"Nesu iš tų, kurie nuo mažens sėdėjo virtuvėje ir akylai stebėjo, kaip šeimininkauja mama – buvau gal 14–15 metų, kai ji paprašė kažką paruošti pietums. Nieko ypatingo nepagaminau – tai buvo įprasti tradiciniai patiekalai, tačiau namiškiams patiko, juos gyrė. Įgijau pasitikėjimo ir nuo tada pradėjau gaminti dažniau. Kad ir ką dariau, viskas sekėsi: pataikydavau įdėti druskos, pipirų, nepridegindavau, nepervirdavau – nežinia iš kur turėjau suvokimą, nuojautą", – pasakoja savo istoriją Julita.
Mergina prisipažįsta: nepaisant šios sėkmės, savo ateities su kulinarija nesiejo – norėjo tapti kirpėja. Deja, gyvenimas pakišo koją – dėl šeiminių priežasčių svajonės teko atsisakyti. Paraginta klasės draugo Julita daug nesvarstė – ėmė studijuoti kulinarijos meną Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre.
"Mokslus baigiau prieš aštuonerius metus, o pastaruosius ketverius dirbu šefe kavinėje "Partitūra". Dėl šio pasirinkimo nesigailiu – džiugina vadovų ir kolektyvo pasitikėjimas, įkvepia palankūs lankytojų atsiliepimai, žavi galimybė eksperimentuoti, – sako jaunoji kulinarė. – Su laiku mano nuojauta ir patirtis stiprėja: kad ir kaip stengiausi, anksčiau nesisekė kepti pyragus, daryti desertus, kepti tortus, bet kai prieš porą metų vėl pamėginau, pavyko. Jau išbandžiau ne vieną originalaus torto receptą, bet stengiuosi nepiktnaudžiauti saldumynais – tai mano silpnybė, kuriai atsispirti reikia daug pastangų. Tortą kepu kolegų ir savo gimtadienio proga – ne dažniau."
Julitai imponuoja Viduržemio jūros regiono virtuvė, labiausiai – jūrų gėrybės: apsilankiusi restorane ji visada paragauja kokio naujo patiekalo, neretai ir pati suruošia vaišes – kepa savo firmines, pikantišku česnakų aromatu kvepiančias krevetes.
"Namuose gaminu retai – virtuvėje karaliauja mama. Mano kūrybos erdvė – kavinė: padedant pagalbininkei, pati ruošiu visus antruosius patiekalus, – šypsosi mergina. – Be populiariausių bulvių plokštainio, cepelinų, Kijevo kotletų, visada atsiras kuo pasilepinti gurmanams, sveikos mitybos šalininkams, vegetarams, jaunimui."
Šaltymečiu virtuvėje turėtų kvepėti sočiomis sriubomis – barščiais, pupelių ar žirnių, aštria guliašo ar tiršta moliūgų sriuba.
Pasak J.Ližinytės, patiekalai turi atitikti metų sezoną. Vasara neįsivaizduojama be šviežių, gaivių, lengvai virškinamų valgių, o šaltymečiu virtuvėje turėtų kvepėti sočiomis sriubomis – barščiais, pupelių ar žirnių, aštria guliašo ar tiršta moliūgų sriuba. Ir antrieji patiekalai – sotesni: plokštainis su vištiena, įvairūs mėsos ir daržovių troškiniai, su skirtingais įdarais užkepta cukinija, šviežia pamarinuota ar karštai rūkyta su raugintais kopūstais troškinta karka.
"Geriausias mano darbo įvertinimas, kai dėkodami žmonės pasako: skanu kaip pas mamą. Vadinasi, šviežia, gardu, sotu, – paaiškina Julita. – Kokius prieskonius dažniausiai naudoju? Mėgstu aiškų, išgrynintą patiekalų skonį, todėl prieskonius vartoju saikingai. Tiek į sriubą, tiek į mėsos patiekalus, dažnai ir į salotas įdedu nedaug česnako – pikantiškas kvapas ir skonis, vitaminai, sveikata. Druską ir juoduosius pipirus naudoju su saiku – pritrūkus kiekvienas gali pasibarstyti. Pagrindinis prieskonis, kurio galima dėti be saiko ir patiekalo skonis ne nukentės, o tik pagerės, – meilė."
Kepti šonkauliukai
1 kg kiaulių šonkauliukų,
3 lauro lapeliai,
druskos,
pipirų,
2 skiltelės česnako,
300 g BBQ padažo
Nuo šonkaulių nuimkite plėvelę, nuplaukite ir pamarinuokite su prieskoniais. Šonkaulius sudėkite į kepimo indą, iš abiejų pusių aptepkite padažu ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje 50–60 min. arba kol gražiai apskrus.
Kiaulienos šaltiena
2 kiaulės kojos,
1 kiaulės karka,
3 kiaulių ausys,
2 morkos,
2 svogūnai,
4–6 kvapieji pipirai,
2–3 žiupsneliai juodųjų pipirų,
6–8 lauro lapeliai,
druskos,
6–8 skiltelės česnako,
1 ryšelis petražolių.
Švariai nuskuskite odeles, mėsą įtrinkite druskos, pipirų, 3–4 sutrintų lauro lapelių ir 3–4 česnakų skiltelių mišiniu ir parą marinuokite šaldytuve. Tuomet nuplaukite, sudėkite į šaltą vandenį (įpilkite tiek, kad semtų mėsą) ir virkite 3 val., nepamirškite pagardinti druska, juodaisiais ir kvapiaisiais pipirais, įmeskite likusius lauro lapelius. Likus virti apie 1 val., į puodą sudėkite nuskustas nepjaustytas morkas, česnakus ir svogūnus. Išvirtą mėsą išgriebkite, kruopščiai susmulkinkite peiliu ir vėl sumaišykite su sultiniu. Morkas supjaustykite plonais griežinėliais. Į dubenėlius ar formeles įdėkite po kelis morkų gabaliukus, petražolių lapelius, įpilkite smulkintos mėsos su sultiniu. Formeles pastatykite šaltai, kad šaltiena sustingtų.
Varškės apkepas
1 kg varškės,
7 kiaušiniai,
150 g cukraus,
4 šaukštai manų kruopų,
100 g 35 proc. grietinėlės,
1 šaukštas sviesto,
žiupsnelis druskos.
Produktus sudėkite į dubenį ir viską kruopščiai išmaišykite. Masę supilkite į sviestu išteptą kepimo skardą ar indą, viršų išlyginkite ir aptepkite grietinėle. Apkepą kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 40 min.
Varškės spurgos
1 kg varškės,
700 g miltų,
280 g cukraus,
8 kiaušiniai,
20 g vanilinio cukraus,
2 šaukšteliai sodos,
2 šaukštai acto,
3 šaukštai miltelinio cukraus,
1 l aliejaus.
Kiaušinius išplakite su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir įmaišykite per sietelį pertrintą varškę, miltus, actu gesintą sodą. Puode įkaitinkite aliejų. Drėgnomis rankomis iš tešlos formuokite nedideles spurgas ir virkite aliejuje, kol jos gražiai pagels. Iškepusias spurgas dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius, vėliau pabarstykite milteliniu cukrumi.
