Ji buvo partijos valdybos narė, kandidatė į Seimą, tačiau į parlamentą nepateko.

30-metė J.Mackevič BNS sakė, kad iš partijos traukiasi, nes partiškumas trukdo visuomeninei veiklai.

„Aš prieš ateidama į partiją buvau visuomenininkė ir aktyviai veikiau Pietryčių Lietuvoje, ypač savo rajone, Šalčininkuose. Man šioje politinėje sistemoje, esamuose procesuose patogiau būti nevyriausybininke. Turiu daug idėjų, pas mus, Pietryčių Lietuvoje, tautinės bendrijos, su kuriomis dirbau, reikalauja pokyčių, ir man bus paprasčiau veikti būnant nevyriausybininke (...). Trukdo iš tikrųjų prisirišimas, partiškumas trukdo“, – aiškino ji.

Pabuvau politikoje, supratau, kaip sistema veikia, kaip sudėtingai valdomi procesai, kaip sudėtinga pasiekti rezultatų, dėl to toks apsisprendimas, nes noriu rezultatų, noriu pokyčių.

„Pabuvau politikoje, supratau, kaip sistema veikia, kaip sudėtingai valdomi procesai, kaip sudėtinga pasiekti rezultatų, dėl to toks apsisprendimas, nes noriu rezultatų, noriu pokyčių“, – teigė J.Mackevič.

Ji sakė, kad priklausant partijai jai sunkiau sekasi pelnyti dalies visuomenės, ypač jaunimo, pasitikėjimą.

„Tautinės bendrijos yra labai slidus klausimas, veikti paprasčiau yra būnant visuomeninėje organizacijoje, kaip nepartiniam veikėjui. Jaunimas nelabai pasitiki savo lydere, kai jinai atstovauja vienai iš politinių jėgų, tas irgi mane paskatino apsispręst – ypač dirbat su tautinėmis bendrijomis“, – dėstė ji.

Anot J.Mackevič, jos pasitraukimas iš partijos nesusijęs su įtarimais buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui ar kitų partiečių apklausomis.

„Čia yra iš viso nė prie ko“, – tikino ji.

Partijai ji priklausė trejus metus. Toliau ji mato save kaip visuomenininkę.

„Konkrečiai aktyviai dabar veiksiu projektuose su Ukraina, Baltarusija, Lenkija“, – sakė ji.

Kandidatuodama į Seimą vasarą ji atsisakė Šalčininkų rajono tarybos narės mandato. Anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai ji nurodė, kad yra buvusi viešosios įstaigos Europos demokratijos plėtros centras direktorė.

Pavasarį, per Liberalų sąjūdžio skandalą, J.Mackevič pasižymėjo pasiūlymu po prieštaringų pasisakymų šalinti iš partijos tuomet jai laikinai pirmininkavusį europarlamentarą Antaną Guogą. Tuomet politikas iš partijos pasitraukė pats.

„Manau, teisinga tai padaryti dabar – iki rinkimų. Aš kandidatuoju Panerių apygardoje Vilniuje ir galvoju, kad būtų nekorektiška, jeigu likčiau Šalčininkų savivaldybos tarybos nare. Tačiau visus savo simpatikus noriu patikinti, kad aš nepaliksiu savo gimtojo rajono, o būdama Seimo nare galėsiu padaryti jam dar daugiau“, – sakoma liberalės išplatintame pranešime.

Šalčininkų rajono savivaldybės taryboje J. Mackevič pakeisti turėtų Ilona Šedienė. Liberalų sąjūdis Šalčininkuose yra laimėjęs vienintelį mandatą.

Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.

Tęsiasi lenkų ir rusų bendruomenių atstovų mitingai dėl vidurinių mokyklų pertvarkos. Nepaisant, kad Švietimo įstatymo pataisos, kurias Seimas priėmė paskutinę pavasario sesijos dieną, numato, kad vidurinės mokyklos panaikinimas, turėjęs baigtis iki šių metų rugsėjo, atidėtas dvejiems metams iki 2017 m. rugsėjo 1-osios.

Praėjusią savaitę protesto akcija įvyko ne tik prie Vilniaus miesto savivaldybės, bet ir prie prezidentūros. Piketo dalyviai įteikė prezidentei peticiją, kurioje teigiama, kad sostinės taryba, vykdydama mokyklų reformą, pažeidžia mokinių ir jų tėvų lūkesčius, sukelia jiems stresą.

Čia pat – reikalavimas sustabdyti neteisėtus Vilniaus savivaldybės veiksmus ir grasinimas, kad bus imtasi visų teisinių priemonių, jog vaikai rugsėjį grįžtų į tas pačias mokyklas.

Apie tai – pokalbis su LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ viešnia Liberalų sąjūdžio įkurto Tautinių bendrijų komiteto pirmininke, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nare Julija Mackevič.

– Švietimo įstatymo nuostata, kad vidurinio mokyklos tipo mokyklų nebeliks, įsigaliojo 2011 metais. Praėjo ketveri metai. Pretenzijas dėl šitos reformos kelia tautinių bendrijų ir pirmiausia lenkų mokyklos. Kodėl, juk šita reforma liečia ir lietuvių mokyklas ir kitų tautų?

– Aš iš tikrųjų noriu pasakyti ir pabrėžti, kad bangas kelia ne lenkų mokyklos, o tie, kam yra naudinga tą daryti. O tą naudinga daryti Rinkimų akcijai. Aš nevartoju žodžio „lenkų“, nes aš nemanau, kad Rinkimų akcija atstovauja lenkų bendruomenei. Visi turi matyti, kad Švietimo viceministras buvo iš LLRA, Vilniaus vicemeras – irgi. Tai ką jie veikė? 2011-ieji jau taip seniai buvo, bet buvo tempiama, ir tempiama, ir tempiama...

– Bet ar tokiu atveju – dabar pratęsta iki 2017 m. dar dvejiems metams – nepasikartos ta pati istorija?

– Jeigu Rinkimų akcija dalyvaus toliau politiniame Lietuvos gyvenime, piketų bus. Piketai tikrai bus iš šiemet, rudenį jie dar bus ir kitais metais.

– Žmonės jais tiki, tai, vadinasi, oficialioji valdžia, tie, kurie valdo Lietuvą, partijos, kažko nepadaro?

– Iš tikrųjų reikia dirbti. Aš pasakysiu: 10 metų Vilniaus kraštas, ypač Šalčininkų, Vilniaus rajonai, atrodė, kad buvo atiduoti. Paprasčiausiai atiduoti. Partijų lyderiai retai važiavo į mūsų regioną, žmonės jų nepažįsta. Žmonės paprasčiausiai nepažįsta didžiųjų partijų vadų. O partija, kuri pasiėmė (tą kraštą), kurios vadu tapo V. Tomaševskis, jie vykdė savo politiką. O dabar paprasčiausiai yra rezultatas.

Bet, ką padarė blogai dar lietuviškos partijos? Jie padarė tą patį, ką daro V. Tomaševskis. V. Tomaševskis ryškiai atskyrė dvi linijas: jis atskyrė lietuvių liniją ir lenkų liniją. Pažiūrėkime, ką dabar šneka Lietuvos vadai? Lenkai, lenkai ir lenkai. Nereikia taip kalbėti. Aš dažnai sakau, „aš esu lenkė ir didžiuojuosi tuo, bet reikia kalbėti, kad mes visi esame Lietuvos piliečiai“. Mes už vieningą Lietuvą, už Lietuvos lenkus. Tą klaidą daro ir mūsų politikai, o jos daryti nereikia, ypač dabar.

– Prezidentė praėjusiais metais vyriausybei pasiūlė kurti tokią specialią programą Rytų Lietuvai. Ar Jūs ką nors girdėjote, ar kas nors vyksta, ar pajudėjo iš mirties taško?

– Iš tikrųjų taip. Buvo skambučiai iš savivaldybės į tam tikras institucijas, kur dirba mano pažįstami, ir jie pasakojo, kad buvo klausinėjami, ko jiems reikia Šalčininkų savivaldybėje. Paskui, per susitikimus, kai kurie žmonės sakė, kad VRM daro analizę, bet vėliau užtilo. Man tik viena įdomu: jeigu tą monitoringą daro mūsų savivaldybė, tai reiškia Rinkimų akcija (aš to neatskiriu), o kodėl nesišnekama su bendruomenėmis, su nevyriausybiniu sektoriumi, ko jiems reikia? Kodėl neinama (kalbėtis) į seniūnijas su paprastais žmonėmis?

Einama vėl su savivalda, tarp savęs ten kažkas sutarta – na, pasakysim, duosime saldainį, kad bus pinigėlių, o iš tikrųjų tam, kam reikia, jie ir vėl nebus skiriami. Aš pasakysiu, jeigu tu dirbi savivaldos institucijoje, tu geriau tylėk. Tu turi šeimą, tu turi ją išlaikyti, tu negausi darbo. Tau tiesiogiai bus taip pasakyta. Ir to žmonės bijo.

– Ar Jūs bandėte su ta partija užmegzti kažkokius ryšius, bendrauti, ar Jums kas nors pavyko?

– Pasakysiu tokią istoriją. Vyko rinkimai, jūs sakėte, kad esu Šalčininkų tarybos narė, aš dar kandidatavau į Šalčininkų rajono merus ir užėmiau antrą vietą. Ir pasibaigus rinkimų kampanijai, aš paskambinau merui penktadienį vakare ir pasveikinau. Jis nusišypsojo ir suprato, kad galbūt aš čia tyčiojuosi ar ką, o aš su gerais norais, ir padėjo ragelį. Paskui, po kelių savaičių, aš prieš tarybą vėl atėjau pas merą, suprasdama, kad reikia žengti tuos žingsnius geru noru, ir pasakyti, kad reikia savo atstovus siųsti į Vilnių, kad atstovautų tinkamai, motyvuotus, kad keltume tą kraštą, socialinius-ekonominius rodiklius keltume. Jis nusišypsojo ir sako, „Julija, tu gali kalbėti, ką nori, o mes balsuosime ir priimsime sprendimus“. Mes suprantame, kad, kaip bebūtų, šiuo metu yra tokia situacija, kad žmonės klauso jų. Mes norime paprasčiausiai savo argumentus pateikti, dirbti. Svarbiausia, kad žmonėms būtų geriau, ir aš pasakysiu, kad tikrai mūsų žmonės iš (Tautinių bendrijų) komiteto eina ir kalbasi su visomis partijomis.

Mokslo metams pasibaigus prie vyriausybės į protesto akciją rinkosi tautinių mažumų mokyklų moksleiviai, mokytojai, Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos politikai. Jie reikalavo stabdyti nuo 2011 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomą reformą, pagal kurią iki šio rugsėjo visos šalies vidurinės mokyklos turi tapti keturmetėmis gimnazijomis, progimnazijomis ar pagrindinėmis mokyklomis. Vilniaus krašte tokių reorganizuotinų tautinių mažumų mokyklų – 17.

„Tėvai ir mokiniai pageidauja, kad, sakykime, miesto mokyklos, kurios išliko, būtų išsaugotos kaip ilgosios gimnazijos. Kita grandis mokyklų tipų – tai jau rajoninės mokyklos, kur trūksta galbūt vieno-dviejų vaikų iki atitikties kriterijų, kad tos mokyklos būtų akredituotos“, – pageidavimus išsakė Seimo pirmininko pavaduotojas, Lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius.

Liberalų sąjūdžio politikai sako, kad mokyklų reformai labiausiai priešinasi ne tautinės bendrijos, o LLRA politikai, diktuojantys savo nuostatas lenkų tautinei mažumai. Todėl liberalų sąjūdis įkūrė Tautinių bendrijų komitetą į kurį kviečia burtis kitaip mąstančius tautinių mažumų atstovus ir ginti savo poziciją.

„Tėvai yra protingi ir realiai vertina demografinę situaciją Pietryčių Lietuvoje. Kai kuriose teritorijose yra akivaizdu, kad nepakanka pagrindinio rodiklio – mokinių skaičiaus – 11-12 klasėse ir dar per ketverius metus priaugančiose klasėse, kad būtų galima teikti tokią mokyklą akredituoti“,– sakė Šalčininkų r. Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė.

„Nuo pat darželio iki universiteto turime sąlygas mokytis gimtąja kalba, bet mes turime sukurti sąlygas, kad tautinių bendrijų vaikučiai galėtų gauti kokybišką švietimą ir lietuvių kalba – jie turėtų mokėti valstybinę kalbą. LLRA vykdo politiką, kuri visiškai prieštarauja nemažai daliai mūsų tautinių bendrijų atstovų. Tokia politika nukreipta į rinkimus“, – sakė Liberalų sąjūdžio Tautinių bendrijų komiteto pirmininkė Julija Mackevič.

Norima, kad naujasis Tautinių bendrijų komitetas nebūtų biurokratinis darinys, o taptų judėjimu, kviečiančiu tautinių mažumų atstovus burtis bendrai veiklai atstovaujant ne vienos politinės jėgos interesams.