Kardinolo prašymu

Kompozitorius šį kūrinį sukūrė Kadiso (Ispanija) katedros kardinolo prašymu Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai. Kūrinyje turėjo būti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus aiškinančio vyskupo pamokslu. Muzika turėjo sustiprinti kiekvieno iš septynių „žodžių“ emocinį poveikį.

1801 m. išleistoje kūrinio partitūroje kompozitorius rašė: „Praėjo beveik 15 metų nuo tada, kai vienas kanauninkas iš Kadiso kreipėsi į mane su prašymu parašyti instrumentinę muziką septyniems Jėzaus žodžiams ant kryžiaus. Tais laikais pagrindinėje Kadiso bažnyčioje Didįjį penktadienį atlikdavo oratoriją, kurios atlikimo metu sienos, langai ir kolonos buvo aptraukiami juodu audiniu ir tik vienas šviestuvas, kabėjęs centre, apšviesdavo šią šventą tamsą. Pusiaudienį visas duris užrakindavo, ir tada suskambėdavo muzika. Pakilęs į sakyklą vyskupas paskaitydavo vieną iš septynių žodžių ir jį pakomentuodavo. Baigęs jis nusileisdavo žemyn ir klaupdavosi prieš altorių. Pauzę užpildydavo muzika. Po to vyskupas vėl lipdavo į sakyklą, skaitydavo ir komentuodavo kitą žodį, vėl nusileisdavo ir klaupdavosi prieš altorių, ir visada po jo kalbos užgrodavo orkestras. Šiam veiksmui ir turėjo būti skirta mano kompozicija.“

„Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ kviečia klausytojus stabtelėti ir pagalvoti apie tikėjimą, gyvenimo prasmę ir tikrąsias tiesas.

Septynios meditacijos

„Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ susideda iš įžangos, septynių sonatų ir finalo. Kiekviena iš sonatų atitinka septynias Jėzaus ištartas frazes. Pirmasis žodis: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą.“ Antrasis žodis: „Šiandien su manimi būsi rojuje.“ Trečiasis žodis: „Moterie, štai tavo sūnus! Štai tavo motina!“ Ketvirtasis žodis: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ Penktasis žodis: „Trokštu!“ Šeštasis žodis: „Atlikta!“ Septintasis žodis: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.“

Šios septynios meditacijos simbolizuoja tikėjimo kelionę, prasidedančią atleidimu ir pasibaigiančią susiliejimu su Dievu.

Grieš orkestras

J.Haydno kūrinys sulaukė didelio pasisekimo, tad kompozitorius netrukus jį adaptavo įvairioms atlikėjų sudėtims. Dažniausiai atliekama jo versija styginių kvartetui, o šįsyk jį grieš Klaipėdos kamerinis orkestras. Jo meno vadovas Mindaugas Bačkus pasakojo: „Sekdamas J.Haydno istorija, paprašiau brolio Benedikto, kad jis būtinai pakomentuotų Kristaus žodžius tarp muzikos dalių. Tarsi pasakytų trumpus pamokslus, kaip ir buvo sugalvota anuomet. Mes sėdėsime aplink altorių ir grosime šią muziką. Septynios lėtos dalys yra nelengva užduotis, bet tikimės tiesiog pabūti kartu ir pamedituoti bendruomenėje.“

„Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ kviečia klausytojus stabtelėti ir pagalvoti apie tikėjimą, gyvenimo prasmę ir tikrąsias tiesas. Klausantis šios muzikos galima giliau pajusti ir apmąstyti ne tik Kristaus, bet ir kasdienybėje mūsų ištariamų žodžių prasmę.

Šis Klaipėdos koncertų salės rengiamo festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertas yra nemokamas.

Susikaupimo valandos numatytos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (16 val.) ir Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje (10 val.).

Monumentalų septynių sonatų veikalą „Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ („Die sieben letzten Worte unseres Erlösers am Kreuze“) austrų klasikas J. Haydnas (1732–1809 m.) ėmėsi kurti 1785 m., gavęs laišką iš Ispanijos. Kompozitoriaus buvo prašoma parašyti muziką Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai. Kūrinį turėjo sudaryti septynios dalys, įsiterpiančios į priešmirtinius Kristaus priesakus skelbiančio ir aiškinančio vyskupo pamokslą. Muzikos paskirtis – sustiprinti kiekvieno iš septynių „žodžių“ emocinį poveikį. Taip atsirado J. Haydno Septynios sonatos orkestrui su įžanga ir pabaiga, pavadintos „Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“.

Netrukus kompozitorius pritaikė ciklą styginių kvartetui, kiek vėliau buvo išleista ir ciklo transkripcija fortepijonui. Maždaug po dešimties metų J. Haydnas kūrinį perdirbo į oratoriją solistams, chorui ir orkestrui. Tokį įvairų šios muzikos apdarą nulėmė ypatingas jos populiarumas. Pasak autoriaus, parašyti septynis adagio, kurie eina vienas po kito ir trunka po dešimt minučių, taip, kad jie nenuvargintų klausytojų, yra nelengva užduotis. Tačiau ją kompozitorius atliko puikiai: introdukcijos ir septynių sonatų muzika jaudina nuoširdumu, savitumu, tragišku patosu, o paskutinė dalis – žemės drebėjimo vaizdas – po sonatų nuskamba kaip įspūdinga dramatinė kulminacija.

J. Haydno muzikos garsai harmoningai dera su intarpuose skaitomais giliaprasmiais tekstais. Vilniaus arkikatedroje jau esame įpratę girdėti tekstus iš Floridoje (JAV) gyvenusio žurnalisto, iškilaus diplomato ir visuomenės veikėjo Vytauto Antano Dambravos knygelės „Septyni žodžiai“, jie bus skaitomi ir šį kartą. O štai Elektrėnuose numatyta skaityti tekstus iš vieno iškiliausių XX a. katalikų teologų Karlo Rahnerio SJ meditacijų „Paskutiniai septyni Jėzaus žodžiai“.

Lietuvos nacionalinės, Baltijos asamblėjos ir kitų svarbių premijų laureato Valstybinio Vilniaus kvarteto – Dalia Kuznecovaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Augustinas Vasiliauskas (violončelė) – atliekama sakralinė muzika, skirta Verbų sekmadieniui, skambės balandžio 14 d. 10 val. Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje ir 16 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.