M. Bachelet kelionė apims šiaurės vakarų Kinijos Sindziango regioną, kuriame, žmogaus teisių gynimo organizacijų teigimu, šimtai tūkstančių musulmonų uigūrų ir kitų mažumų atstovų buvo uždaryti į perauklėjimo stovyklas.

Vizitą lydi M. Bachelet kritika, dideli lūkesčiai ir žmogaus teisių organizacijų raginimai.

JAV vyriausybė teigė esanti „labai susirūpinusi“, kad Kinija gali apriboti prieigos galimybę, kuri yra būtina žmogaus teisių komisarei, kad ji galėtų nepriklausomai įvertinti padėtį.

„Tai, kad vyriausioji komisarė ir toliau tyli, nors egzistuoja neginčijami įrodymai apie žiaurumus Sindziange ir kitus žmogaus teisių pažeidimus bei piktnaudžiavimus visoje [Kinijoje], kelia didelį susirūpinimą, ypač turint galvoje tai, kad ji yra ir turėtų būti pagrindinė JT atstovė žmogaus teisių klausimais“, – Vašingtone sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as.

Vizito metu žmogaus teisių komisarė planuoja susitikti su nacionalinio ir vietos lygmens politiniais atstovais, kalbėtis su visuomeninėmis organizacijomis, verslininkais ir mokslininkais, pranešė jos biuras.

Pietų Kinijos Guangdžou mieste M. Bachelet planuoja sakyti kalbą studentams. Sindziange ji ketina aplankyti Urumčio ir Kašgaro miestus.

Ši kelionė vyksta demokratinės opozicijos slopinimo Honkonge fone ir likus kelioms dienoms iki birželio 4-osios – kruvino susidorojimo su demokratiniais protestais 1989 metais Pekine metinių.

Žmogaus teisių gynimo organizacijos kaltina M. Bachelet, kad ji garsiai kalba apie žmogaus teisių pažeidimus kitose pasaulio dalyse, o Kinijos atžvilgiu demonstruoja didesnį santūrumą.

Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) sakė sveikinanti JT tribunolo Hagoje – Tarptautinio baudžiamųjų tribunolų tarptautinio liekamojo mechanizmo (IRMCT) – sprendimą atmesti R. Mladičiaus apeliaciją dėl 2017 metais paskelbtų nuosprendžių už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, susijusių su 1992–1995 metų Bosnijos karu.

M. Bachelet komentarai pateikti bendrame pareiškime su JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) specialiąja patarėja genocido prevencijos klausimais Alice Wairimu Nderitu (Elis Vairimu Nderitu).

Antradienio sprendimas „akcentuoja tarptautinės teisingumo sistemos ryžtą užtikrinti atskaitomybę, kad ir kiek tai užtruktų; Mladičiaus atveju – kone trys dešimtmečiai po jo įvykdytų pasibaisėtinų nusikaltimų“, sakė M. Bachelet.

„Bosnijos skerdiku“ pramintas R. Mladičius buvo brutalios trijulės, kurios politiniam sparnui atstovavo buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius ir buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius, karinis sparnas.

1995 metų liepos 11 dieną Srebrenicos miestelį užėmusios serbų pajėgos per kelias dienas išžudė daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.

Srebrenicos žudynės, dviejų tarptautinių teismų pripažintos genocidu, įvyko einant į pabaigą 1992–1995 metų kruvinam karui tarp Bosnijos kroatų, musulmonų ir serbų, pareikalavusiam apie 100 tūkst. gyvybių.

„Sprendimas palikti galioti [buvusio] Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) nuosprendžius Mladičiui ir jam [paskirtą] įkalinimo iki gyvos galvos bausmę suteikia istorinio tikrumo ir užbaigtumo aukoms ir išgyvenusiesiems“, – pareiškime sakė A. W. Nderitu.

"[Sprendimu] taip pat pasiunčiama nepaprastai svarbi žinia Vakarų Balkanams, kur matome ne tik išliekantį, bet ir stiprėjantį genocido neigimą bei tokių nuteistų nusikaltėlių kaip Mladičius šlovinimą“, – pabrėžė ji.

M. Bachelet ir A. W. Nderitu pareiškime ragina pareigūnus ir žiniasklaidą „susilaikyti nuo revizionistinių temų, nesantaiką sėjančios retorikos ir neapykantos kurstymo“.

„Mladičiaus nusikaltimai buvo atstumianti politiniais tikslais kurstytos neapykantos kulminacija. Šiandienos sprendimas yra apie jo individualią atsakomybę už savo baisius veiksmus, o ne apie kolektyvinę bausmę ar kaltės priskyrimą kokiai nors konkrečiai bendruomenei“, – sakė M. Bachelet.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

„Jį pradės eiti pareigas rimtų pasekmių žmogaus teisėms laikotarpiu“, – žurnalistams sakė A. Guterresas, Generalinei Asamblėjai išrinkus M. Bachelet naująja JT žmogaus teisių komisare.