„Esame susirūpinę dėl tokio vienašališko požiūrio“, – pareiškė Baltųjų Rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) ir pridūrė, kad toks sprendimas „gali pakenkti pažangai, kurią kartu su europiečiais esame padarę siekdami užtikrinti, kad tarptautinė apmokestinimo sistema būtų sąžininga“.

„Kai sakau sąžininga, turiu omenyje visų pirma sąžininga mokesčių mokėtojų požiūriu, bet taip pat sąžininga ir įmonių, kurios bando dirbti visame pasaulyje ir tai galiausiai duoda naudos įvairiems ūkiams, atžvilgiu“, – pridūrė J. Earnestas.

Briuselis pareiškė, kad „Apple“, vertingiausia pasaulio įmonė, dėl neteisėtų susitarimų su Dublinu, dėl kurių įgijo nesąžiningą pranašumą konkurentų atžvilgiu, išvengė beveik visų mokesčių savo verslui Europos bloke.

„Apple“ ir Airijos vyriausybė nedelsdamos pareiškė, jog skųs šį Europos Komisijos sprendimą, o „iPhone“ gamintoja taip pat įspėjo, kad dėl šio sprendimo Europoje gali būti prarasta darbo vietų.

„Mūsų pozicija šiuo klausimu nepasikeitė, – pareiškė Baltųjų Rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas (Džošas Ernestas). – Mes ir toliau dirbame, siekdami tikslo užbaigti tas derybas iki šių metų pabaigos.“

Pasak J. Earnesto, prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) artimiausiomis savaitėmis nusiųs savo vyriausiąjį prekybos atstovą į Europą tolesnių derybų.

„Yra svarbių susitarimo aspektų, dėl kurių reikia susiderėti, ir būtent todėl prezidentas už poros savaičių siųs savo prekybos ambasadorių, Mike Fromaną (Maiką Fromaną) į Europą tęsti tų derybų“, – pareiškė jis.

Kiek anksčiau antradienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande (Fransua Holandas) pareiškė, kad susitarimas nebus pasiektas, bent iki B. Obamos kadencijos pabaigos sausio mėnesį, o Prancūzijos jaunesnysis prekybos ministras Matthiasas Feklis ( Matijasas Feklis) paragino sustabdyti derybas.

ES ir JAV derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties pradėjo dar 2013 metais. Ja siekiama prieš ateinančių metų sausį pasibaigiant JAV prezidento B. Obamos kadencijai sukurti didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną.

Tačiau derybos stringa, ES šalių nuogąstaujant, jog toks susitarimas pakenks ES standartams svarbiose srityse, tokiose kaip sveikata ir socialinė gerovė.

„Yra tam tikri bendrai suprantami dalykai, kuriuos galėtų padaryti Kongresas, kad bet kuriam asmeniui būtų sunkiau pasinaudoti karo ginklu“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) po žudynių Orlande, kurios yra daugiausiai aukų pareikalavusios šaudynės per dabartinę JAV istoriją.

„Prezidentas buvo nepatenkintas, o kai kuriais atvejais netgi piktas, dėl Kongreso neveiklumo“, – pabrėžė jis.

Baltieji rūmai išskyrė automatinį šautuvą AR-15, kurį per žudynes panaudojo Omaras Mateenas (Omaras Matinas), sekmadienį naktiniame klube „Pulse“ nušovęs 49 žmones.

J.Earnestas pažymėjo, kad šis ginklas skirtas mūšio laukui, o ne Floridos gatvėms.

Beveik visą savo prezidentavimo laikotarpį B.Obama konfliktavo su Kongresu dėl ginklų kontrolės.

Anksčiau dešimtmetį galiojęs kovinių ginklų draudimas buvo atšauktas prezidento pareigas einant George'ui W. Bushui (Džordžui V.Bušui).

Baltieji rūmai kaltina respublikonus, kad šie bijo užsitraukti ginklų lobistų, ypač Nacionalinės šaunamųjų ginklų savininkų asociacijos, nemalonę, todėl konservatoriai nelinkę pritarti kovinių ginklų uždraudimui.

Nacionalinė šaunamųjų ginklų savininkų asociacija skiria dešimtis milijonų dolerių prieš griežtesnę ginklų kontrolę pasisakančių politikų kampanijoms.

„Prezidentas mano, kad kovinių ginklų draudimas turi būti sugrąžintas“, – sakė J.Earnestas.

JAV Baltieji Rūmai ketvirtadienį pranešė, kad keturi JAV naikintuvai buvo pakelti perimti Rusijos karo lėktuvų netoli JAV lėktuvnešio ties Korėjos pusiasaliu.

Baltųjų Rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) sakė, kad rusų lėktuvai skrido arti lėktuvnešio „USS Ronald Reagan“, todėl ten buvo pasiųsti keturi naikintuvai FA-18; šį incidentą Vašingtonas nesureikšmino ir pavadino „ne itin grėsmingu susitikimu“.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį atsiprašė labdaringos medicinos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frotieres, MSF) dėl pražūtingo Amerikos aviacijos smūgio vienai ligoninei Afganistane, bet medikai reikalauja tarptautinio tyrimo.

Šiuo metu vykdomi trys atskirti tyrimai – JAV kariškių, NATO ir afganų pareigūnų – dėl šeštadienį įvykdyto katastrofinio antskrydžio šiauriniame Kundūzo mieste, per kurį žuvo 22 žmonės.

JAV kariškiai pateikė kelis skirtingus paaiškinimus dėl to bombardavimo: nuo pirmųjų kalbų apie „atsitiktines civilių aukas“ iki dabartinio prisipažinimo, kurį išsakė B.Obama, per pokalbį telefonu su MSF vadove Joanne Liu (Džoan Liu) pareiškęs, jog tas smūgis buvo klaida.

Viename pranešime sakoma, kad JAV ir NATO pajėgų Afganistane vyriausiasis vadas pažeidė nustatytas kovos veiksmų taisykles, surengdamas tą antskrydį, išprovokavusį tarptautinį pasipiktinimą.

B.Obama paskambino J.Liu, kad „atsiprašytų ir pareikštų užuojautą dėl MSF darbuotojų ir pacientų, kurie žuvo arba buvo sužeisti, kai JAV karo aviacijos smūgis per klaidą teko MSF lauko ligoninei Kundūze“, sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

Prezidentas sakė J.Liu „labai gerbiantis“ MSF darbą ir patikino, kad Pentagono tyrimas „pateiks skaidrią, išsamią ir objektyvią ataskaitą apie to incidento faktus ir aplinkybes“, pridūrė J.Earnestas.

Tačiau MSF, kuri tą ataką vadina karo nusikaltimu, pabrėžė, kad turi būti atliktas tarptautinis tyrimas, sakydama, jog tas bombardavimas prieštarauja Ženevos konvencijoms.

„Negalime kliautis kariškių vidiniu tyrimu“, – J.Liu sakė žurnalistams Ženevoje ir pridūrė, jog tą incidentą turi ištirti Tarptautinė humanitarinė faktų nustatymo komisija.

„Tai buvo ne vien ataka prieš mūsų ligonę – tai buvo ataka prieš Ženevos konvencijas“, – nurodė MSF vadovė.

„To negalima toleruoti“, – sakė ji.

Jungtinės Valstijos pirmadienį nurodė panaudojusios savo aviaciją Sirijoje, padėdamos nuosaikioms sukilėlių grupėms, o šis žingsnis žymi didesnį įsitraukimą į toje šalyje jau ilgiau negu ketverius metus vykstantį žiaurų pilietinį karą.

Pentagonas patvirtino, kad tas aviacijos smūgis buvo surengtas penktadienį, padedant draugiškus ryšius su JAV palaikančiai grupei – Naujosios Sirijos pajėgoms.

„Ėmėmės veiksmų apginti Naujosios Sirijos pajėgas, kurias esame apmokę ir aprūpinę“, – Pentagono atstovas komandoras Billas Urbanas (Bilas Erbanas) sakė naujienų agentūrai AFP.

Jis nurodė, kad aviacijos smūgis, surengtas „praeitą penktadienį, buvo pirmasis“.

Anksčiau vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas sakė, kad Amerikos pajėgos smogė su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ palaikančiai Sirijos grupuotei „al Nusra Front“, atakavusiai JAV apmokytus sukilėlius.

Prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija pirmadienį nurodė esanti pasiruošusi imtis „papildomų žingsnių“, kad apgintų JAV apmokytas ir aprūpintas pajėgas, perspėdama Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą „nesikišti“.

„Prezidentas neseniai tai patvirtino, rekomendavus jo aukšto rango kariniams patarėjams“, – vienas aukšto rango administracijos pareigūnas sakė AFP.

Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) sakė, kad B.al Assado režimas iki šiol nepuldinėjo JAV palaikomų sukilėlių, bet tvirtino, kad Damasko pajėgoms gali būti smogta, jeigu iškiltų tokia būtinybė.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) kol kas neplanuoja vykti vizito į Kubą, tačiau neatmeta galimybės ten apsilankyti „ateinančiais metais“, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

Prancūzijos prezidentui Francois Hollande'ui (Fransua Holandui) atvykus į Havaną, žurnalistai B.Obamos atstovo spaudai Josho Earnesto (Džošo Ernesto) paklausė, ar JAV lyderis neketina pasekti savo kolegos iš Europos pavyzdžiu.

„Neatmesčiau to“, - atsakė jis.

B.Obama siekia atkurti visapusiškus diplomatinius santykius su Kuba ir galiausiai atšaukti salai taikomą prekybos embargą, tačiau sulaukia vidaus pasipriešinimo dėl būgštavimų, kad jis pernelyg nuolaidžiauja nuožmiam diktatūriniam režimui.

JAV Baltieji rūmai penktadienį pareiškė, kad prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) „didžiuojasi“ ryšiais, kuriuos jis užmezgė su Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu), ir tikisi palaikyti šiuos glaudžius santykius ir po rinkimų, kuriuose Konservatorių partija laimėjo ryškią pergalę.

„Tai kunkuliuojančios demokratijos stiprumo įrodymas“, – sakė CNN Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

„Prezidentas didžiuojasi stipriais darbingais santykiais, kuriuos jis išplėtojo su Davidu Cameronu per virtinę metų; ir jis tikisi tęsti asmeninių ryšių stiprinimą“, – sakė J.Earnestas.

Jis dar pridūrė, kad JAV administracija taip pat tikisi, kad „gilės ryšiai tarp amerikiečių ir britų, nes glaudūs mūsų vyriausybių santykiai puikiai pasitarnauja ir mūsų šalies piliečiams“.

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovo D.Camerono Konservatorių partija ketvirtadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose užsitikrino absoliučią daugumą Bendruomenių Rūmuose, rodo penktadienį paskelbti daliniai rezultatai.

Nors dar nepaskelbti nugalėtojai septyniose apygardose, toriai jau užsitikrino 326 vietas, garantuojančias jiems daugumą 650 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose ir leidžiančias formuoti vyriausybę ir be koalicijos partnerių.

Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad neįvardys, kas pernai spalį organizavo kibernetinę ataką prieš oficialius Vašingtono tinklalapius, nors žiniasklaida tą incidentą siejo su Rusija.

„Mūsų tyrėjai padarė išvadą, kad mūsų interesams nebūtų naudinga įvardyti subjektą, kuris gali būti atsakingas už minėtą veiklą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas.

Paklaustas, kodėl administracija atsisako atskleisti, kas organizavo tą ataką, nors Vašingtonas praeitais metais apkaltino Šiaurės Korėją dėl kibernetinės atakos prieš kino studiją „Sony Pictures“, J.Earnestas atsakė, kad tuo atveju gali būti „veiksmingiau“ laikyti Pchenjaną atsakingu dėl kibernetinio vandalizmo.

Atstovas pridūrė, kad pernai rudenį įvykdyta ataka nepakenkė Baltųjų rūmų konfidencialiam tinklui.

„Tačiau kai kurie sistemos elementai buvo paveikti, kai kompiuterių administratoriai ėmėsi priemonių mažinti minėtos veiklos poveikį. Didelė dalis tų pajėgumų buvo atkurta“, – aiškino J.Earnestas.

Televizija CNN anksčiau pranešė, kad spalį įvykdytą ataką, labiausiai paveikusią JAV valstybės departamentą, organizavo Rusija.

Didelis elektros tinklų gedimas antradienį paveikė Vašingtoną, įskaitant Baltuosius rūmus, Kapitolijų ir Valstybės departamentą, taip pat palikęs be šviesos tūkstančius žmonių JAV sostinės apylinkėse.

Elektra buvo dingusi nuo Vašingtono centro iki kaimyninio Merilando, o šis gedimas paveikė daugiau negu 2,5 tūkst. namų ūkių, nurodė vietos elektros tinklų bendrovės.

Dauguma tų gedimų truko trumpai, bet biuruose išsijungė kompiuteriai ir sutriko metropoliteno darbas.

Vašingtono elektros tinklų bendrovė „Pepco“ nurodė, kad gedimas įvyko smarkiai sumažėjus įtampai dėl problemų pagrindinėje linijoje.

„Nuolatinis elektros tiekimas klientams niekada nebuvo nutrūkęs“, – pažymėjo „Pepco“.

Popietę elektros tiekimas buvo norVašingtoną paveikė didelis elektros tinklų gedimasmalizuotas, o bendrovė išsiuntė brigadas nustatyti gedimo priežasčių.

„Vartotojai jau tikriausiai gali naudoti savo įrangą. Šiuo metu tiekimo problemų nėra. Pasiuntėme brigadas į įvykio vietą aiškintis priežasčių“, – sakoma jos pranešime.

Pasak „Pepco“, daugiau negu 2,1 tūkst. vartotojų pranešė apie dingusią elektrą Vašingtone, taip pat užregistruota gedimų sostinės pietrytiniuose priemiesčiuose Merilande.

Taip pat buvo paveikti svarbūs vyriausybės pastatai, įskaitant Baltuosius rūmus, kurie buvo trumpam likę be šviesos.

Tuojau pat įsijungė atsarginiai generatoriai, tiekdami srovę apšvietimui ir kompiuteriams, kurių daugelis persikrovė, nurodė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) sakė, kad nėra jokių požymių, kad šis gedimas buvo kokio nors saugumo pažeidimo rezultatas.

„Šiuo metu nematau jokio ryšio su terorizmu“, – jis sakė žurnalistams.

Valstybės departamente šviesa dingo per spaudos konferenciją, kur kurį laiką tęsėsi tamsoje – institucijos atstovė savo pranešimą skaitė pasišviesdama mobiliuoju telefonu.

„Valstybės departamentas buvo tarp pastatų, šiandien paveiktų elektros gedimo, – sakė jo atstovas Jeffas Rathke (Džefas Ratkė). – Departamentas toliau vykdė savo pagrindines funkcijas per tą gedimą.“

Šviesa pastate vėl buvo įjungta po pietų.

Elektros tiekimas Kapitolijuje irgi buvo keliskart nutrūkęs, bet vėliau buvo atkurtas, pranešė vienas pareigūnas.

Teritorinio saugumo departamentas atmetė galimybę, kad šis gedimas buvo sukeltas tyčia, bet nurodė „atidžiai stebintis pranešimus apie elektros tinklų gedimus, paveikusius kai kurias Vašingtono dalis“.

„Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad šis gedimas yra kokios nors piktavališkos veiklos rezultatas“, – pridūrė departamentas.