– Šiandien dalijatės patirtimi, kaip tinkamai, patogiai ir estetiškai susitvarkyti namus. Pradėjote nuo savęs?

– Pati nelabai pamenu, bet mama pasakojo, kad kai paauglystėje būdavau blogos nuotaikos, visada eidavau tvarkytis. Vadinasi, buvo ką tvarkytis (juokiasi). Vis tik tvarka, švara ir namų organizavimas – skirtingi dalykai.

– Amerikoje, Anglijoje namų organizavimas žinomas jau daugiau nei 30 metų. Lietuvoje tai vis dar naujiena. Paaiškinkikite, kas yra tas namų organizavimas?

– Susidariau nuomonę, kad lietuviams namų organizavimas asocijuojasi su skalbimo skysčio perpylimu į kitas talpas ar birių produktų suskirstymu į indelius, užklijuojant gražias etiketes. Tačiau namų organizavimas yra kur kas daugiau. Aš padedu žmonėms atsikratyti nereikalingų daiktų, o likusiems – surasti namuose tinkamą vietą. Dėžutės ir organizuokliai yra tik paskutinė namų organizavimo dalis – vyšnia ant torto. Prieš tai dar reikia daug žingsnių žengti, kad daiktus galėtume sudėlioti į tas svajonių dėžutes. Kartais parengiamasis darbas gali užtrukti net dvi tris dienas, kol toms dėžutėms atsiras vietos. Joks daiktas negali būti padėtas bet kur: jis privalo turėti savo vietą. Tą vietą jam aš ir surandu.

Sistema: profesionali namų organizatorė padeda žmonėms atsikratyti nereikalingų daiktų, o likusiems suranda tinkamą vietą. Jūsų dėmesiui – J. Mikštės darbų pavyzdžiai. / J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar namų organizavimas yra mokslas, o jei taip, tai kur jo mokėtės?

– Šešiolika metų gyvenau Anglijoje, ten ir mokiausi, kaip organizuoti namus. Tai iš tiesų yra mokslas, visa sistema, kurią per šešerius darbo metus jau gerai įvaldžiau ir taikau visiems namams. Pagrindinė šio mokslo mintis, kad kiekvienas namuose esantis ir jums reikalingas daiktas privalo turėti savo vietą. Taip pat – kaip padaryti, kad tie daiktai ilgainiui neiškeliautų iš savo vietų.

– Kodėl ėmėtės šios veiklos?

– Šiemet man sukanka 40 metų. Kol atradau namų organizavimą, ilgai ieškojau savęs. Svarsčiau: ką aš mėgstu daryti, ką dirbu su meile, atsipalaidavusi? Supratau, kad man patinka organizuoti gimtadienius, vakarėlius, keliones, o taip pat labai mėgstu tvarkytis. Dar gyvendama Anglijoje įkūriau namų valymo įmonę, įdarbinau keturias lietuves. Ilgainiui supratau, kad žmonėms reikia ne tik švaros – jiems reikia žinių, kaip patogiausiai susidėlioti daiktus virtuvėje, vonioje, drabužinėje ir kitose erdvėse; kaip palaikyti tvarką lentynose ir nuo ko pradėti, jei jie nori patogiai susiorganizuoti namus. Todėl ėmiau ieškoti su tuo susijusių mokslų. Juos baigusi pajutau palengvėjimą. Tikiu, kad visiems, supratus, ko norime iš gyvenimo, pasidaro lengviau: tuomet kryptingai siekiame savo tikslų.

– Nuo ko, anot jūsų, prasideda namų organizavimas?

– Pati pirma šio darbo stadija – išimti viską iš spintų, spintelių, stalčių ir atrinkti, ko mums nereikia. Kartais tenka pasitelkti ir išmaniąsias technologijas, kai šeimininkai neturi laiko dalyvauti atrankoje. Po tokios revizijos dažnai pasirodo, kad net 70–80 proc. daiktų mes išvis nenaudojame. Kodėl taip yra? Kodėl mūsų namai pilni pasenusio šlamšto? Manau, ši situacija susiklostė istoriškai, kai sovietmečiu nieko nebuvo. Daiktus, kuriuos mūsų tėvams pavykdavo per vargą gauti, jie saugodavo iki gyvenimo pabaigos. Gal nuo tų laikų lietuviai ir tapo daiktų kaupikais? Turėdami daiktų mes tarsi jaučiamės saugiau, nors be jų irgi nesunkiai išgyventume.

J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.

– Vadinasi, lietuviai, lyginant su anglais, yra didesni daiktų kaupėjai?

– Oi… Lietuviai turi labai daug daiktų. Anglijoje yra kita problema – ten žmonės per daug vartoja. Jie tiesiog perka, perka, perka, o paskui meta. Lietuviai, patyrę sovietinį deficitą, brangiai perka ir savo turtą labai saugo.

– Laimei, populiarėja judėjimas, skatinantis daiktams suteikti antrą šansą. Ar tai nesikerta su namų organizavimu, kurio esmė – atsikratyti nereikalingų daiktų?

– Tarkim, stovi sandėliuke sugedusi sulčiaspaudė. Jūs vis tikitės nuvežti ją į remonto dirbtuves, bet laikas eina, o ji kaip stovėjo, taip ir stovi… Atiduokite ją į buitinės technikos surinkimo punktą, kaip ir nenešiojamus drabužius – į DĖKʼui stoteles ar labdarą. Apie tvarumą reikia galvoti prieš perkant bet kokį daiktą. Jei norite būti tvarūs – kuo mažiau pirkite! Pamatysite, kai atsikratysite to šlamšto, kurio prikaupėte per 20 metų, palengvės jūsų psichinė būsena. Juk tvarkingi namai – tai tvarkinga galva.

Mūsų namuose nuo pat ankstyvos dukros ir sūnaus vaikystės galiojo taisyklė: jei nebežaidi su kažkokiu žaislu – turi jį atiduoti.

– Ateinate pas žmogų organizuoti namų. Kas šiame procese jam sunkiausia?

– Atsikratyti daiktų. Dažnai žmonės net nežino, ko turi. Būna, iškraustai virtuvės spintelę – o ten kruopos, kurių galiojimas baigėsi 2011 m. Jų atsikratyti nesunku. Kur kas sunkiau atsisveikinti su drabužiais, kuriais moterys dažnai tikisi pasipuošti, tarkim, kai numes svorio… Tuomet pasiūlau joms atsakyti į specialius klausimus, padedančius suprasti, kodėl vieno ar kito daikto gali nebeprireikti.

– Sakoma, kad tvarkyti vaikų kambarį tolygu šluoti sniegą sningant… Gal turite gerą patarimą tėveliams?

– Mano patarimas vienas – pirkite kuo mažiau daiktų (šiuo atveju, žaislų). Juolab kad šiuolaikiniai vaikai beveik su jais nežaidžia – gal tik darželyje. Pati auginu du vaikus, dukrai – trylika, sūnui – dešimt, todėl labai gerai žinau, kas ir kaip. Kita vertus, dažnai užtenka nupirkti daiktų talpyklas, į kurias galima tvarkingai surūšiuoti žaislus, ir kambario vaizdas iš karto pasikeičia.

Nauda: pradėjusi organizuoti namus, Jovita perka mažiau daiktų, praktikuoja savaitinį maisto apsipirkimą, o tai leidžia sutaupyti pinigų šeimos kelionėms. / J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar jūsų vaikai irgi taip pat organizuoti, kaip ir jų mama?

– Lygiai taip pat, nes jie matė gerą pavyzdį. Mūsų namuose nuo pat ankstyvos dukros ir sūnaus vaikystės galiojo taisyklė: jei nebežaidi su kažkokiu žaislu – turi jį atiduoti. Žaislų namuose mes nelaikydavome. Šiandien pas paauglę dukrą kambaryje yra daug makiažui skirtų dalykų, tačiau visos priemonės tvarkingai sudėtos į dėžutes. Kodėl? Nes jos mama daugiau nei šešerius metus dirbo ta linkme. Dar vienas pastebėjimas apie tvarką ir vaikus – jiems reikia nuolat kartoti, priminti ir rodyti pavyzdį. Čia panašiai kaip su knygų skaitymu: neliepsi jų skaityti, tai ir neskaitys. Mieliau sėdės telefone ar kompiuteryje. Bet jei kas dieną vis paraginsite, pasisiūlysite padėti ir darysite kambaryje tvarką kartu – po dešimties metų tikrai turėsite organizuotus vaikus.

– Lengva daryti tvarką, kai namai dideli, juose daug vietos. O jei butas mažas?

– Manote, kad mane kviečia tik į didelius namus? Tikrai ne. Tiek moterį, turinčią didelę drabužinę, tiek turinčią vieną ankštą rūbų spintą vienija ta pati problema: drabužių daug, o apsirengti nėra kuo. Kokia išeitis? Atsikratyti nereikalingais drabužiais. Aišku, šį tą, ko dabar nenešiojate, galite pasilikti, bet praktika rodo, kad tokių užkištų daiktų žmonės dažniausiai neranda, ir kai jiems jų prireikia, pasinaudoja kažkuo kitu, ką tą akimirką randa po ranka. Nepatikėsite, bet taip yra su visais daiktais – ne tik su drabužiais.

– Kokias klaidas dažniausiai daro lietuviai, pas kuriuos vykstate į svečius?

– Prisiperka organizuoklių (dėžučių, indelių daiktams sudėti) dar prieš namų organizavimą – nepamatavę, nesužinoję, kas konkrečiu atveju jiems tiks. Pirmiausia, sakau jiems, turime atsikratyti daiktų, o tik paskui žiūrėti, kokių organizuoklių reikia. Antras dalykas – sistemos neturėjimas. Daugelis iš mūsų esame užaugę tarybiniuose butuose su mažomis virtuvėmis, o šiandien savo namuose turime dideles valgomojo erdves, su kuriomis nesusitvarkome, nes tiesiog nesame prie tokių įpratę.

J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar jus dažniausiai kviečia moterys?

– Taip, bet juk šeimoje būna ir vyrų (šypsosi). Nepatikėsite, bet vyrai – patys didžiausi kaupėjai pasaulyje. Ypač jei nueisime pas juos į garažą… Tik pamėgink ką nors išmesti – išsiims atgal iš šiukšlių konteinerio su trenksmu (juokiasi). Matau tai sūnuje, kai jis nori pasilikti visas savo mašinytes. Kaip į namų organizavimą reaguoja mano pačios vyras? Oi, man pasisekė. Mano sistemą jis tiesiog dievina. Nes kai namai jau suorganizuoti, tereikia palaikyti tvarką. O tai jam puikiai sekasi.

– Parašėte knygą „Organizuoti namai su Jovita Mikšte“, su kuria keliaujate per Lietuvą. Ar nebijote, kad kai moterys ją perskaitys, galės pačios pagal jūsų rekomendacijas susiorganizuoti namus?

– Ar bijau, kad parašiusi knygą neteksiu darbo? Nebijau. Man gera suteikti žmonėms laimę jų pačių namuose. Visiems savo knygą labai rekomenduoju, nes tai yra vadovėlis, kurio pagalba kiekvienas gali susiorganizuoti namus nuo A iki Ž.

– Dar viena kategorija daiktų, kurių savo namuose visi turime nemažai, – daiktai-prisiminimai. Siūlote atsikratyti ir jų?

– Oi, ne! Mes nemetame visko – tik daiktus, kurių jūs nemėgstate, nenaudojate, nemylite. Prisiminimus aš siūlau dėti akių lygyje, nes žmonės juos nori matyti kasdien. Tuo tikslu reikia sukurti specialias sentimentų dėžutes. Jas gali turėti kiekvienas šeimos narys. Mamos, tarkim, į jas dažnai deda vaikų dantukus, nuotraukas, piešinukus ir pan. Viskas yra įmanoma, tik reikia tuos sentimentus pateikti estetiškai, sudėti į gražias dėžutes, kurios derėtų prie jūsų namų interjero, o ne nukišti kažkur į sandėliuką, kur nė patys nerastumėte.

– Dabar pats metas imtis pavasarinio namų tvarkymo. Ko gero, pradėti nuo drabužinės? Juk virtuvėje sezonai nesikeičia…

– Jau pirmomis kovo dienomis perkračiau savo drabužinę – atrinkau septynis drabužius, kurių neapsivilkau per visą žiemą. Permąsčiau, kodėl jų nenešiojau, ir ramia širdimi atidaviau draugei. Kiekvieno sezono drabužius siūlau peržiūrėti du kartus. Žieminių rūbų reviziją pakartosiu prieš prasidedant žiemai. Tą patį siūlau padaryti ir su kitų sezonų drabužiais.

J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.

– Skaičiau, kad savo šeimoje organizuojate ne tik namus, bet ir savaitinį apsipirkimą. Ar šitaip gyventi pigiau?

– Nuo tos dienos, kai gimė mano pirmagimis, visada planuoju, ką gaminsiu kasdien. Penkis kartus per savaitę mes gaminame maistą namuose, vieną kartą imame maistą išsinešti, o sekmadienį einame kažkur pavalgyti. Ta rutina mums leidžia sutaupyti daug laiko ir finansų, už kuriuos paskui galime vykti į keliones. Per tuos metus, beje, kai pradėjome gyventi organizuotai, pagaliau pasistatėme savo namus.

– O jei kažkas leptelėtų, kad jūsų gyvenime per daug organizuotumo ir per mažai vietos improvizacijai?

– Jei kažkas apkaltintų mane rutina? O kas, sakykite, turėdamas darbą ir vaikų, joje negyvena? Juk visas mūsų gyvenimas ir yra rutina: vaikų darželiai, mokykla, darbas, po pietų – vaikų būreliai, maisto šeimai gaminimas. Todėl sekmadienį tiesiog nuvažiuoju į parduotuvę ir susiperku viską penkioms darbo dienoms į priekį – vaikų pietums į dėžutes, šeimos pusryčiams, vakarienėms. Na, o savaitgaliais galiu improvizuoti tiek, kiek noriu!

Testas: nežinote, mesti daiktą ar palikti? Atsakykite į namų organizatorės klausimyną, bus aiškiau. / J. Mikštės asmeninio archyvo nuotr.

– Ko palinkėtumėt toms namų šeimininkėms, kurios jūsų įkvėptos ims darinėti spintas ir spinteles, galvodamos, ką iš jų išmesti?

– Mano linkėjimas būtų vienas: žmonės, nebijokite atsikratyti nereikalingų daiktų – tikrai turite jų per daug! Kovo pradžioje savo sekėjams pasiūliau iššūkį, prie kurio sveika prisijungti visiems: pažaiskime minimalizmo žaidimą! Jo taisyklės labai paprastos: pirmą pavasario dieną atsikratome vieno daikto, antrą dieną – dviejų, trečią – trijų, ketvirtą – keturių daiktų ir taip toliau iki pat kovo galo. Atsikratę nereikalingų daiktų pradėsime laisviau kvėpuoti. Ar galite įsivaizduoti, kad per 31 kovo dieną jūsų namai pratuštės net keliais šimtais daiktų?! Jausmas neįtikėtinas. Darau tai ne pirmą ir ne antrą kartą. O viskas prasidėjo nuo mano namų, mano galvos: kai padariau tvarką joje, dabar galiu padėti ir kitiems.

– Kuo skiriasi namų tvarkymas nuo namų organizavimo?

– Namų tvarkymas yra daiktų susidėjimas į vietas, o organizavimas yra sistema, kuria remiantis kiekvienam daiktui yra sukuriama vieta ir jis negali iš jos iškeliauti. Susitvarkyti ir išsivalyti nepakanka, kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą. Ją turi žinoti kiekvienas šeimos narys ir visuomet tą daiktą padėti į jam skirtą vietą.

– Kaip sukuriamos tos vietos?

– Jei nusprendėme susiorganizuoti, pavyzdžiui, virtuvę, viską reikia išimti iš spintelių bei stalčių ir įvertinti. Kai visi daiktai prieš akis, lengva pamatyti, kad turime kelis samčius, krūvą senų keptuvų, pasibaigusio galiojimo prieskonių ir kt. Visus pasenusius, nebetinkamus naudoti ir pasikartojančius daiktus reikia išmesti. Likusiems daiktams reikia sukurti vietas, pasitelkiant įvairias dėžutes, krepšelius. Beje, dėžutės reikalingos ne tik biriems produktams, bet ir šiaudeliams, folijai ir kitiems smulkesniems daiktams, kad stalčiuje ar spintelėje nevyrautų chaosas.

– Ar daug indelių ir krepšelių nesukuria dar daugiau netvarkos?

– Krepšelių ir dėžučių per daug nebūna, būna per daug daiktų (šypteli). Todėl pirmiausia reikia atsikratyti to, kas nereikalinga, ir tik reikalingiems daiktams pirkti dėžutės, indelius, pakabus ar kt. Daiktai namuose negali voliotis bet kur ir rinkti dulkes. Pasilikti reikia tik tuos daiktus, kurie turi materialinę ar emocinę naudą. T.y. naudojami buityje arba suteikiantys teigiamų emocijų, malonių prisiminimų, kuriems jaučiame ypatingų sentimentų. Jei daiktas neatlieka nei materialios, nei emocinės / psichologinės funkcijos, jo namuose laikyti nereikėtų.

Tėvų atsakomybė – sukurti daiktams vietas, kad vaikai žinotų, kur mašinytės, kur lėlytės, kur kelnaitės.

– Ką daryti, kad namai būtų tvarkingi? Ar tai apskritai įmanoma?

– Įmanoma, jei kiekvienas daiktas turės vietą. Net jei namai susikuičia, jie labai greitai sutvarkomi, nes žinai, koks daiktas kur dedamas. Padarai valgyti ir viską sudedi į vietas, o ne palieki paskleista ant stalviršio, nes stalčiuose ir spintelėse nėra vietos. Net jei tai darbo dienos rytas ir visi skubame, nepalieku savo namų netvarkingų. Kol vaikai pusryčiauja, pakloju lovas, televizoriaus ir kitus pultelius, elektroninius prietaisus padedu į jiems skirtas vietas. Kai daiktai turi vietas, kasdieniam tvarkymuisi pakanka keliolikos minučių. Sudedu indus į indaplovę, visus daiktus – į jų dėžutes, krepšius, stalčių skyrius ir tereikia nuvalyti dulkes, išplauti grindis.

– Kuriose namų vietose netvarka atsiranda greičiausiai?

– Koridoriuje. Jei nėra kur susidėti batų, pakabinti striukų, rankinių ir kuprinių, iškart atsiranda netvarka. Jei turėsite dėžių batams, įsuksite kabliukų rankinėms ir kuprinėms susikabinti, tvarkingai spintoje kabinsite paltus ir striukes, chaosas išnyks akimirksniu.

– Kaip į tvarkymąsi įtraukti visą šeimą?

– Tėvų atsakomybė – sukurti daiktams vietas, kad vaikai žinotų, kur mašinytės, kur lėlytės, kur kelnaitės. Atidarius spintą ar stalčių, jis turi žinoti, kad į kairę keliauja kojinės, į dešinę – kelnaitės. Nupirkime dėžučių ir užrašykime, kur kokiems daiktams skirta. Jei mažylis dar neskaito, ant kiekvienos užklijuokime po atitinkamą lipduką. Jei kažkur ne vietoje numeta raktus, tikriausiai nesukūrėme jiems vietos ir nepasakėme, kad tame stalčiuje, kairėje ar dešinėje, yra dėžutė, kur dedami raktai. Suaugusieji turi sukurti vietą daiktui ir apie tai pasakyti vaikui. Kai yra sukurta sistema, ji tikrai veikia. Jei matote, kad į sukurtą vietą daiktas nepadedamas, ją reikėtų pakeisti, pabandyti kitą organizavimo būdą.

Sistema: sukurti daiktams vietas padeda dėžutės, krepšeliai. Be jų stalčiuose ar lentynose įsivyrauja chaosas./ Freepik.com nuotr.

– Kodėl verta keisti tvarkymosi įpročius?

– Visi esame labai užimti, nuolat bėgame, todėl grįžus į namus norisi pailsėti, o ne galvoti apie prievolę susitvarkyti namus. Juk mieliau tą laiką skirtume pažiūrėti filmą, pasigaminti kažką skanaus, paskaityti knygą. Namų organizavimas yra labai naudingas, nes nebereikia galvoti, kur padėti kokius nors daiktus. Dar labai svarbu išmokti prieš perkant apgalvoti, ar tikrai naudosite tą daiktą, kur jį padėsite, ar jis tikrai bus reikalingas.

– Ką daryti žmonėms, kurie labai nemėgsta tvarkytis?

– Jie tik galvoja, kad nemėgsta, nes nebuvo išmokyti tvarkytis. Tikriausiai jų tėvų namuose buvo chaosas, per daug daiktų. Arba kažką negero padarius tėvai bausdavo liepdami susitvarkyti kambarį. Paprastai nemeilė buičiai yra vaikystės arba jaunystės traumos. Aš taip pat nemėgstu tvarkytis. Todėl, kad esu tinginė, man ir patinka viską susisteminti ir organizuoti (šypteli). Tada reikia mažiau tvarkytis. Galima sakyti, kad aš beveik nesitvarkau, nes daiktai neiškeliauja iš savo vietų. Tiesa, noriu pabrėžti, kad tvarkymas skiriasi nuo valymo. Valyti namus būtina bent kartą per savaitę (dulkės, plytelės, kilimai, grindys ir kt.).

– Ar tiesa, kad netvarka neigiamai veikia mūsų savijautą?

– Namuose mes kuriame, atsipalaiduojame, bendraujame su šeima. Jei namai netvarkingi, apie kokią kūrybą, meilę ir bendravimą galime kalbėti? Vienas iš svarbiausių sėkmės faktorių ir šeimoje, ir darbe yra tvarka, o viena pagrindinių konfliktų ir net skyrybų priežastis yra buitis. Ypač daug nesutarimų kyla, jei vienas poroje labai tvarkingas, o kitas ne. Siūlau žmonėms susiorganizuoti namus, bent pasidomėti tokiais dalykais, susimažinti turimų daiktų skaičių, įsivesti namų organizavimo taisykles ir jomis vadovautis. Nereikia labai mėgti buities, bet kai pasidarai tvarką, namuose norisi būti, gaminti valgyti, ilsėtis.

– Kiek laiko per dieną reikėtų skirti tvarkymuisi?

– Kai daiktai turi savo vietas, pakanka skirti 15 minučių. Kasdien po vakarienės sudėti indus į indaplovę, sutvarkyti spintelių paviršius, stalą, įjungti robotą arba pačiam išvalyti grindis. Kituose kambariuose sudėti daiktus į jiems skirtas vietas. Ryte būtina pasikloti lovas. Tiesa, patalus patariama vėdinti, todėl ryte reikia iškedenti ir tvarkingai sudėti pagalves, gražiai užtiesti antklodę, iki pusės ją atkloti ir atidaryti langą, kad vėdintųsi.

Neprireiks perteklinių prekių

Anot J.Mikštės, organizavus namus pradedama matyti, kiek visko jau yra spintose, spintelėse ir stalčiukuose.

„Namų organizavimas reiškia, kad visi daiktai turi savo vietą ir yra matomi. Tai padeda neprisipirkti per daug – prieš užsisakydamas prekių internetu ar eidamas į parduotuvę peržvelgi spinteles ir matai, kiek ir ko turi“, – sako J.Mikštė.

Kokie pokyčiai lemia, kad virtuvės, vonios spintelės, spintos ar sandėliuko lentynos po namų organizavimo matomos kaip ant delno? Pasak J.Mikštės, daiktams laikyti skirtos namų erdvės sutvarkomos naudojant įvairias dėžutes, indelius, pakylas ir laiptelius – taip, kad būtų aiškiai matyti visi sudėti daiktai.

Namų organizavimas padeda ne tik neprisipirkti perteklinių prekių ir sutaupyti pinigų – kur kas svarbiau yra sutaupytas laikas.

„Vieną kartą racionaliai sutvarkius visus namus, sumažės ir jiems tvarkyti skiriamas laikas – kas vakarą, prieš eidami miegoti, visus vaikų žaislus sukrausite į tik į jiems skirtus krepšius, mažas smulkmenas sudėsite į raktų stalčiuką ir pan. Taip tvarkytis, žinant, kur dėti kokį daiktą, lengva ir greita. Be to, ne tik padėti, bet ir bet kada rasti reikiamą daiktą bus lengva. Pagrindinis mano patarimas – gyvenkite paprastai ir sutaupydami laiko tvarkymui, nes kur kas svarbiau laiką leisti su šeima ir mylimais žmonėmis“, – pataria J.Mikštė.

Tvarkytis palaipsniui

Svarstantiems, nuo ko pradėti tokius pokyčius namuose, profesionali namų organizatorė pataria imtis paprasčiausių veiksmų.

„Pradėkite nuo kojinių stalčiuko – atsikratykite nuskalbtų kojinių, o jei pavyks, pajudėsite toliau. Jei daiktas ar drabužis guli stalčiuje nenaudojamas aštuoniolika mėnesių, laikas jo atsikratyti. Pagalvokite, ar jums tikrai reikia dviejų tokių pat atidarytuvų, vazų ir panašių daiktų. Jei gaila daiktus mesti, galite juos kam nors atiduoti“, – ragina J.Mikštė.

Namų organizatorė pataria tvarkytis ne vienu ypu, o dalimis – vieną dieną peržvelgti, sudėlioti ir atsikratyti nereikalingų daiktų spintoje, vėliau – vonios kambaryje, paskui imtis virtuvės indų, stalčių su įrankiais, maisto produktais, šaldytuvo.

Būtent netvarka šaldytuve kartais lemia, kad iššvaistoma daugybė maisto produktų.

„Kodėl švaistome maistą? Nes išmetame nesunaudotus produktus. Išmetame juos, nes mūsų šaldytuvai perkrauti ir nematome visko, kas juose yra. Todėl patogu šaldytuve turėti dėžutę, skirtą tik sūriams, jogurtams, pieno produktams, atskirą – mėsos gaminiams, lentynas skirti daržovėms ir vaisiams. Taip sugrupavę produktus, žinosime, kur yra kas. Racionaliai nesutvarkytą šaldytuvą derėtų peržvelgti ir susitvarkyti bent kartą per savaitę, sutvarkytą – kas dvi savaites“, – teigia J.Mikštė.

Namų organizavimas reiškia, kad visi daiktai turi savo vietą ir yra matomi.

Atsargoms – speciali vieta

Ir vis dėlto, aptikus specialių kainų pasiūlymų ar ypatingų nuolaidų, neretam kyla noras įsigyti daugiau negendančių produktų – turėti jų netolimai ateičiai ir sutaupyti nemažai pinigų. Tai, anot J.Mikštės, leidžia sutaupyti, tačiau, norint apsirūpinti atsargomis, pravartu joms turėti specialią vietą namuose.

„Jeigu gyvenate erdviuose namuose, papildomos maisto produktų ar švaros prekių atsargos netrukdo. Vis dėlto dauguma lietuvių gyvena nedideliuose butuose – kur tuomet dedamos visos papildomai įsigytos prekės? Bet kur, kur tik yra vietos, – į spintas, laisvus stalčius ar tiesiog ant grindų. Siekiantiems tvarkos patariu visiems daiktams skirti specialią vietą – tikrai galite atlaisvinti kurį nors stalčių savo spintoje ir žinoti, kad žvilgtelėję ten matysite visas savo atsargas“, – pataria namų organizavimo specialistė.