti kaltinimai apima pagalbą ir bendrininkavimą įvykdant „1942 m. sovietų karo belaisvių egzekuciją sušaudant“ ir kalinių žudymą „naudojant nuodingas dujas Zyklon B“. Teismo procesui vykstant J. Schuetzas liko laisvėje. Net jei bus nuteistas, mažai tikėtina, kad sės už grotų, atsižvelgiant į jo amžių.

Civiliniams ieškovams atstovaujantis Thomas Waltheris naujienų agentūrai AFP sakė, kad teismo procesas svarbus net ir surengtas taip vėlai. „Svarbu parodyti pavyzdį. Po dešimtmečius trukusių klaidų labai kruopšti procedūra rodo, kad Vokietijos teisingumas pasimokė“.

Praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo, Vokietijos prokurorai skuba patraukti atsakomybėn paskutinius išgyvenusius nacių nusikaltėlius. 2011 m. buvęs sargas Johnas Demjanjukas buvo nuteistas remiantis tuo, kad tarnavo Hitlerio žudymo mašinai – tai sukūrė teisinį precedentą ir atvėrė kelią dar kelioms pavėluotoms teisingumo byloms. Nuo tada teismai paskelbė kelis apkaltinamuosius nuosprendžius šiuo pagrindu, o ne dėl nužudymų ar žiaurumų, tiesiogiai susijusių su konkrečiu kaltinamuoju.

Tarp šių pavėluotai patrauktų atsakomybėn buvo Oskaras Groeningas, Aušvico buhalteris, ir Reinholdas Hanningas, buvęs Aušvico SS sargybinis. Abu buvo nuteisti būdami 94 metų amžiaus už bendrininkavimą masinėse žudynėse, tačiau mirė nespėjus jų įkalinti. Buvęs SS sargybinis Bruno Dey 2020 m. buvo pripažintas kaltas būdamas 93 metų, jam skirta dvejų metų lygtinė bausmė. Atskirai šiauriniame Vokietijos Icehojės mieste 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė teisiama už bendrininkavimą nužudant. Ji dramatiškai pabėgo prieš pat teismo procesui prasidedant, bet po kelių valandų buvo sučiupta.

J. Schuetzo teismas prasidėjo 2021 m., tačiau dėl jo sveikatos kelis posėdžius teko atidėti. Nuosprendžio tikimasi birželio pradžioje.

Įtariamasis Josefas Schuetzas (Jozefas Šiucas), kuriam dabar 100 metų, yra kaltinamas 1942–1945 metais Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge „sąmoningai ir noriai“ padėjęs žudyti kalinius.

Be kita ko, jis kaltinamas bendrininkavimu „sušaudant sovietų karo belaisvius 1942 metais“ ir žudant stovyklos kalinius „nuodingomis dujomis „Zyklon B“.

Praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos prokurorai skuba traukti atsakomybėn dar gyvus likusius žemesnio rango nacių nusikaltimų vykdytojus.

Ši byla nagrinėjama praėjus savaitei, kai 96 metų vokietė, buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė, dramatiškai pabėgo prieš prasidedant  jos teismo procesui, tačiau po kelių valandų buvo sugauta.

Jai taip pat pareikšti kaltinimai dėl bendrininkavimo žudant. Jos teismas turėtų būti atnaujintas spalio 19 dieną.

Nepaisant garbaus kaltinamojo amžiaus, rugpjūčio mėnesį atlikta medicininė ekspertizė parodė, kad J. Schuetzas gali stoti prieš teismą, nors Noirupino teismo posėdžiai truks ne ilgiau nei po porą valandų per dieną.

Į bylos nagrinėjimą, kuris dėl didžiulio visuomenės susidomėjimo vyksta sporto salėje, kaltinamasis atvyko laikydamasis už vaikštynės. Jo teismo procesas turėtų užtrukti iki sausio pradžios.

„Jis nėra kaltinamas konkrečiai ką nors nušovęs, bet tuo, kad prisidėjo prie šių veiksmų kaip sargybinis ir žinojo, kad stovykloje vyksta tokios žudynės“, – sakė teismo atstovė.

Keliems išgyvenusiems stovyklos belaisviams ir aukų artimiesiems atstovaujantis teisininkas Thomas Waltheris (Tomas Valteris) sakė, kad tokie teismai yra būtini net praėjus 76 metams po karo.

„Teisingumui negalioja senatis“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Vienas iš jo klientų 79 metų Antoine Grumbachas (Antuanas Grumbachas) išreiškė viltį, kad J. Schuetzas vis dėlto atskleis stovykloje naudotus žmonių žudymo metodus ir „pasakys „klydau, man gėda“.

Tačiau prasidėjus teismo posėdžiui kaltinamojo advokatas pranešė, kad J. Schuetzas apie savo darbą koncentracijos stovykloje nekalbės.

„Kaltinamasis nepasisakys, tik suteiks informacijos apie savo asmeninę padėtį“, – teismui sakė advokatas Stefanas Waterkampas (Štefanas Vaterkampas).